Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2154-271/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
1-2154-271/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2154-271/2017
Proc. Nr. 1-01-1-11815-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-2154-271/2017 medžiaga, kurioje

G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999-06-09 pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1/5 turto konfiskavimu, pritaikius BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs,

2) 2000-09-15 pagal BK 111 str. 1 d., 112 str. 1 d., subendrinus su 1999-06-09 nuosprendžiu ir pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“, - laisvės atėmimu 2 m. su 1/5 turto konfiskavimu; bausmė atlikta, teistumas išnykęs;

3) 2007-06-12 pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; bausmė atlikta 2009-01-16;

4) 2011-10-14 pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - galutinė bausmė 8 MGL (1040 litų) bauda;

5) 2016-06-16 pagal BK 284 str. 1 d. 20 parų arešto, bausmė atlikta 2016-09-19;

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

jis, 2017-03-11 apie 11.30 val. viešoje vietoje – Vilniuje, Katedros aikštėje, šalia įėjimo į Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros baziliką, žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjo prie R. P. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. P. į nosį, po to išsitraukė peilį (pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas), jį nukreipė į nukentėjusįjį R. P. ir pradėjo juo mosikuoti, tokiu būdu peiliu kliudė R. P. striukę, kurios vertė 73 eurai ir ją suplėšė, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nukentėjusiajam R. P. sukėlė fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. R. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo R. P. parodymais, daiktų apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Nori parodyti, kad 2017-03-11, nurodytu laiku jis atėjo prie Vilniaus Katedros, norėjo nueiti į mišias. Prie įėjimo į Katedrą, dar jam neužėjus į vidų, prie jo priėjo visiškai jam nepažįstamas vyriškis, kuris be jokios priežasties, nepasakęs nei žodžio, sudavė smūgį kakta į jo kaktą. Jis vyriškiui pasakė, kad atsikabintų nuo jo, o vyriškis dar pradėjo mojuoti rankomis, bandė suduoti jam smūgius rankomis, bet jis vyriškio rankas atrėmė. Tačiau vyriškis vis vien neatstojo ir pradėjo paskui jį lakstyti. Tuomet jis išsitraukė iš savo krepšio peilį ir dar kartą vyriškiui pasakė, kad atstotų. Peiliu jis nemojavo, striukės vyriškiui nesuplėšė, tik laikė peilį rankoje, o po to įsidėjo atgal į krepšį. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Daugiau nieko parodyti negali (b.l. 40). 2017-06-27 papildomos apklausos metu G. R. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, suprato, savo kaltę jau pripažįsta pilnai. Psichinėmis ligomis nesirgo, narkotikų nevartoja, bet alkoholį vartoja dažnai. 2017-03-11 apie 11.30 val. jis atėjo prie Vilniaus Katedros, norėjo nueiti į mišias. Prie įėjimo į Katedrą, dar jam neužėjus į vidų, prie jo priėjo visiškai jam nepažįstamas vyriškis. Vyriškis jam pradėjo priekaištauti, tačiau dėl ko priekaištavo, dabar jau nepamena. Prisimena, kad jam tai nepatiko ir jį sunervino. Tada jis minėtam vyriškiui savo dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikė į nosį. Po to iš savo krepšio išsitraukė virtuvinį peilį, kurį naudoja maisto pjaustymui, norėjo pagąsdinti vyriškį, kad atstotų nuo jo ir netyčia peiliu užkabino jo striukę, ją įpjaudamas. Iš pradžių nepastebėjo, kad įpjovė, apie tai sužinojo policijos komisariate. Pripažįsta, kad galėjo įpjauti peiliu striukę, nes mosikavo peiliu, tačiau to nenorėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nori atlyginti vyriškiui padarytą žalą. Daugiau papildymų neturi (b.l. 49-51).

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017-03-11 apie 11 val. 30 min. atėjo į Vilniaus Katedrą, planavo pasimelsti. Buvo truputį išgėręs karšto vyno nuo šalčio, todėl jam ir nustatytas neblaivumas. Prie įėjimo į bažnyčią lauke stovėjo vyriškis, kurį vėliau sulaikė policijos pareigūnai. Vyriškis iš einančių į bažnyčią žmonių labai įkyriai prašinėjo išmaldos, galima sakyti, kabinėjosi, buvo akivaizdu, kad žmonės nepatenkinti. Jis nusprendė vyriškiui pasakyti pastabą. Žodžiu pasakė, kad taip nedarytų, kad leistų žmonėms normaliai įeiti į bažnyčią. Ta jo pastaba tam vyrui labai nepatiko, vyras jį užpuolė keikdamasis garsiai įvairiais rusiškais žodžiais ir sakydamas, kad jis trukdo prašyti išmaldos ir, kad jis eitų iš čia. Prie jo priėjęs tas vyriškis labai staigiai jam vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė per nosį, tada išsitraukė peilį. Kiek atsimena, rankena buvo mėlynos spalvos, jam atrodo, kad tai nėra virtuvinis peilis. Nukreipė į jį tą peilį ir pradėjo juo mosikuoti į jo pusę. Stovėdamas šalia ir taip mojuodamas tuo peiliu, vieną kartą su juo užkabino jo striukę ir ją suplėšė. Tuomet jam pavyko nuo vyriškio kiek atsitraukti. Staiga atbėgo 2 policijos pareigūnai. Jis pareigūnams papasakojo, kas nutiko, ir jie tą vyrą sulaikė. Realiai jis nukentėjo dėl smūgio į nosį, daugiau sužalojimų nepatyrė ir dar yra suplėšyta jo striukė. Jis tą vyrą matė pirmą kartą gyvenime. Visas incidentas truko iki 5 minučių. Įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, gal 10 pašalinių asmenų. Viskas vyko prie pagrindinio įėjimo į bažnyčią (b.l. 12). Nukentėjusysis R. P. papildomos apklausos metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė ir nesikreips, sužalojimai nebuvo rimti, juto tik fizinį skausmą. Sužalojimui gydyti, vaistinėje pirko vaistus ir pleistrą. Vyriškiui, kuris jam sudavė smūgį į nosį, atgal nesudavė. Tam vyriškiui visai nesudavė jokių smūgių, nebuvo tam pagrindo, yra ramus žmogus. Daugiau papildymų neturi (b.l. 21-22).

Nusikaltimo padarymo dieną Vilniaus miesto 2 PK patalpose ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apžiūrėta nukentėjusiojo tą dieną dėvėta mėlynos spalvos medžiaginė striukė, striukės kairėje pusėje virš priekinės kišenės užsegimo užfiksuotas pailgas įplėšimas, striukės apgadinimas užfiksuotas fotonuotraukose. Po apžiūros striukė grąžinta nukentėjusiajam (b.l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. K. buvo apžiūrėtas iš kaltinamojo policijos pareigūnų paimtas peilis, susidedantis iš geležtės ir koto, bendras peilio ilgis 197 mm, peilio geležtė tiesi vienašmenė, pagaminta iš metalo, geležtės ilgis 76,3 mm, plotis iki 20 mm, storis – 1 mm. Rankena plastikinė, geltonos spalvos, 120,6 mm ilgio. Konstatuota, kad apžiūrėtas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b.l. 29-31). Peilis perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui Ūkio poskyriui, esančiam adresu Buivydiškių gt. 20, Vilnius (b.l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

LR BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. R. viešoje vietoje atliko įžūlius ir vandališkus veiksmus – vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjo prie R. P. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nosį, po to išsitraukė peilį, jį nukreipė į nukentėjusįjį R. P., pradėjo juo mosikuoti, peiliu kliudydamas R. P. striukę bei ją suplėšydamas. Pats kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, nurodo, kad jam nepatiko nukentėjusiojo priekaištai, kurių net neatsimenantis, suirzęs trenkė jam kumščiu į nosį bei norėdamas pagąsdinti išsitraukė peilį ir juo mosavo, galimai užkliudydamas nukentėjusiojo striukę, nors tyčios sugadinti drabužį neturėjęs. Tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamajam nepatiko jo pastabos dėl pastarojo elgetavimo prie Katedros įėjimo, po ko iš kaltinamojo gavo smūgį kumščiu į veidą (nosį) ir jam buvo grasinama peiliu, mojuojant juo priešais jį ir kliudant juo vilkėtą striukę bei ją įpjaunant. Kaltinime G. R. inkriminuoti veiksmai įrodyti tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo parodymais, striukės apžiūros protokolu, prie kurio pateiktose nuotraukose matyti lygus striukės audinio pjūvis, peilio apžiūros protokolu.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Be priežasties asmens atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu. Tyčinis betikslis svetimo turto niokojimas laikomas vandališkais veiksmais. Nors kaltinamasis savo veiksmus teisino tuo, kad jį suerzinę nukentėjusiojo išsakyti priekaištai, tai jokiu būdu nepateisina jo elgesio viešoje vietoje: smurto nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimo ir grasinimo jam peiliu, juo mojuojant taip arti nukentėjusiojo, kad buvo užkabinta ir perpjauta pastarojo striukė. Kaltinamasis šiuos nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, tokiu elgesiu demonstruodamas įžūlumą ir nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais sukėlė sąmyšį, sukėlė skausmą nukentėjusiajam ir sugadino nukentėjusiojo turtą, padarydamas jam turtinę žalą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, smurtinio pobūdžio veiksmai, sukėlę fizinį skausmą, bei nedidelės vertės turto sužalojimas, padaryti viešosios tvarkos pažeidimo metu, kaip atskiros nusikalstamos veikos nekvalifikuojami, jas apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmu (smūgiu į nosį) nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, mosuojant prieš jį peiliu ir kliudant striukę sugadintas svetimas turtas - striukė, į jo veiksmus nedelsiant sureagavo aplinkiniai (policijos pareigūnai), tokiais veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t.y. savo veiksmais kaltinamasis sukėlė padarinius, numatytus LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

G. R. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta 73 Eur turtinė žala dėl suplėšytos striukės. Ikiteisminio tyrimo metu jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį (b.l. 23), tačiau civilinis ieškinys taip ir nebuvo pareikštas. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu raštu įsipareigojo atlyginti turtinę žalą (b.l.102), kliūčių priimti baudžiamąjį įsakymą nėra. Pats kaltinamasis G. R. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prašoma skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 105).Nukentėjusysis taip pat įstatymo nustatytu terminu neskundė prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 107).

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. R. įvykdė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. G. R. praeityje teistas, turi neišnykusį teistumą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Daug kartų baustas administracine tvarka. Jam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis - areštas.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Daiktiniai įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimtas peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, adresu Buivydiškių gt. 20, Vilnius (2017-06-27 kvitas Nr. 3PK001034), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, atliekant ją areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-03-11 11.45 val. iki 2017-03-11 20.32 val. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti kardomąją priemonę G. R. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pateikus vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.

Peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, adresu Buivydiškių gt. 20, Vilnius (2017-06-27 kvitas Nr. 3PK001034), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski