Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. S.“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo viešoji įstaiga „R.“ dėl 2015-04-21 krepšinio aikštelės nuomos komisijos sprendimo ir 2015-05-08 visuomeninės ginčų komisijos sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo viešoji įstaiga „R.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas L. P. palaikė patisklintą ieškinį, papildomai nurodė, kad atsakovai atmesdami ieškovo pasiūlymą konkurse rėmėsi išrašu iš mokesčių mokėtojų registro, kuriame nurodyta tik įmonės vykdoma pagrindinė veikla. Šioje formoje nenurodomos visos veiklos sritys, kuriomis įmonė užsiima. Pagal bendrovės įstatus jų įmonė gali užsiimti bet kuria įstatymu nedraudžiama komercine veikla, o Kūno kultūros ir sporto įstatyme nėra numatyta, kad sportas negali būti komercinė veikla. Pripažino, kad sportas nėra pagrindinė jų įmonės veikla, todėl į mokesčių mokėtojų registrą nepateko. Šiame išraše pateikiame tik deklaratyvaus pobūdžio informacija, įrašymas į šį mokesčių mokėtojų registrą nesuteikia įmonei teisės verstis ta veikla, tai tik statistinė forma. Išraše nurodyta data, kad galioja nuo 2015-03-26, yra pačios formos pildymo data, tačiau jie ir iki šios datos galėjo verstis sportine veikla. Dėl visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo nurodė, kad pirmiausia nesutinka ne tiek su pačiu sprendimu, kiek su pačia procedūra kaip ta komisija buvo suorganizuota. Pagal komisijos tvarką, juos privalėjo kviesti į komisijos posėdį ir leisti jiems pasisakyti. Komisija jokio pranešimo apie posėdį neatsiuntė ir be jų išnagrinėjo skundą bei priėmė sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta krepšinio aikštelės nuomos konkursui organizuoti komisija (toliau – Komisija) organizavo Krepšinio aikštelės, esančios V. Mačernio 42A, Plungės mieste, viešą nuomos konkursą. Ieškovė UAB „G. S.“ pateikė paraišką dalyvauti konkurse. Komisija 2015-03-26 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pareikalauti, kad UAB „G. S.“ iki 2015-04-01 pateiktų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos registrinius duomenis apie vykdomas bendrovės veiklas pagal EVR klasifikatorių. 2015-04-21 Komisija nutarė, kad ieškovo pateikti dokumentai neatitinka paskelbtų nuomos konkurso reikalavimų, motyvuodama tuo, kad ieškovė paraiškų pateikimo dieną, t.y. 2015-03-25 nevykdė sportinės veiklos, todėl dalyvauti krepšinio aikštelės nuomos konkurse neturėjo teisės. Komisija nusprendė, kad pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis, ši veikla užregistruota ir galioja nuo 2015-03-26, o viešojo nuomos konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad dalyviai turi turėti teisę užsiimti sportine veikla.

Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, 2015-04-23 jį apskundė Plungės rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Administracinių ginčų komisija 2015-05-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl konkurso komisijos sprendimo

Iš Plungės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio – krepšinio aikštelės – viešojo nuomos konkurso sąlygų (toliau – Konkurso sąlygos) 8.2 punkto matyti, kad norintieji dalyvauti konkurse konkurso dalyviai turi turėti teisę užsiimti sportine veikla.

Iš ieškovo UAB „G. S.“ įstatų 3.2 punkto matyti, kad siekdama tikslo, Bendrovė savo pasirinkimu gali vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę, konsultavimo, prekybos ir pramonės veiklą.

Komisija, atmesdama ieškovo pasiūlymą, sprendė, kad ieškovas neatitiko konkurso kvalifikacinių reikalavimų, nes ieškovas neturi teisės verstis sportine veikla. Komisija sprendė, kad ieškovas turi teisę užsiimti sportine veikla nuo tik nuo 2015-03-26, todėl, kad mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše (toliau – Išrašas) nurodyta, kad vykdoma veikla – sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla galioja nuo 2015-03-26. Ieškovas teigia, kad atsakovė neteisingai rėmėsi Išrašu, kadangi šioje formoje nėra nurodomos visos veiklos sritys, kuriomis užsiima juridinis asmuo. Šiame išraše pateikiame tik deklaratyvaus pobūdžio informacija, įrašymas į šį mokesčių mokėtojų registrą nesuteikia įmonei teisės verstis ta veikla, tai tik statistinė forma. Išraše nurodyta data, kad galioja nuo 2015-03-26, yra pačios formos pildymo data, tačiau jie ir iki šios datos galėjo verstis sportine veikla.

Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo ir pakeitimo tvarka šiuo metu reglamentuojama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. VA-189 „Dėl Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (aktuali redakcija nuo 2012-12-22). Taisyklės reglamentuoja mokesčių mokėtojų registravimo Registre duomenų pakeitimo mokesčių mokėtojų ir VMI iniciatyva tvarką. Šių taisyklių 19 punkte numatyta, kad FR0791 formos 7 dalyje „Pagrindinės vykdomos veiklos rūšys“ įrašomas mokesčių mokėtojo vykdomos pagrindinės veiklos (toliau – veikla) rūšies kodas (vienas arba ne daugiau kaip trys). Taigi teismas sutinka su ieškovo atstovo teiginiais, kad Išraše yra nurodomos tik pagrindinės įmonės vykdomos veiklos ir kitų įmonės veiklos rūšių neįrašymas į šią FR0791 formą nereiškia, kad įmonė šia veikla negali užsiimti. Veikla, kuria gali užsiimti bendrovė yra apibrėžta jos įstatuose (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnis). Nustatydami įstatuose bendrovės veiklos tikslus ir veiklos objektą, steigėjai ar akcininkai turi apsispręsti, ar šiuos klausimus reglamentuoti detaliai, ar bendresnio pobūdžio formuotėmis. Įstatymas čia palieka pasirinkimo laisvę. Bendrovė – privatus ūkio subjektas, ir tik jos steigėjai ar akcininkai turi spręsti, kokiu laipsniu bendrovės įstatai turi apriboti bendrovės veiklą, kartu ir bendrovės valdymo organų galimybes savarankiškai priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos krypčių, bendrovės vardu sudaromų sandorių ir pan. Tačiau, įstatuose nustatomi bendrovės veiklos tikslai bei jos veiklos objektas turi būti teisėti ir neprieštarauti viešajai tvarkai.

Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas palieka pasirinkimo laisvę nurodant įstatuose bendrovės veiklos tikslus ir veiklos objektą, t.y. ar šiuos klausimus reglamentuoti detaliai, ar bendresnio pobūdžio formuluotėmis. Kalbant apie bendrovės veiklos tikslų nurodymą įstatuose, pažymėtina, kad pagal savo esmę bendrovė yra pelno siekiantis ūkio subjektas ir praktiškai visada jos pagrindinis tikslas yra pelnas. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo įstatuose veiklos tikslus ir veiklos objektą pasirinko įvardinti bendresnio pobūdžio formuluote, t.y. siekdama tikslo, Bendrovė savo pasirinkimu gali vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę, konsultavimo, prekybos ir pramonės veiklą (UAB „G. S.“ įstatų 3 skirsnis). Pažymėtina ir tai, kad veiklos rūšių nedetalizavimas įstatuose leidžia bendrovei, reaguojant į rinkos sąlygas bei kitus pokyčius, tam tikrose ribose keisti bendrovės veiklą nekeičiant įstatų, turėti galimybę sudaryti atskirus sandorius, netiesiogiai priskirtinus įstatuose nurodytai bendrovės ūkinei veiklai, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė negali vykdyti sportinės veiklos.

Nagrinėjamu atveju valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus, o tuo pačiu ir šio turto nuomos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kiti teisės aktai. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas yra patvirtintas 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“. Toks konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas. CK 6.947 str. nustatyta, kad konkursu pripažįstamas asmens viešas pasižadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Viešo konkurso dėl turto nuomos atveju nuomotojas suteikia teisę išsinuomoti konkretų turtą konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias sąlygas. Vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Viešo konkurso organizatorius ir rengėjas turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo principų.

Kaip matyti iš skundžiamo 2015-04-21 Komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), Komisija nutarė, kad UAB „G. S.“ pateikti dokumentai neatitinka paskelbtų nuomos konkurso sąlygų reikalavimų ir nutarė pripažinti viešojo nuomos konkurso laimėtoju VŠĮ R. Teismas daro išvadą, kad Komisija, pripažindama, kad ieškovės pateikti dokumentai neatitinka paskelbtų nuomos konkurso sąlygų reikalavimų, pažeidė lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo principus, kadangi kaip išdėstyta aukščiau, ieškovė atitiko visus Konkurso sąlygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turi teisę užsiimti sportine veikla taip kaip nurodyta Konkurso sąlygų 8.2 punkto formuluotėje. Esant šioms aplinkybėms, Plungės rajono savivaldybės krepšinio aikštelės nuomos konkursui organizuoti komisijos sprendimas, patvirtintas 2015-04-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, įpareigojant komisiją organizuoti naują aikštelės nuomos konkursą.

Dėl visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 27 straipsnis nustato, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, 2015-04-23 jį apskundė Plungės rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau – Visuomeninė administracinių ginčų komisija). Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015-05-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė, prašydama panaikinti Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą nurodė, kad visuomeninė komisija skundą išnagrinėjo neinformavusi pareiškėjo, nesuteikusi galimybės pasisakyti, išdėstyti savo motyvus.

Iš Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-05-05 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad komisijos posėdyje dalyvauja komisijos nariai J. G., I. B., A. K.; Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-05-08 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad proceso šalys nagrinėjime nedalyvauja. Plungės rajono savivaldybės administracija 2015-05-14 raštu Nr. AS-2785 ieškovę informavo, kad komisija, susipažinusi su skundu, manė, kad skundo dalykas nėra sudėtingas ir, siekdama skundą išnagrinėti bei priimti sprendimą nepažeisdama nustatytų terminų, nusprendė į komisijos posėdį šalių nekviesti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 29 punkte nurodyta, kad „ginčo šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą“; 36 punkte nustatyta, kad „bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas bylą posėdžiui rengusio komisijos nario pranešimu apie pareiškėjo skundą (jo motyvus), pareiškėjo reikalavimo komisijai pagarsinimu ir šalių posėdyje pateiktų prašymų išsprendimu. Paskui išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jų įgaliotas atstovas (atstovai), skundžiamos institucijos atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės. Šalims (jų atstovams) po jų kalbų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Paskui ginčo šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylos nagrinėjimo posėdyje metu taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai.“

Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-150 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatų 28 ir 31 punktuose (Visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatai skelbiami oficialioje Plungės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.plunge.lt) – apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą pranešama skundo (prašymo) pareiškėjui, taip pat institucijoms ar jų valstybės tarnautojams, dėl kurių priimtų individualių administracinių aktų ar jų veiksmų skundžiamasi; Komisijos posėdis pradedamas Komisijos pirmininkui paskelbus Komisijos sudėtį. Komisijos pirmininkas paskelbia, koks skundas (prašymas) bus nagrinėjamas, praneša apie ginčo šalių ir jų atstovų bei kitų asmenų atvykimą. Išklausomas Komisijos pirmininko ar jos nario pranešimas apie gautą skundą (prašymą). Po pranešimo paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo (prašymo) gali pateikti pareiškėjas ir jo atstovai bei kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Visuomeninės administracinių ginčų komisija privalo apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą pranešti skundą padavusiam asmeniui ir šis asmuo turi teisę dalyvauti posėdyje bei pateikti savo paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo.

Pažymėtina ir tai, kad Visuomeninė administracinių ginčų komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Nagrinėjamu atveju Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, t.y. ieškovei, nors pagal aukščiau nurodytus teisės aktus jiems pranešti apie komisijos posėdį yra privaloma.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavus teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, jog ginčijamas Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-05-28 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas, pirma – kaip teismas nurodė aukščiau, ieškovės pateikti dokumentai atitiko paskelbtų nuomos konkurso sąlygų reikalavimus, antra – sprendimas Visuomeninės administracinių ginčų komisijoje buvo priimtas neišklausius skundo padavusio asmens ir jam tinkamai nepranešus, taip pažeidžiant pagrindines procedūras, nurodytas Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatuose.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.).

Ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (už kurį mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos), todėl už ieškinį mokėtinas 31 Eur dydžio žyminis mokestis, o ieškovė sumokėjo 41 Eur. Esant šioms aplinkybėms, permokėta suma – 10 Eur, grąžintina ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės krepšinio aikštelės nuomos konkursui organizuoti komisijos sprendimą, patvirtintą 2015-04-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti komisiją organizuoti naują aikštelės nuomos konkursą.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-05-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 31 Eur žyminio mokesčio ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „G. S.“.

Grąžinti ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „G. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 10 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-08-24 mokėjimo nurodymu Nr. 1246, banke Swedbank, AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.