Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nutarties, kuria atmestas J. S. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2014-04-02 nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato tyrėjas V. U. 2014-02-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas J. S. jį apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūrai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė S. B. 2014-04-02 nutarimu atmetė pareiškėjo J. S. skundą.

Minėtą prokurorės nutarimą J. S. apskundė Molėtų rajono apylinkės teismui. Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-05-02 nutartimi J. S. skundo netenkino.

Pareiškėjas J. S. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, įpareigoti arba nurodyti Nacionalinei žemės tarnybai atstatyti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patvirtintas ribas. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje esančio privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos neleistinais atstumais pakeistos (tai parodo pateikti 2004 m. ir 2011 m. žemės sklypo dokumentai). Dalis 13,64 m. atstumu valstybinės žemės sklypo Nr. 43 neteisėtai perduota privačios valdos nuosavybėn.

Pagal 2004-06-17 vietovėje parengtą ir 2004-12-07 patvirtintą planą nustatyta privačios valdos riba nuo esamo gyvenamo namo iki riboženklio Nr. 1 yra 36 m. Tuo tarpu 2011-08-11 parengtame ir patvirtintame plane yra 49,64 m. 2011-08-11 matavimo metu nenaudojamos žemės dalis iš privataus žemės sklypo (proj. Nr. 368) paskirta valstybinės žemės sklypo Nr. 43 plotui. Dalis valstybinės naudojamos žemės sklypo Nr. 43 (pakeičiant ribas) 13,64 atstumu perduodama privačiai valdai.

Nurodo, kad nacionalinės žemės tarnybos 2012-07-05 komisijos išvadose buvo nuslėpta 2004-06-17 parengtame žemės sklypo (proj. Nr. 368) plane padaryti skaičių pataisymai. Pagal pataisytus duomenis geodezinių matavimų metu (2011 m.) buvo suklastotos žemės sklypo ribos, dalis valstybinės žemės sklypo Nr. 43 neteisėtai užgrobta.

Tenkinama J. S. skundo dalis.

BPK 168 str. 1 d. numato du atvejus, kada atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tai reiškia, nesant aukščiau nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. S. skundą, jo argumentus, teismui pateiktą bylos Nr. 74-At-00008-14 ir 74-At-00003-14 medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokurorės nutarimą, vyresniojo tyrėjo nutarimą, daro išvadą, jog nėra pagrindo padaryti išvadai, kad egzistuoja aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už formalią veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti formaliai jokios pasekmės nėra būtinos. Tik atlikus išsamų J. S. pareiškimo patikrinimą ir patikrinus pareiškime nurodomas aplinkybes, buvo galima spręsti, ar tikrai nebuvo padaryta jokia priešinga baudžiamajai teisei veika.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jo žemės sklypas iš ariamos žemės pasislinko link pelkės, nes 2004-06-17 parengtame žemės sklypo (proj. Nr. 368) plane padaryti skaičių pataisymai, o pagal pataisytus duomenis geodezinių matavimų metu (2011 m.) buvo suklastotos žemės sklypo ribos ir siekia, kad dėl šio fakto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skundžiamuose sprendimuose – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokurorės nutarimuose, bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje iš esmės teigiama, jog kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo projektinis Nr. 368 neviršija nuostatų 1 priede nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, todėl nėra pagrindo teigti, kad geodezinių matavimų metu pakeistos sklypo, kad. Nr. 6257/0003:0178, ribos sudaro prielaidas manyti, kad suklastotas dokumentas, t. y. padaryta veika, turinti BK 300 str. numatyto nusikaltimo požymių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodyta, jog žemės sklypo plotas, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis. Tai yra gali skirtis plotas, bet ne ribos (b.l. 39). Tam, kad spręsti, ar buvo padaryta veika, šiuo atveju būtina nustatyti, kaip 2004-06-17 laikino žemės sklypo (proj. Nr. 368) plane galimi pataisymai tarp riboženklių, įtakojo pareiškėjui suprojektuoto 0,9517 ha ploto žemės sklypo ribas.

Nagrinėjamoje medžiagoje BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nėra aiškios. Dėl šios priežasties Molėtų apylinkės teismo 2014-05-02 nutartį pripažinti teisėta nėra pagrindo, nes Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2014-02-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tuo pačiu ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-04-02 nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti vyresniojo tyrėjo nutarimą, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl minėti procesiniai sprendimai naikintini.

Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas taikomas ne nusikalstamos veikos, o tik ją padariusio asmens atžvilgiu, t. y. sprendžiant senaties taikymo nusikalstamai veikai klausimą, pirmiausia turi būti nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir tik po to, nustačius, jog nėra aplinkybių, dėl kurių senaties termino eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi, galima svarstyti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl senaties.

Panevėžio apygardos teismui pateikto pareiškėjo J. S. skundo reikalavimas nurodyti arba įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą atstatyti valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-12-07 patvirtintas ribas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šis reikalavimas nepatenka į ikiteisminio tyrimo teisėjo ir tuo labiau ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundus vertinančio aukštesniojo teismo kompetenciją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-05-02 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

panaikinti Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato tyrėjo 2014-02-21 nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-02 nutarimą.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.