Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. kovo 26 d. Kauno mesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių. viešųjų darbų bausme;

2. 2017 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. 2021 m. balandžio 12 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje žodinio konflikto su buvusia sutuoktine L. G. metu panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu - tyčia apdraskė L. G. kaklą, rankas ir iš kairės rankos ištraukė kateterį, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio, kairio žasto srityje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. G. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą išvedė pavedžioti laukan šuniuką, turėjo alaus, dar mašinoje turėjo alaus, kurį visą išgėrė, o tada ėjo namo. L. G. paskambino ir klausė, kur yra šuo, tuo metu jis priėjo prie laiptinės, ir nukentėjusioji atėjo, tai ir prasidėjo neramumai, nes ji stūmė jį ir neįleido į namus. Jokio kateterio jai neištraukė. Pats policiją iškvietė, pasakė, kad ji į namus neįleidžia, pati rėkia ir draskosi, prie nukentėjusios nesilietė.

2021 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. G 628/2021 (02) nustatyta, kad L. G. konstatuota odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio, kairio žasto srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, 2021-04-12. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu. (b.l. 46-47)

Alkotesterio "Drager" duomenimis 2021 m. balandžio 12 d. 20.42 val. A. G. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas. (b.l. 127)

Alkotesterio "Drager" duomenimis 2021 m. balandžio 12 d. 21.17 val. nustatyta, kad L. G. yra blaivi (nustatyta 0,00 promilių). (b.l. 69)

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams pagal A. G. iškvietimą dėl to, kad L. G. neįsileidžia jo į namus, pastaroji paaiškino, jog 2021 m. balandžio 12 d. apie 19.30 val. konflikto su buvusiu vyru metu A. G. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, su nagais apdraskė krūtinę, kairę ir dešinę rankas, išlupo kateterį ir taip sukėlė fizinį skausmą. A. G. nustatytas 2,93 promilių girtumas. L. G. abejose rankose ir krūtinės srityje užfiksuoti įdrėskimai. (b.l. 63-66)

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nors kaltinamasis A. G. šioje baudžiamojoje byloje teisme kaltės nepripažino, tačiau jo teisme duotus parodymus apie įvykį teismas vertina kaip paties kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, be to, jo parodymų nepatvirtino kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pastebėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir tuomet paaiškino, kad kiek atsimena buvusi sutuoktinė jau buvo namuose. Buvusi sutuoktinė pamatė, kad jis yra išgėręs ir pradėjo jį stumti iš buto sakydama jam "eik iš čia", kiek atsimena jis ją taip pat pastūmė, nes jam nepatiko, kad ji varo jį iš namų. Galėjo pastumdamas savo buvusią sutuoktinę apdraskyti jai kaklą, rankas ir iš rankos išplėšti kateterį, tačiau dėl savo girtumo, jis to neprisimena. Prisimena, kad tarp jų įvyko susistumdymas ir žodinis konfliktas. Būtent tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusios L. G. paaiškinimai tiek duoti teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jog ji nenorėjo neblaivaus A. G. įleisti į butą, A. pasakė, kad jį įsileis tik tuo atveju, jeigu jis nusiramins, ir jis ją pastūmė. Pastūmė stipriai, ji tuo metu stovėjo bute už slenksčio, o A., namo bendro naudojimo koridoriuje prie slenksčio. Jis ją pastūmė į krūtinės sritį, sudraskė jos marškinėlius ir taip apdraskė krūtinės sritį, matėsi paraudimo žymės ant krūtinės. Po to ji išėjo į bendro naudojimo koridorių, kur buvo ir Algis. Jis vėl pradėjo garsiai jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius ir kitaip ją užgauliojo. Tuo metu iš 24 buto išėjo kaimynas. A. jam pradėjo sakyti kažką apie ją: "pažiūrėk kokia k..." ir panašiai. Kaimynas nelabai kreipė dėmesį į A. kalbas, kažką pasakė ir išvažiavo su liftu. Po to, kai kaimynas išvažiavo su liftu, A. pasiuto ir pradėjo ją stipriai stumdyti ir tąsyti. Šiais savo veiksmais A. išplėšė jai kateterį iš kairės rankos ir apdraskė jai rankas. Šiuos nukentėjusios L. G. žodžius iš dalies patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas E. M., kuris parodė, jog įvykio dieną laiptinėje kaimynas A. G. garsiai kalbėjo su L. G., o kai grįžo iš parduotuvės, išgirdo, kad kaimyno L. G. neįleidžia į butą. Visko aiškiai nesugirdėjo, nes nuvažiavo liftu, kaimynas buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio "Drager" 2021 m. balandžio 12 d. 20.42 val. duomenys, kuriais A. G. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas. (b.l. 127).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus užfiksuotą vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuris įrašytas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų BodyCam įranga (1 t., b.l.57-62), įraše akivaizdžiai matėsi ir girdėjosi tiek neblaivaus kaltinamojo A. G. paaiškinimai, tiek sutrikusi bei susijaudinusi nukentėjusioji. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas A. G. paaiškinimas dėl ko jis kvietė pareigūnus. A. G. nurodė, jog jis yra neblaivus ir žmona neįleidžia jo į namus. Alkotesteriu A. G. pareigūnai nustato 3,08 promilių neblaivumą. L. G. pasakojimas apie įvykį, jog A. G. ją apdraskė, kateterį išlupo, apdraskė krūtinę, įžeidinėją ją. Nukentėjusioji susijaudinusi, verkia, dešine ranka laiko baltos spalvos servetėlę, kuria spaudžia kairę ranką lyg sustabdytų kraujavimą. Pareigūnas patvirtina, kad L. G. ranka, kaklas apdraskytas. (b.l. 57-62). Vaizdo įraše nukentėjusiajai užfiksuoti sužalojimų patvirtininti 2021 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. G 628/2021 (02), kuria nustatyta, kad L. G. konstatuota odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio, kairio žasto srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, 2021-04-12. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu. (b.l. 46-47). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų BodyCam įranga užfiksuoto vaizdo įrašu iš įvykio vietos, taip pat ir specialisto išvada, kadangi tiek policijos pareigūnai, tiek specialistas nėra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, be to, šie įrodymai nuosekliai papildo būtent nukentėjusios parodymus ir jau aukščiau paminėtųjų įrodymų visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014 konstatavo, kad valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Teismas sprendžia, A. G. šių elgesio normų nepaisė, todėl jo atlikti priešingi teisei veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. G. pasitvirtino, o būtent: kaltinime nurodomu laiku ir vietoje A. G. bendro naudojimo koridoriuje žodinio konflikto su buvusia sutuoktine L. G. metu panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu - tyčia apdraskė L. G. kaklą, rankas ir iš kairės rankos ištraukė kateterį, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio, kairio žasto srityje. Kaltinamasis A. G. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, socialinę brandą, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog savo veiksmais nukentėjusiajai L. G. gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis A. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Kaltinamojo A. G. padarytas nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, sukelti padariniai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi, nors ikiteisminio tyrimo metu ir pripažino, kaltę, tačiau ją neigė teisme. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. A. G. teistas (b.l. 142-146), baustas administracine tvarka (b.l. 137-141), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (b.l. 122), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 120), nedirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Dėl civilinio ieškinio

Nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji L. G. šioje baudžiamojoje byloje pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.48-49). Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo A. G. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija ir begale kitų nemalonių nepatogumų. Šio įvykio metu patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas neigiamai įtakojo emocinę ir psichinę būklę ne tik smurto metu, bet ir kitomis dienomis po įvykio. Tuo metu sukelti papildomi neigiami išgyvenimai, buvo sunku susikaupti ir normaliai dirbti, todėl patyrė papildomus neigiamus psichologinius išgyvenimus. Labai sukrėtė tai, kad prieš ją pakėlė ranką buvęs sutuoktinis, su kuriuo dar prieš 7 metus yra nutraukusi santuoką, ir tai jis daro ne pirmą kartą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Konstatuotina, kad dėl kaltinamojo A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju neturtinės žalos pasekmės yra dvasinio pobūdžio. Bylos duomenimis patvirtinta, kad nukentėjusioji L. G. dėl prieš ją naudotos fizinės prievartos patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Be to, 2021 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. G 628/2021 (02) nustatyta, kad L. G. konstatuota odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio, kairio žasto srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, 2021-04-12. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu. (b.l. 46-47). Taigi, teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad nukentėjusiajai netik buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bet ji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kad dėl įvykio nukentėjusioji būtų kreipusis pas psichologus ar kitus šios srities specialistus.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į virš nustatytas nusikaltimo pasekmes, į asmens, padariusio žalą, kaltę – A. G. pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, tai ne pirma jo nusikalstama veika buvusios sutuoktinės atžvilgiu, į jo turtinę padėtį – nedirba, nors yra darbingas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Įvertinęs virš aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusios naudai pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 1000 (vieno tūkstančio) eurų, bus pakankamas jos patirtai skriaudai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 103-105). A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 12 iki 2021 m. balandžio 13 d., tad šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (b.l. 93-96).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –vienas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis byloje (b.l.62), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtą bausmę A. G. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą trukmę nuo 2021 m. balandžio 12 iki 2021 m. balandžio 13 d. (BK 66 straipsnis).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. nukentėjusios L. G. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –vieną kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje (b.l.62), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).