- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2-236-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00849-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- V. Č.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui V. Č., dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje ir atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei Z. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-05-30 nutartimi patvirtintą jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį: nustatyti nepilnamečių vaikų G. Č., M. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą su jų motina Z. S. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti V. Č. bendravimo su G. Č., M. Č. ir M. Č. tokią tvarką: kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinus konkrečią dieną kada vienas ar kitas bendraus su vaikais, Motinos dieną vaikai praleidžia su motina, o Tėvo dieną - su tėvu; vaikai savo gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvui nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialai prisidėti prie šventės organizavimo; priteisti iš V. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Č., M. Č. ir M. Č. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eurų kiekvienam, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti Z. S.; priteisti iš V. Č. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos vaikų G. Č., M. Č. ir M. Č. tėvas yra atsakovas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-05-30 nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, kuria nepilnamečių vaikų G. Č., M. Č. ir M. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu V. Č. jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovei buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinus konkrečią dieną, kada vienas ar kitas bendraus su vaikais, Motinos dieną vaikai praleidžia su motina, o Tėvo dieną - su tėvu; vaikai savo gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau motinai nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialai prisidėti prie šventės organizavimo.
3. Paaiškino, kad du vaikai M. ir M. iki šio laiko gyvena su tėvu. Vyriausioji duktė G. su tėvu nebegyvena, ji gyvena su draugu pas draugo motiną A. A. (duomenys neskelbtini). Ieškovės manymu, atsakovas visiškai nekontroliuoja vaikų elgesio, girtauja, vaikų išlaikymo pinigus išleidžia ne pagal paskirtį. Praėjus savaitei laiko po pinigų gavimo vaikai skambina ieškovei, pareiškia, kad neturi ką valgyti ir prašo pinigų. Ieškovė mano, jog gyvendami su ja vaikai bus tinkamai prižiūrėti ir auklėjami, todėl jų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Ji atsakovui netrukdys bendrauti su vaikais. Prašo nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam po 100 Eurų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikui kas mėnesį reikia po 200 Eurų. Išlaidos maistui sudaro 100 Eurų, higienos prekės 25 Eurų, vaistai 15 Eurų, rūbams ir avalynei 60 Eurų. 100 Eurų suma iš tėvo užtikrintų ieškovei galimybę patenkinti minimalius vaikų poreikius. Ieškovės pajamos apie 200 Eurų, ji dirbanti. Nekilnojamojo turto ir automašinų neturi. Įsiskolinimo už vaikų išlaikymą neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra dalinai nedarbingas, gauna neįgalumo pensiją. Jis turi nekilnojamojo turto 1/2 dalį gyvenamojo namo.
4. Atsakovas V. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad išsigydė, alkoholio nebevartoja apie du mėnesius. Viskas, jo manymu, eina į gerą. Vaikai gyvena su juo nuo pat gimimo, kiekvienas turi savo kambarį, vaikai turi savo turto, viskas patvirtinta dokumentais. Namuose šilta, vaikai aprengti, turi maisto. Vaikai gyvena su juo, nes mama išėjo pati iš namų ir paliko vaikus, sausio 15 d. buvo jau du metai. Atsakovo manymu, ieškovės buvo toks tikslas - palikti vaikus. Abu buvo blaivūs, todėl jis mano, kad tai buvo jos apgalvotas sprendimas. Ji norėjo išvykti į užsienį, bet neišleido krikšto tėvai. Po to po truputi ji pradėjo atitolt nuo vaikų, ji susirado kitą žmogų, pradėjo pas jį vis ilgiau būti, jai rūpėjo tik tas vyras ir sezoninis darbas prie salotų. Jis rūpinosi vaikais, juos vežiojo pas gydytojus, mamai tas nebuvo įdomu. S. vaikams išlaikymą teikia, pinigus duoda ji vaikams. Mergaitės pinigus gauna pačios, sakė, kad įsiskolinimo yra apie 300 Eur. Jis pinigų nemato, pinigai duodami vaikams. Taip vyksta apie aštuonis mėnesius. Vaikai pas motiną yra buvę, bet nenori ten eiti. Mama pas vaikus mokykloje yra buvus šiais metais vieną kartą. Į susirinkimus, dėl pokalbių apie vaikus eina jis.
5. Atsakovas pareiškė priešieškinį. Priešieškiniu prašo nepilnamečių vaikų M. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. Č.; nustatyti nepilnamečių vaikų M. Č. ir M. Č. bendravimo su motina Z. S. tvarką sekančiai: kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinant konkrečią dieną, kada vienas ar kitas bendraus su nepilnamečiais vaikais; Motinos dieną vaikai praleidžia su motina Z. S., Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu V. Č.; vaikai gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau motinai nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo; telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis vaikai su mama Z. S. gali bendrauti neribotai, jeigu tai nekenkia jų interesams; jeigu dėl svarbių priežasčių motina negalėtų susitikti su vaikais, bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys turėtų aptarti atskirai, susitariant dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės; palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5488-1009/2018 patvirtintoje taikos sutartyje sutartą materialinio išlaikymo formą bei dydį, kad Z. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Č. ir M. Č. teikia periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eurų dydžio išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas mano, kad vaikai turi gyventi pas jį. Jis nedirba, gauna antros grupės invalidumą, pavienius darbus dirba pas ūkininką kai reikia. Abu vaikai turi sveikatos problemų, todėl dažnai tenka važiuoti pas gydytojus. Jam su vaikais susitvarkyti padeda vaikų krikšto motinėlės. Paaiškino, kad dėl dukters G. Č. gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad duktė Giedrė 2019 m. lapkričio 1 d. sulaukė pilnametystės, ir gali savarankiškai priimti sprendimą dėl gyvenamosios vietos su tėvu, motina ar nei su vienu iš jų. Duktė M. ir sūnus M., atsakovo žiniomis, nenori keisti gyvenamosios vietos. Jis mano, kad jo ir vaikų ryšys yra artimesnis. Pagal galimybes stengsis, kad vaikams nieko netrūktų. Mano, kad ir toliau yra pajėgus pasirūpinti savo vaikais M. ir M.. M. Č. yra 15 metų, M. Č. 13 metų amžiaus. Būdami tokio amžiaus jie patys turi galimybę pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Nustačius M. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu paliktų galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5488-1009/2018, neprieštaraus, kad ir toliau liktų galioti jų taikos sutartyje skyrium gyvenančios motinos Z. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Taip pat prašo palikti ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams Č. ir M. Č. teikimą, aptartą 2018 m. taikos sutartyje, tai yra Z. S. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Č. M. Č. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 eurų dydžio išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad su ieškove taikos sutartyje išsprendė jos įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams klausimą, priteisiant vaikams G. Č., M. Č. ir M. Č. ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,12 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 68/100 dalis gyvenamojo namo, pastato-tvarto, pastato garažo, kitų statinių (šulinys), esančiais (duomenys neskelbtini). Taigi, vaikai ne tik gyvena su atsakovu, bet ir turi savo turto dalis būtent savo gyvenamojoje vietoje. Prašo tenkinti jo priešieškinį.
7. Nepilnametė M. Č. paaiškino, kad gyvena su tėčiu Valentu Č. S. kaime. Mokosi (duomenys neskelbtini), mokytis sekasi gerai. Namuose sekasi gerai, jie gyvena trise: tėtis, ji ir brolis M.. Ji turi atskirą kambarį, tėtis kartu su broliu, nes jam jaukiau. Su mama bendrauja dažniausiai telefonu, paskambina mama. Ne telefonu bendrauja retai. Paskutinį kartą matėsi prieš Manto operaciją, tai buvo gruodžio viduryje. Dar buvo dvi dienas pas mamą Ariogaloje dėl jai pasikartojančių astmos priepuolių. Su mama gyventi nenorėtų. Jai skaudu kad mama juos paliko. Ant mamos pyksta. Mano, kad mama jei būtų norėjus vaikų, anksčiau būtų pradėjusi rūpintis. Nori gyventi su tėčiu. Mama jai pinigų duoda, kiek gali tiek duoda. Jei tą mėnesį neturi, tai po to atiduoda kitą mėnesį. Tuos pinigus leidžia pati savo nuožiūra. Pinigus valdo ji, tačiau su tėčiu tariasi. Brolio pinigus ji taip pat paima ir pasirašo mamai, kad pinigus gavo. Pas gydytojus jai tenka dažnai važiuoti, bet ją visada lydi tėtis.
8. Nepilnametis M. Č. paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini), mokytis sekasi normaliai. Gyvena su tėčiu, (duomenys neskelbtini), į mokyklą važiuoja kartu su sese autobusu. Jis su mama bendrauja, kartai susitinka. Kada matė mamą paskutinį kartą, negali pasakyti. Su mama telefonu nebendrauja. Pas mamą namuose yra buvęs, ten jam nepatiko. Jis su mama gyventi nenori, nors susipykęs nėra. Su tėčiu gyventi gerai. Nori likti gyventi su tėčiu.
9. Liudytoja G. V. paaiškino, kad V. Č. pažįstą apie 20 metų, ji yra M. krikšto mama. Taip pat pažįsta ir S.. Vaikai gyvena su tėčiu. Jie gyvena kaimynystėje. Jiems sekasi gerai, vaikai geri, klauso. Ji pagelbėjo kai Valentas gydėsi, krosnį kūrė, valgyti nešė. Jos prašė ir V., ir socialinė darbuotoja. Gelbėjo apie mėnesį. Per tą mėnesį S. visiškai nepasirodė, Ji ir pagalvojo, kad nedirba tai galėtų pati prižiūrėti vaikus. Kiek žino, vaikai nori gyventi su tėčiu. Problemų su alkoholiu V. turėjo, bet mano, kad dabar bus gerai. Taip pat padeda ir Miglės krikšto mama K..
10. Liudytoja S. K. paaiškino, kad Z. S. ir V. Č. pažįsta nuo pat tada, kai jie jauni atvyko gyventi. M. jos krikšto dukra, tai bendrauja nuo pat mažų dienų. Kai nebuvo tėvo, tai ji prižiūrėjo vaikus, M. ateidavo pavalgyti, nusiprausti. Vaikai geri, pasisako jei kur eina. Jie kartu su vaikais pas juos ir šv. kūčias valgė. V. visuomet būna su vaikais, atsiveda, kad pavalgytų. Vaikus kai du mėnesius nebuvo tėvo, prižiūrėjo ji ir V.. Po to, kai V. išvažiavo gydytis, tai tą dieną S. buvo atvažiavusi su savo sugyventiniu. Ji nuėjo pas kaimynus, pasigėrė ir kitą dieną išvažiavo. Seniūnijoje vykusio pokalbio metu dalyvaujant S., siūlė jai atvažiuoti pas vaikus ir prižiūrėti, bet S. sakė ,,tikrai ne“. Vaikai nori gyventi su tėvu, nes sako pas mamą visai visko bijo, net duonos paimti, nes ten ne jos namai.
11. Liudytoja G. M. paaiškino, kad ji yra kaimo seniūnaitė. S. ir Č. pažįsta, kai jie dar atėjo į kaimą jauni. Jie padėjo jaunai šeimai, viską sudėjo: baldus, avalinę, nes jie abu parėjo iš vaikų namų. Prieš 12 metų kai pamatė kieme policiją ji pati prisiėmė atsakomybę ir tuos vaikus prižiūrėjo. S. vis dažniau girtuokliavo, mėgo vyrus. Prieš 5 metus ji jau ruošėsi važiuoti į užsienį, bet visos krikšto mamos sustabdė. Vaikais visuomet kaip sugebėjo taip rūpinosi V.. Vaikai turi sveikatos problemų. Prašo priteistus pinigus iš mamos pervesti į sąskaitą, o ne duoti vaikams į rankas. Kontaktą palaiko su socialiniais darbuotojais, jie rūpinosi vaikais. S., kai tėvas gydėsi, buvo tik kartą, bet prisigėrė su kaimyne ir išvažiavo. Vaiką į operaciją nuvežė mama, bet visuomet sekė, kad tik nuvežtų. Po operacijos M. pas mamą pabuvo kokias tris dienas ir grįžo į namus. Pasakė, kad ten būti nenori.
12. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad skyriui šeima yra žinoma daug metų, šeimai taikoma atvejo vadyba, reikalinga socialinių poreikių pagalbą. Palaiko savo išvadą. Atkreipia dėmesį, kad vaikai visuomet gyveno su tėvais. Nei ieškovė, nei atsakovas be pagalbos negalėtų funkcionuoti. Tėvas siekia spręsti problemas, motina nesistengia keisti situacijos, jų neprižiūri. Vaikais rūpinasi tėvas, vaikai viskuo aprūpinti. Įvertinę esamą situaciją, išklausius visų nuomonę, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, į tai, kad nuolat gaunama pagalba iš šalies, vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas būtų netikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinass.
Priešieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
13. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5488-1009/2018 patvirtinta taikos sutartis tarp V. Č. ir Z. S., kur numatyta, kad nepilnamečių vaikų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. Č. jo gyvenamojoje vietoje (1 punktas); Z. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja: kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinant konkrečia dieną, kada vienas ar kitas bendraus su nepilnamečiais vaikais; Motinos dieną vaikai praleidžia su motina Z. S., Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu V. Č.; vaikai gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau motinai nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo; telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis vaikai su mama Z. S. gali bendrauti neribotai, jeigu tai nekenkia jų interesams; jeigu dėl svarbių priežasčių motina negalėtų susitikti su vaikais, bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys turėtų aptarti atskirai, susitariant dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės (2 punktas); Z. S. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Č., M. Č., M. Č. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 eurų dydžio išmokomis, kiekvienam vaikui nuo 2018 m. birželio 15 d. iki vaikų pilnametystės (3 punktas); taip pat susitarė, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams G. Č., M. Č., M. Č., Z. S. padengia teikdama materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams lygiomis dalimis jos turimu turtu: ½ dalimi žemės sklypo, esančiu (duomenys neskelbtini), 68/100 dalimis gyvenamojo namo, 68/100 dalimis pastato-tvarto, 68/100 dalimis pastato-garažo, 68/100 dalimis kitų statinių (šulinys), esančiais (duomenys neskelbtini). (4 punktas). G. Č. 2019 m. lapkričio 1 d. tapo pilnamete (b. l. 7), ji savarankiška ir klausimai dėl jos gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos nesprendžiami. Nepilnamečių vaikų M. Č., gim. 2004-02-24, M. Č., gim. 2006-08-21, tėvai yra V. Č. ir Z. S. (b. l. 8, 9) M. Č. yra neįgalus (b. l. 10, 11)
Dėl gyvenamosios vietos
13. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą nustatytą sprendimu ir nustatyti nepilnamečių vaikų M. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą su motina Z. S..
14. 2018 m. gegužės 30 d. priimta nutartimi patvirtinant taikos sutartį, šalys buvo susitarę kad atsakovas V. Č. augins jų nepilnamečius vaikus, o ieškovė Z. S. teiks vaikams materialinį išlaikymą. Atsakovas netrukdys ieškovei, vaikų mamai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Bylos nagrinėjimo metu išklausius vaikų nuomonę, liudytojų parodymus, atsakovą, nustatyta, kad vaikai nori gyventi su atsakovu. Kaip matyti iš 2018-05-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5448-1009/2018, o ir atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, vaikai turi nuosavybės teise dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, ½ dalį žemės sklypo prie namų. Vaikų M. ir M. Č. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 16, 17) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad tiek ieškovės Z. S., tiek atsakovo V. Č. gyvenamosios vietos yra tinkamos vaikams augti ir ugdytis. Z. S. gyvena jos sugyventinio V. A. motinai priklausančiame name. Sugyventinio mama sutiktų, kad pas juos gyventų Z. S. su savo vaikais. Tačiau jei S. nedirbtų ir piktnaudžiautų alkoholiu pas ją gyventi negalėtų. V. Č. gyvena jam ir vaikams nuosavybės teise priklausančiame name su patogumais. Vaikai turi atskirus kambarius. Nurodyta, kad vaikai nuo gimimo gyvena tuose pačiuose namuose, kai išėjo mama iš namų vaikai liko gyventi su tėvu. Skyriaus išvadoje nurodyta, kad abu tėvai myli savo vaikus, tačiau svarbu įrodyti, kad pasikeitė aplinkybės, ir kad reikia keisti vaikų gyvenamąją vietą (b. l. 24-26). Raseinių rajono savivaldybės seniūnija nurodė, kad V. Č. gyvena su vaikais, gauna socialines išmokas, iš kurių pragyvena. Namų aplinka saugi, tik nepakankamai pajėgi funkcionuoti savarankiškai, todėl teikiamos socialinės paslaugos. Seniūnija yra gavusi nusiskundimų dėl netinkamo V. Č. gyvenimo būdo (b. l. 27) Sveikatos priežiūros įstaiga nurodė, kad vaikų sveikata rūpinasi jų tėvas V. Č. (b. l. 28) Mokymo įstaigos nusiskundimų neišsako, vaikai prižiūrėti ir tinamai sutvarkyti, jų ugdymu rūpinasi ir juos prižiūri tėtis V. Č. (b. l. 29, 30-31) Raseinių rajono savivaldybės Ariogalos miesto seniūnija nurodė, kad Z. S. gyvena su V. A.. Z. S. dirba sezoninius darbus V. N. salotų ūkyje. Namuose tvarkinga ir švaru, seniūnija nusiskundimų dėl gyventojų (duomenys neskelbtini)nėra gavusi (b. l. 32). Iš vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad vaikai nenori gyventi su motina, nori likti gyventi su tėvu (b. l. 37, 38) Nustatyta, kad atsakovas stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini)nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (b. l. 79), dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo praktiniuose užsiėmimuose ir išklausė 20 val. programos kurtą (b. l. 80) Byloje nepateikiama duomenų, kad keistų savo elgesį ir siektų gyventi kartu su savo vaikais. Ieškovė posėdyje nedalyvavo.
15. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus šalių argumentus, teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikų interesai yra prioritetiniai, o jie išreiškė norą gyventi su tėvu, į tai, kad tėvas siekia ir toliau gyventi su vaikais ir juos prižiūrėti, keičia savo įpročius, noriai priima specialistų pagalbą ir patarimus, o ieškovė Z. S. nededa jokių pastangų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, daro išvadą, kad ieškinys netenkintinas, tenkintinas priešieškinys ir nepilnamečių vaikų M. Č. ir M. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. Č. jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
17. 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, kad Z. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja: kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinant konkrečia dieną, kada vienas ar kitas bendraus su nepilnamečiais vaikais; Motinos dieną vaikai praleidžia su motina Z. S., Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu V. Č.; vaikai gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau motinai nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo; telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis vaikai su mama Z. S. gali bendrauti neribotai, jeigu tai nekenkia jų interesams; jeigu dėl svarbių priežasčių motina negalėtų susitikti su vaikais, bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys turėtų aptarti atskirai, susitariant dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės (2 punktas). Vaikai nurodė, kad ieškovė, vaikų motina Z. S. su vaikais bendrauja, kalbasi telefonu daugiau su dukra M. Č.. Retai vaikus aplanko jų gyvenamojoje vietoje. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad Z. S. ieškiniu prašoma bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, kadangi ieškovė siūlo minimalią bendravimo tvarką, tačiau nepateikia tam svarių argumentų (b. l. 36). Ieškovė prašė nustatyti, kad tėvas V. Č. su nepilnamečiais vaikais M. Č. ir M. Č. bendrautų taip: kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinus konkrečią dieną kada vienas ar kitas bendraus su vaikais, Motinos dieną vaikai praleidžia su motina, o Tėvo dieną - su tėvu; vaikai savo gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvui nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialai prisidėti prie šventės organizavimo. Atsakovas iš esmės prašė tokios pat bendravimo tvarkos, kuri buvo patvirtinta 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi.
18. Nepilnamečių vaikų M. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu V. Č., nustatytina vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina Z. S. tokia kokios prašė atsakovas savo priešieškiniu.
Dėl materialinio išlaikymo
19. Atsakovas prašė palikti tokį pat išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui, kaip ir buvo nustatyta taikos sutartimi patvirtinta 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi.
20. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2018-05-30 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5488-1009/2018 M. Č. ir M. Č. iš Z. S. nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.
21. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Ieškovė dirba V. N. ūkyje sezoninius darbus, kaip nurodė atsakovas, jo žiniomis ieškovė šiuo metu dirba medelyne. Z. S. pajamos sezoninės, mėnesio vidutinės pajamos 630 Eur (b. l. 12) Atsakovo pajamas sudaro neįgalumo pašalpa, išmoka vaikui, išmoka neįgaliam vaikui, priežiūros priemonių tikslinė kompensacija, priteistas materialinis išlaikymas vaikams (b. l. 24). Nepilnametis vaikas M. Č. turi neįgalumą, jo poreikiai didesni. Atsakovas gyvena jam ir vaikams nuosavybės teise priklausančiame name, o ieškovė gyvena sugyventinio V. A. motinai priklausančiame name. Savo nuosavybės neturi. Nepateikiama byloje duomenų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, jog būtų apribotos jos darbinės galimybės. Atsakovas turi neįgalumą, darbingumas 60 procentų (b. l. 24) Tiek atsakovas, tiek ieškovė pastovių pajamų neturi, ieškovė dirba sezoninius darbus, atsakovas pavienius darbus, abiejų finansinė padėtis sunki.
22. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
23. Esant nustatytoms aplinkybėms matyti, kad ieškovė negali teikti tokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kad maksimaliai patenkinti jų poreikius. Miglė ir M. Č. paaugliai, M. Č. turi neįgalumą, vaikai gyvena su tėvu ir iš mamos gauna išlaikymą. Abu vaikai mokosi Ariogalos gimnazijoje. (b. l. 29). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų ar ribotos darbines galimybes, o atsakovui tenka didesnė vaikų priežiūros našta, nes su juo gyvena nepilnamečiai vaikai, iš ieškovės priteistinas išlaikymas patenkinantis būtinuosius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad išlaikymą vaikui teikia proporcingai tiek mama, tiek tėvas, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, paliktinas 2018-05-30 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytas ir patvirtintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur iki vaikų pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 5-6, 45-46) Už antrinės teisinės pagalbos suteikimą Z. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208 Eur (b. l. 47), V. Č. – 234 Eur (b. l. 59) Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės lėšų. (CPK 88 str., 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu V. Č. jo gyvenamojoje vietoje.
Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5488-1009/2018 patvirtintoje taikos sutarties 3 punkte numatytą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams taip: Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) dydžio išmokomis, išmokas indeksuojant LRV nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kiekvienam vaikui nuo 2018 m. birželio 15 d. iki vaikų pilnametystės.
Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko tėvui V. Č..
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5488-1009/2018 patvirtintoje taikos sutarties 2 punkte nustatytą motinos ir vaikų bendravimo tvarką ir nustatyti M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su motina Z. S. taip:
- Kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.;
- Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, vieną švenčių dieną vaikai praleidžia su motina, kitą - su tėvu, šalims iš anksto suderinant konkrečią dieną, kada vienas ar kitas bendraus su nepilnamečiais vaikais;
- Motinos dieną vaikai praleidžia su motina Z. S.;
- Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu V. Č.;
- Vaikai gimtadienius praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tačiau motinai nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo;
- Telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis vaikai su mama Z. S. gali bendrauti neribotai, jeigu tai nekenkia jų interesams;
- Jeigu dėl svarbių priežasčių motina negalėtų susitikti su vaikais, bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys turėtų aptarti atskirai, susitariant dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės.
Sprendimas per 30 diienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.