Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-358-332/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
1S-358-332/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kaltinamasis
N. N.
Kategorijos
Nr. 1S-358-332/2013
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00056-2004-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. N. skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarties, kuria pritaikytas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas šešių mėnesių terminui kaltinamojo N. N. turtui: žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje N. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2009-03-03 nutarimu buvo laikinai apribotos N. N. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k.

Skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartimi kaltinamojo N. N. turtui – žemės sklypams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. iš naujo paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamasis N. N. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartį.

N. N. skunde nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, kad Lietuvos Respublikos BPK 253 str. 1 d. nurodyta, jog teismas nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apie 2013-02-08 teismo posėdžio vietą ir laiką būtų pranešta suinteresuotoms proceso šalims, skundžiama nutartis priimta nežinant ir nedalyvaujant proceso šalims, rašytinio proceso tvarka, todėl nutartis turi būti panaikinta dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaltinamojo N. N. teigimu, Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 3 d. numatyta, kad, apribojant nuosavybės teisę, turtas turi būti aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims, nurodomas daiktų kiekis ir individualūs požymiai, tačiau tai nebuvo atlikta. Be to, nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą apribojimo terminas baigėsi 2009 m., todėl teismas 2013-02-08 jo pratęsti nebegalėjo. Turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo.

Kaltinamasis N. N. taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d. numatyta, jog kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. 2013-02-01 Raseinių rajono apylinkės teismo lydraščiu baudžiamoji byla buvo išsiųsta Šiaulių apygardos teismui R. D. skundo nagrinėjimui. Minėtas skundas išnagrinėtas tik 2013-02-11, dėl jo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis. Todėl, kaltinamojo nuomone, skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartis buvo priimta tuo metu, kai baudžiamoji byla buvo ne Raseinių rajono apylinkės teismo, o Šiaulių apygardos teismo žinioje.

Taip pat kaltinamojo nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio civilinio ieškinio jam nereiškia.

Šalies argumentai

N. N. skunde nurodo, kad turtas baudžiamajame procese gali būti konfiskuojamas tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. numatytais pagrindais. Konfiskuojamas ne bet koks su nusikalstamos veikos padarymu siejamas turtas, bet tik atitinkantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius, t.y. Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Baudžiamojo proceso metu turi būti nustatyta ir įrodyta, jog turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir turi būti nurodyta, kaip turtas buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t.y. būtina išdėstyti motyvus, pagrindžiančią išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone arba rezultatu. Nesant pagrindimo kaip konkrečiai turtas buvo gautas iš nusikalstamos veikos, nenustačius turto nusikalstamos kilmės, konfiskavimas negali būti taikomas. Dar ikiteisminio tyrimo metu turi būti nustatyti konkretūs duomenys, rodantys nusikalstamą praturtėjimą, kaltinimuose turi būti nurodyta konkreti skaitmeninė išraiška, rodanti tokio praturtėjimo mastą. Kaltinamojo nuomone, žemės sklypų įgijimas jokiu būdu nesusijęs su jo darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam pareikštais kaltinimais. Be to, nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas uždraudžiant valdyti, disponuoti nurodytu turtu, reiškia, kad jis net negali šios žemės dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad šioje skundo nagrinėjimo stadijoje teismas patikrina procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau kaltinamųjų kaltės klausimo nesprendžia ir nevertina byloje surinktų duomenų, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, arba išplėstinis turto konfiskavimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d.).

N. N. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 300 str. 2 d. Sutiktina su N. N. skundo argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys jo atžvilgiu nepareikštas, tačiau atsižvelgiant į jam pateiktą kaltinimą byloje, t. y. į tai, kad jis apgaulės būdu galėjo įgyti svetimą turtą, egzistuoja kitas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas – tai užsiimant nusikalstama veika gauti pinigai bei kiti materialinę vertę turintys daiktai ar objektai. Laikinai gali būti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai paskirtas laikinas N. N. nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą – žemės sklypus, kurie, kaip nusikalstamos veikos rezultatas pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. gali būti privalomai konfiskuoti.

Kaltinamojo N. N. teigimu, Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 3 d. numatyta, kad, apribojant nuosavybės teisę, turtas turi būti aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 str. 4 d. nurodytiems asmenims, nurodomas daiktų kiekis ir individualūs požymiai, tačiau tai nebuvo neatlikta. Teismas nesutinka su šiais skundo argumentais ir pažymi, kad skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai nuosavybės teisės buvo apribotos N. N. priklausančiam turtui, kuriam anksčiau jau buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nebuvo pagrindo aprašyti jau anksčiau aprašytą turtą. Taip pat teismas pažymi, kad kaltinamasis N. N. skunde nepagrįstai teigia, jog laikinas jo nuosavybės teisių apribojimas skundžiama nutartimi buvo pratęstas, nes iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad laikinas jo nuosavybės teisių apribojimas buvo ne pratęstas, o paskirtas iš naujo.

Kaltinamasis N. N. skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d. numatyta, jog kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Tačiau skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartis buvo priimta tuo metu, kada baudžiamoji byla buvo ne šio teismo, o Šiaulių apygardos teismo žinioje, nes 2013-02-01 Raseinių rajono apylinkės teismo lydraščiu baudžiamoji byla buvo išsiųsta Šiaulių apygardos teismui R. D. skundo nagrinėjimui.

Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir teismui pateiktos bylos medžiaga, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismui kaltinamojo R. D. skundo nagrinėjimui buvo perduota tik skundo nagrinėjimui reikalinga bylos medžiagos dalis, o ne visa byla, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartis buvo priimta tuo metu, kada baudžiamoji byla buvo ne šio teismo, o Šiaulių apygardos teismo žinioje.

Kaltinamasis N. N. skunde teigia, kad skundžiama nutartimi uždrausta valdyti, disponuoti nurodytu turtu, ir tai reiškia, kad jis negali šios žemės dirbti. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo metu vyksta bylos teisminis nagrinėjimas ir nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kuri bus panaikinta jei taps nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ši procesinė prievartos priemonė nagrinėjamu atveju reikalinga, laikino nuosavybės teisės apribojimas N. N. paskirtas teisėtai ir pagrįstai, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad šia procesinės prievartos priemone neteisėtai ar neproporcingai būtų pažeistos N. N. teisės.

Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra įstatyminio pagrindo. Tai, kad apie 2013-02-08 teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta suinteresuotoms proceso šalims ir skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia N. N. paskirtos procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. N. skundą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis