- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-116-354-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Morkūnaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 2 d. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 4 p., L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 MGL, t. y. 260 Lt, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat buvo atleisti M. A. ir K. M., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. R. kartu su M. A. 2009 m. gegužės 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio sugadino svetimą turtą, o būtent, abu kartu spirdami kojomis sugadino R. S. individualiai įmonei priklausantį turtą: parduotuvės durų apsaugines metalines žaliuzes, kurių vertė 850 Lt, parduotuvės sandėlio duris, kurių vertė 450 Lt ir apsaugines žaliuzes, kurių vertė 650 Lt, tuo padarydami R. S. IĮ 1950 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti – nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam L. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius.
Skunde nurodoma, kad teismas, netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos BK 71 str. nuostatas, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. skyrė mažesnę už minimalią įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nenustatė įmokos sumokėjimo termino.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, L. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatavo, kad L. R. kartu su M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir pripažinęs, kad yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, skundžiamu nuosprendžiu baudžiamąją bylą L. R. atžvilgiu nutraukė. Prokurorė savo skundu neginčija tokio teismo sprendimo, tačiau nesutinka su L. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžiu.
Apylinkės teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p. nuostatų, atleidęs L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, privalo griežtai laikytis atitinkamų įstatymų nuostatų ir jomis vadovautis. Lietuvos Respublikos BK 71 str. aiškiai nurodyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija pažymi, kad Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės skirti kaltininkui mažesnę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nei numato įstatymas.
Apylinkės teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė jokių argumentų dėl L. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies, kas jau savaime daro nuosprendį neaiškų ir ydingą. Visgi, paskyręs L. R. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nenurodydamas jokių sprendimo motyvų, nustatė įmoką, mažesnę (2 MGL) už minimalią, numatytą įstatyme (BK 71 str.).
Lietuvos Respublikos BK 71 str. nurodyta, kad teismas privalo nustatyti terminą, per kurį turi būti sumokėta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra adekvati bausmės paskirčiai, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas turi būti lydimas atitinkamų baudžiamųjų priemonių (BK 74 str.), ko neįmanoma tinkamai įgyvendinti, nenustačius termino, per kurį įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta. Tačiau ir šiuo atveju apylinkės teismas, paskyręs L. R. baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymo termino skundžiamu nuosprendžiu nenustatė.
Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mažesnę už minimalią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nenustatydamas pastarosios įvykdymo termino, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, L. R. dirba (t. 2, b. l. 63), todėl apeliaciniu skundu prašomas nustatyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio įgyvendinimo terminas (3 mėn.), kolegijos nuomone, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija
nusprendžia:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:
L. R. atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą padidinti iki 5 MGL (650 Lt), įpareigojant įmoką sumokėti per 3 mėnesius.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.