- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2-920-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-121-198/2016, kuria atmestas trečiojo asmens pareiškimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo uždarosios akcinės bendrovės „ITIC“ bankroto byloje
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi iškelta UAB „ITIC“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“.
Šalies argumentai
Kreditorius V. R. pateikė prašymą atstatydinti bankroto administratorę UAB „Turto valdymas“ iš pareigų vykdant BUAB „ITIC“ bankroto procedūras. Prašyme nurodė, kad bankroto administratorė yra šališka, veikia ne bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, o savo atliekamais veiksmais stengiasi didinti įmonės bankroto administravimo išlaidas. Konkrečiai, V. R. apmokėjo visus 2015 m. vasario 20 nutartimi teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus BUAB „ITIC“ bankroto byloje ir tiek teismui, tiek bankroto administratorei pranešė, kad bankroto byloje pakeitus kreditorius, teismui bus teikiama tvirtinti taikos sutartis bei prašoma bankroto bylą nutraukti. Tačiau bankroto administratorė pateikė teismui papildomą prašymą dėl Utenos teritorinės darbo biržos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, bankroto administratorė nurodė naujajam kreditoriui, kad taikos sutartis bus pasirašyta tik tada, jei V. R. atlygins bankroto administratorei 7000 Eur administravimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi trečiojo asmens V. R. prašymo dėl BUAB „ITIC“ bankroto administratorės UAB „Turto valdymas“ atstatydinimo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ numatyti atvejai, kuriems esant galima atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų, tačiau pareiškėjas nenurodė nei vieno įstatyme nustatyto pagrindo, kuriam esant bankroto administratorė galėtų būti atstatydinta, taip pat konkrečiai nenurodė, kokių įstatyme nustatytų pareigų nevykdė ar netinkamai vykdė bankroto administratorė. Be to, taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 str. 4 d.). BUAB „ITIC“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažinta teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. gegužės 30 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl bankroto administratorės šališkumo ir nenoro sudaryti taikos sutartį atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys ĮBĮ nuostatoms. Teismas pažymėjo, jog teiginiai dėl bankroto administratorės šališkumo ir savo ambicijų tenkinimo yra nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad vien dėl kreditoriaus V. R. konfliktinių santykių su bankroto administratore nėra pagrindo atstatydinti bankroto administratorę ir keisti ją kita. Kadangi nenustatyta, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė arba nevykdė jai pavestų pareigų, nėra pagrindo išvadai, kad paskirta bankroto administratorė nesiekia ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesų arba yra nesąžininga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti UAB „Turto valdymas“ iš BUAB „ITIC“ bankroto administratorės pareigų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Papildomos aplinkybės dėl UAB „BHK Lietuva“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrindžia, kad bankroto administratorė visiškai negina BUAB „ITIC“ interesų.
2. Teismas tinkamai neįvertino akivaizdaus bankroto administratorės viešų ir privačių interesų konflikto, nes iki teismo nutarties dėl visų buvusių BUAB „ITIC“ kreditorių pakeitimo V. R. įsiteisėjimo, nereiškė Utenos teritorinės darbo biržos ir/ar UAB „BHK Lietuva“ kreditorinių reikalavimų. Naujus kreditorinius reikalavimus pareiškė tik tada, kai atsirado pagrindas nutraukti bankroto bylą ir atkurti įmonės veiklą.
Atsiliepimas
BUAB „ITIC“ bankroto administratorė UAB „Turto valdymas“ prašo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kartu su atskiruoju skundu nepateikia nei vieno savo poziciją pagrindžiančio dokumento, o tik abstrakčiai nurodo, jog šioje bankroto byloje neva tai yra akivaizdus interesų konfliktas, kuris pasireiškia naujų kreditorių įtraukimu į bylą, netinkamu įmonės atstovavimu santykyje su UAB „BHK Lietuva“, taip pat neva neteisėtais administratorės veiksmais kaip vieną iš bankroto bylos nutraukimo sąlygų nurodant bendrovės kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimą.
2. Bankroto administratorė tinkamai vykdo ĮBĮ nustatytas pareigas, tinkamai atstovauja ir gina bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl ją atstatydinti vadovaujantis vien tik apelianto nurodytais teiginiais, kurie nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas pakeisti bankroto administratorę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Jo veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu, taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014, kt.). Priešingu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą informaciją, pagrįstai nurodė, kad nors prašyme atstatydinti bankroto administratorę nurodoma daug aplinkybių, susijusių su bankroto administratorės netinkamu pareigų vykdymu, tačiau iš esmės nepateikiama faktinių duomenų, galinčių patvirtinti nurodomas aplinkybes. Prašyme dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios tokio prašymo dalyką, o kartu su juo pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas prašyme nenurodė nei vieno įstatyme numatyto pagrindo, kuriam esant bankroto administratorė galėtų būti atstatydinta, taip pat konkrečiai nenurodė, kokių įstatyme nustatytų pareigų bankroto administratorė nevykdė ar vykdė netinkamai.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų apelianto teiginius dėl būtinumo keisti bankroto administratorę. Tokie įrodymai nebuvo pateikti nei su prašymu dėl administratorės pakeitimo, nei teikiant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas atstatydinti UAB „Turto valdymas“ iš BUAB „ITIC“ bankroto administratorės pareigų grindžiamas iš esmės remiantis vidiniais nesutarimais tarp bankroto administratorės ir apelianto, bet ne paskirtosios administratorės negalėjimu tinkamai atlikti jai pavestas bankroto administratorės funkcijas. Apelianto teiginiai, kad Utenos teritorinės darbo biržos ir/ar UAB „BHK Lietuva“ kreditorinių reikalavimų nereiškimas iki teismo nutarties pakeisti visus bankrutuojančios įmonės kreditorius apeliantu, pagrindžia bankroto administratorės šališkumą, viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Priešingai, naujų kreditorių įtraukimas į bankroto bylą, leidžia pagrįstai spręsti, kad bankroto administratorė siekia ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ir paneigia pareiškėjo teiginį, kad bankroto administratorė veikia priešingai įmonės ir/ar jos kreditorių interesams. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad teismo paskirta bankroto administratorė UAB „Turto valdymas“ netinkamai vykdo jai pavestas bankroto administravimo funkcijas, taip pat nėra duomenų apie galimą administratorės suinteresuotumą UAB „ITIC“ bankroto bylos baigtimi. Apelianto teiginiai apie bankroto administratorės suinteresuotumą BUAB „ITIC“ bankroto procedūra yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo keisti bankroto administratorę.
Prašymas atstatydinti bankroto administratorę grindžiamas tuo, jog pastaroji atsisako sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu nutraukti BUAB „ITIC“ bankroto bylą, su sąlyga, jei taikos sutartimi nebus sulygta bankroto administratorei atlyginti 7000 Eur bankroto administravimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad taikos sutarties sudarymas prieštarautų ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią taikos sutartis gali būti sudaroma iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. BUAB „ITIC“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl bankroto bylos nutraukimas, sudarius taikos sutartį, prieštarautų imperatyviai įstatymo normai.
Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.