Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „P“ atstovė advokatė A. B. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad RVE Ko ir UAB „S“ buvo susiję juridiniai asmenys. Abiejų vadovas ir akcininkas buvo R. B., kuris ir koordinavo užsakymus bei atsiskaitymus. Sąskaitų perrašymas buvo įprasta praktika. Sąskaitos išrašytos atsakovei, nes tą nurodė atsakovės vadovas. Sąskaitų perrašymą pradėjo ginčyti, tik kai ginčas persikėlė į teismą.

L. T. Š teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „P“ darbuotojas. Nurodė, kad pirmasis vežimas R. B. užsakymu įvyko 2021 m. rugsėjo mėn. Iš viso buvo atlikti 42 pervežimai. Atlikus pervežimą įprastai visas sąskaitas iš karto išrašydavo UAB „S“. Kai ateidavo laikas mokėti, R. B. nurodydavo kuriai įmonei perrašyti sąskaitą, kadangi turėjo kelias įmones. Sąskaitų perrašymas buvo gana dažnas. Užsakovas visada buvo UAB „S“, kuri užsiima statybinėm medžiagom. Vežė viską, kas susiję su statybomis, įrengimu. Kai prasidėjo teisminiai procesai, pradėjo ginčyti sąskaitas, nurodė kreiptis į norvegą, davė kontaktus. Susisiekus su norvegu, jis nurodė, kad nieko nežino, liepė kreiptis į Rolandą, kadangi tai buvo jo užsakymai ir pervežimai. Ar R. B. buvo norvegiškos įmonės RVE K vadovas ar akcininkas, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „P“, kaip susitariantysis vežėjas, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 22 d. bei nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. vykdė krovinių vežimą iš Lietuvos į Norvegiją.

Pagal CMR važtaraštį Nr. ST krovinio (ąžuolo parketo) siuntėju nurodyta UAB W. G.“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE K AS, faktinis vežėjas – UAB „“, krovinys pristatytas į Norvegiją.

Pagal CMR važtaraštį Nr. ST krovinio (statybinių medžiagų) siuntėju nurodyta UAB „E“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE KoAS, faktinis vežėjas – UAB „“, krovinys pristatytas į Norvegiją.

Pagal CMR važtaraštį Nr. ST krovinio (statybinių medžiagų) siuntėju nurodyta UAB „E“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE K AS, faktinis vežėjas – UAB „S“, krovinys pristatytas į Norvegiją.

Pagal CMR važtaraštį Nr. ST 0017073 krovinio (miegamojo baldų) siuntėju nurodyta UAB „A“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE K AS, faktinis vežėjas – UAB „S“, krovinys pristatytas į Norvegiją.

Pagal CMR važtaraštį Nr. ST 0017074 krovinio (langų ir vonios baldų) siuntėju nurodyta UAB „S“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE K AS, faktinis vežėjas – UAB „s“, krovinys pristatytas į Norvegiją.

Ieškovė teigia, kad pervežti krovinius Norvegijos įmonei RVE K AS užsakė atsakovės UAB „S“ direktorius R. B.. Ieškovė už pervežimo paslaugas atsakovei išrašė šias PVM sąskaitas – faktūras: 2022 m. birželio 30 d. Nr. PF 22/02 3400 Eur sumai bei 2022 m. spalio 24 d. Nr. PF 22/02/ 3300 Eur sumai. Atsakovė su tuo nesutinka nurodydama, kad paslaugų gavėjas buvo RVE K AS, kuriam ir tenka pareiga atsiskaityti.

Byloje kilo ginčas dėl to, kas užsakė krovinių pervežimą – atsakovė UAB „S“ ar RVE K AS, t. y. kas yra vežimo sutarties šalimi – krovinio siuntėju, ir turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovei išaiškinta teisė pakeisti atsakovą byloje, tačiau ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog krovinio siuntėja buvo atsakovė.

Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam jį teisę gauti asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis). Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 1 straipsnyje numatyta, kad ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyku esantis krovinio vežimas atitinka CMR 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti (CK 6.807 straipsnio 2 dalis).

Krovinio vežimo sutarties šalimis paprastai yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju. Pagal CMR 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraštyje be kitų duomenų nurodomas siuntėjo pavadinimas ir adresas (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b) punktas). Krovinio siuntėjo pareiga yra pateikti vežėjui reikiamus dokumentus ir informaciją, būtiną vežant krovinį (CMR 11 straipsnio 1 punktas).

Iš teismui pateiktų CMR važtaraščių matyti, kad ieškovė UAB „P“, kaip susitariantysis vežėjas, pasitelkusi faktinį vežėją UAB „S“, atliko krovinių pervežimą iš Lietuvos į Norvegiją. CMR važtaraščiuose krovinių siuntėjais nurodytos skirtingos įmonės - UAB W. G.“, UAB „E“, UAB „A“, UAB „S“. Visuose CMR važtaraščiuose krovinio gavėju nurodyta Norvegijos įmonė RVE Ko AS.

Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų per „Viber“ programėlę matyti, kad krovinių pervežimo užsakymus ieškovės darbuotojui visada pateikdavo adresatas pavadintas „R“, t. y. kaip nurodė liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu – atsakovės UAB „S“ direktorius R. B.. 2022 m. birželio 14 d. ieškovės darbuotojui pasitikslinus krovinio pasikrovimo vietą be, jam atsakyta, kad pasikrauti reikės dar ir (minėtu adresu yra atsakovės buveinė). 2022 m. birželio 19 d. ieškovės darbuotojui nurodyta krovinį pasikrauti „R“. 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovės darbuotojui paklausus iš kur paimti krovinį, jam atsakyta (kalba netaisyta): „P. R. ir skalsa“. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovės vadovas su ieškovės darbuotoju bendravo kaip faktinis krovinio siuntėjas, t. y. teikė nurodymus iš kur paimti ir kur pristatyti krovinius.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovės UAB „S“ direktorius R. B., kurį laiką ėjo RVE KAS direktoriaus pareigas. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovės kartu su prieštaravimais dėl 2023 m. sausio 25 d. priimto teismo įsakymo (civ. byla Nr. eL2-1579-523/2023) pateiktas išrašas apie juridinį asmenį. Nuo 2023 m. vasario 13 d. RVE KAS direktoriumi paskirtas kitas asmuo. Byloje taip pat nėra ginčo, kad sąskaitos (2022 m. birželio 30 d. Nr. PF 22/02/ ir 2022 m. spalio 24 d. Nr. PF 22/02/ (bei 2022 m. liepos 11 d. Nr. PF 22/02/, kuri buvo įtraukta į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo)), kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, iš pradžių buvo išrašytos Norvegijos įmonei. Iš teismui pateikto susirašinėjimo per „Viber“ programėlę matyti, kad 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovės darbuotojui priminus atsakovės vadovui apie susidariusią skolą, jis pasiteiravo 3 ar 4 sąskaitos yra neapmokėtos bei nurodė, kad (kalba netaisyta): „Greičiausia teks perrašyt sąskaitas kitai įmonei nes rve į bėdą papuolus“. 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovės vadovas nurodė (kalba netaisyta): „Sąskaitą už keltą uab strategai perrašyk“. 2023 m. sausio 6 d. ieškovės darbuotojui žinute susisiekus su atsakovės vadovu, pastarasis paklausė kiek yra UAB „S“ neapmokėtų sąskaitų ir jam buvo persiųstos 3 sąskaitos, tačiau kokios konkrečiai ir kokioms sumoms, iš šalių susirašinėjimo nustatyti nėra galimybės.

Ieškovė 2023 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 7710,35 Eur skolos, 6 procentų metinių procesinių palūkanų bei 165,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „S“ priteisimo. Reikalavimo pagrindas – įsiskolinimas pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 22/0, 2022 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 22/02/ ir 2022 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 22/02/. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo visus kreditorės reikalavimus tenkino (civ. byla Nr. eL2-1579-523/2023). Po teismo įsakymo išdavimo skolininkė (šioje byloje atsakovė) 2023 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0130144936987 2022 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PF 22/02/4 apmokėjo, mokėjimo paskirtyje nurodydama sąskaitos numerį „PF22/02/“. Po skolininkės (šioje byloje atsakovės) pateiktų prieštaravimu, ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti skolą pagal likusias 2 sąskaitas. Atsakovė nurodo, kad ginčo sąskaitos atsakovei perrašytos nepagrįstai. Sutikti su atsakovės teiginiais nėra pagrindo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, 2022 m. liepos 11 d. sąskaitos Nr. PF 22/02/ perrašymą iniciavo būtent atsakovės vadovas. Kaip paliudijo teismo posėdžio metu T. Š., sąskaitų perrašymas šalims buvo įprasta praktika, kuri tenkino abi šalis. Labiausiai tikėtina, kad sąskaitos 2022 m. birželio 30 d. Nr. PF 22/02/ ir 2022 m. spalio 24 d. Nr. PF 22/02/ taip pat perrašytos ne be atsakovės vadovo sutikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojo paaiškinimus darytina išvada, kad atsakovė UAB „S“ buvo krovinių pervežimo užsakovė, turinti pareigą atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės vadovas bendravo su ieškovės darbuotoju dėl krovinių pervežimų, teikė informaciją, būtiną vežant krovinį, koordinavo sąskaitų išrašymą ir apmokėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertina, kad reikalavimas dėl 5834,57 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinyje reiškiamus turtinio pobūdžio reikalavimus turėjo būti sumokėtas 131 Eur žyminis mokestis. Ieškovė teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2023 m. sausio 18 d. sumokėjo 44 Eur žyminio mokesčio bei teikiant ieškinį po prieštaravimų pateikimo 2023 m. balandžio 11 d. sumokėjo 131 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė šioje byloje patyrė 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų (121 Eur rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 726 Eur rengiant ieškinį). Tenkinus ieškinį visiškai, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 131 Eur žyminio mokesčio bei 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovei grąžintina 44 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „P“, į. k. , iš atsakovės UAB „S“, į., 5834,57 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5834,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 978 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei UAB „, 2023 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį – 44 Eur (įmokėta suma 131,00 Eur), grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.