Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1243-806/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
1-1243-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00722-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1243-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00722-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 1.2.22.9.; 1.2.22.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Teresai Nakienei, Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, Vytautui Blažiuikaltinamajam V. B.,gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 258 str. 2 d., 253 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, rado smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - kastetą, kurį nešiojosi su savimi iki tol, kol 2011-05-01, apie 06.25 val., prie namo, esančio Stuokos - Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų

Žemesnės instancijos teismas

V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o būtent:

jis, būdamas neblaivus, 2011-05-01 apie 06.25 val., prie namo, esančio adresu Stuokos - Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, be jokios priežasties, įžūliai, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, du kartus iššaudamas revolveriu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo keturi savadarbiai šaudmenys, į J. A. ir E. K., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat V. B. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, o būtent:

jis, 2010 metais, Kalvarijų turguje, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - revolverį „(duomenys neskelbtini)“ su jo būgne buvusiais keturiais pramoninės gamybos, 9 mm (380) kalibro, garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais, su trimis 8,4 mm skersmens guminėmis grankulkėmis ir gumine grankulke, kuriuos laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi su savimi iki tol, kol 2011-05-01, apie 06.25 val., prie namo, esančio Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje V. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad įvykis buvo balandžio 30 d., buvo klube visą vakarą. Pasak V. B., apsauga buvo klube, matė, kad jis nebuvo agresyvus, kai baigėsi išėjo į lauką ir du vaikinai pradėjo kabinėtis, gal jis pastariesiems nepatiko, pradėjo kabinėtis ir įvyko konfliktas. Anot V. B., įvyko muštynės lauke, jų gal buvo 2 ar 3, o jis buvo vienas. Jį, V. B. sumušė, bet šalia buvo taksi, jis įsėdo ir nuvažiavo namo, važiuojant bendravo su taksistu, pastarasis viską matė ir pasakė, kad tie vaikinai buvo neteisūs, pastarieji jį puolė. Jis, V. B. buvo šiek tiek išgėręs, negali pasakyti, kad taksistas pastūmėjo, bet jis nusprendė grįžti. Taksistas jam, V. B. sakė, kad gal nereikia, jų ten nebus jau, bet jis pasakė, kad sumokės tik tegul parveža jį atgal namo. Namuose jis, V. B. paėmė dujinį pistoletą ir kastetą. Gal buvo gavęs smūgį per galvą. Jis, V. B. paėmė šituos ginklus ir atgal parvažiavo prie diskotekos, jų jau ten nebebuvo, jie važiavo atgal namo. Važiuojant jis, V. B. pamatė tuos du vaikinus, kurie ėjo keliu, ėjo keliu ir kiti žmonės, mano, tą konfliktą jie matė. Jis, V. B. išlipo iš taksi ir be kalbų, nieko nebuvo pas jį, nebuvo išsitraukęs ginklo, sudavė smūgį, kur tiksliai neatsimena. Pasak V. B., buvo dar vienas žmogus, nėra įsitikinęs, kad apsauginis, mano paprastas žmogus, praeivis, kuris buvo diskotekoje ir matė, kad ne jis buvo kaltas. Įvyko muštynės. Po to jis, V. B. apsiramino ir ėjo namo, pastebėjo, kad jie jį persekioja. Jis, V. B. atsisuko, neprisimena, gal ir buvo išsitraukęs pistoletą, parodė, kad jie nesikabinėtų, nes turi ginklą, bet nešaudė, nepanaudojo ginklo. Jie pamatė, kad jis, V. B. nesinaudoja ginklu, pasivijo, pargriovė jį ir sumušė. Po to jis, V. B. neatsimena, kur atsidūrė tas ginklas, jis atsikėlė ir norėjo važiuoti namo. Dėl šūvių, kaip davė parodymus liudytojas, nesakys, kad davė melagingus parodymus, bet šoviniai visi buvo sveiki, tą buvo galima lengvai patikrinti, ginklas panaudotas nebuvo, jis, V. B. nešaudė. Anot V. B., revolveryje atrodo buvo 5 šoviniai, kokį nusipirko, niekada nežiūrėjo, mano buvo 5 šoviniai, pilnas būgnas, neskaičiavo. Jis, V. B. nėra įsitikinęs ar revolveris veikiantis, jis nešovė. Negali pasakyti, dėl ko taip taksistas sako. V. B. paaiškino, kad išgėręs buvo, kastetą turėjo, bet nepanaudojo. Galbūt dėl to viso įvykio taksistui taip pasirodė, buvo muštynės, gal pastarajam pasirodė taip, gal visą naktį jis buvo dirbęs. Jis, V. B. atsimena viską, šoviniai buvo oriniai, prie upės rado kastetą, kodėl pasiėmė net nežino, niekada rankose tokio daikto nėra turėjęs, nežinojo, ką su juo daryti, tik paveiksliukuose matė kastetą, supranta, kad tai ginklas. Jis, V. B. atgal važiavo, nes norėjo išsiaiškinti su tais vaikinais, dėl ko įvyko konfliktas, dėl pasitikėjimo pasiėmė ginklą. Vairuotojas pasakė, kad tie jaunuoliai neteisūs. Jis, V. B. buvo efekto būsenoje, savigynai pasiėmė ginklą. V. B. paaiškino, kad per metus laiko iki įvykio rado kastetą, ginklą nusipirko Kalvarijų turguje, tuo metu nereikėjo leidimo, ginklą pirko savigynai, prieš 3 m. iki įvykio, sakė, kad nereikia leidimo šitam ginklui, oficialiai nesidomėjo. Anot V. B., tuo metu kai pirko ginklą leidimo nereikėjo, nėjo su tikslu į turgų įsigyti ginklo, suprato, kad ginklą įsigijo, kad tai dujinis ginklas. Kai jis, V. B. įsigijo ginklą buvo šoviniai, iki to laiko ginklo niekur nenaudojo, nežinojo, ar jis veikiantis. Jis, V. B. už ginklą mokėjo 100 Lt, nebuvo bandęs, ar ginklas veikiantis, tuo metu nepagalvojo, kad jį reikia tikrinti, laikė namuose spintoje paslėptą. Pasak V. B., ginklo nevalė, nieko nedarė, iki to momento nebuvo panaudojęs. Policijoje jis, V. B. nesidomėjo, ar ginklas legalus, žmogus sakė, kad ginklui nereikia leidimo. Anot V. B., jis buvo užėjęs į ginklų parduotuvę, pažiūrėti šio ginklo kainas, jie tada buvo parduodami be leidimo, gal prieš 3, 4 m. iki to laiko prieš konfliktą, įsigijo ginklą, gal 2009 m., po to nesidomėjo. Kaip gulėjo ginklas pas jį, V. B., taip ir gulėjo, tiksliai laiko nežino, kada įgijo ginklą. Dėl kasteto jis, V. B. suprato, kad tai yra kažkoks ginklas, kodėl nenunešė į policiją negali paaiškinti. Pasirodė, kad tai įdomus daiktas, ne savadarbis, bet toks kaip parduodamas parduotuvėje. Pasak V. B., jis nepanašus į agresyvų žmogų, sugrįžo, nes norėjo sužinoti, kodėl jie taip pasielgė, pasiėmė ginklus, nes jie ten dviese, trise buvo, o jis vienas. Anot V. B., nereikėjo grįžti atgal ir vairuotojas sakė, kad nereikia šito daryti. Jis, V. B. nepripažįsta, kad šaudė, panaudojęs ginklų nebuvo, kaltę dėl ginklų laikymo pripažįsta pilnai, gailisi. Jis, V. B. laikė ginklus, bet nėra agresyvus, žmonės normalūs tiesiog renka, kolekcionuoja, jie taip pat neagresyvūs. Be to V. B. parodė, kad šovinių jis atskirai nepirko ir neužtaisė, nelietė jų. Papildomai nieko neturėjo pasigaminęs. Pasiėmė ginklą net negalvodamas, pasiėmė jį dėl pasitikėjimo, dėl savigynos. Tie vaikinai, jį, V. B. pavijo, jis, V. B. išsitraukė ginklą, bet nešaudė. Taksisto nepažįsta, nežino, kodėl jis taip kalba.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. parodė, jog kasteto jis nepirko, nes vieną vakarą, panašiai, prieš metus, jis jį rado vaikščiodamas palei upę, kastetą nuolat laikė namuose. 2011-05-01 naktį, prie naktinio klubo „Disco 311“ jis, V. B. pradėjo konfliktuoti su dviem nepažįstamais vaikinais. Po konflikto jis, V. B. atsisėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į namus. Iš ten pasiėmė namuose laikytą kastetą ir revolverį, kuris buvo su šoviniais. Tuo pačiu taksi automobiliu jis, V. B. grįžo atgal į miestą, nes norėjo dar kartą pakalbėti su tais pačiais dviem vyrais, su kuriais konfliktavo prie klubo. Taksi važiavo ta pačia gatve, pro klubą, tačiau ten nieko jau nerado, nes klubas buvo uždarytas. Nusprendė važiuoti į namus. Tačiau netoli Katedros pastebėjo einant tuos pačius du vaikinus. Jis, V. B. išlipo iš taksi ir priėjo prie minėtų vaikinų. Jie pradėjo žodžiais konfliktuoti. Jis, V. B. iš drabužių nei kasteto, nei revolverio ištraukęs nebuvo, jiems negrasino. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai. Jis, V. B. žinojo, kad nešioti kasteto negalima, tik nesuprato, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Revolverį jis, V. B. įsigijo turguje, prieš keletą metų. Revolveris yra dujinis ir jį turėti leidimo nereikia. Minėtą revolverį pirko kartu su būgne esančiais šoviniais, kurį pirko iš nepažįstamo žmogaus. Jis, V. B. nesidomėjo, kokie šoviniai yra sudėti į revolverį ir ar jie atitinka ginklo kategoriją. Kai sulaikė policijos pareigūnai, kastetas buvo kelnių kišenėje, kur buvo revolveris, neprisimena. Su revolveriu niekam negrasino. Su padaryta nusikalstama veika sutinka, labai gailisi. (b.l. 101-102).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, V. B. davė analogiškus parodymus prieš tai duotiems parodymams, tačiau papildė, kad revolverį įsigijo 2010 metais, Kalvarijų turguje, kiek už jį, sumokėjo, neprisimena. Revolverį laikė namuose savigynai. Po įsigijimo, jis, V. B. revolverio nevalė, jo neardė ir juo nesinaudojo. Konflikto metu revolverio išsitraukęs nebuvo, juo nemojavo, niekam negrasino. Kasteto taip pat iš drabužių išsitraukęs nebuvo, konflikto metu kasteto rankoje neturėjo. Savo kaltės dėl įtarimo, kad jis, V. B. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje šaudė revolveriu, neprisipažįsta, nes jis to nedarė. (b.l. 106-107).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. A. parodė, jog nepažįsta salėje sėdinčio kaltinamojo, praėjo gal 2 metai po įvykio, ėjo iš klubo ir susimušė, tai buvo prie Katedros, jau buvo šilta. Pasak J. A., jis nuo 4 val. iki 5 val. buvo su E. K. klube, linksminosi, kada išėjo negali pasakyti, atėjo gal 12 val., gal 1 val. J. A. paaiškino, kad neprisimena tiksliai tų aplinkybių, negali pasakyti, kodėl susimušė, daug laiko praėjo. Jis, J. A. prisimena, kaip iš automobilio taksi kažkas iššoko ir jie susimušė, šitas ponas ir iššoko iš automobilio (rodo į kaltinamąjį). Pasak J. A., jis neprisimena, ar turėjo reikalų su kaltinamuoju prieš tai, iš karto po įvykio, dar tą patį vakarą, davė parodymus. Jis, J. A. negali tiksliai pasakyti, gal tas pistoletas buvo iškritęs, jie po to ėjo ir policija juos sulaikė ir pasakė, kad kažkoks žmogus jiems atnešė radęs pistoletą. Anot J. A., ėjo per Katedros aikštę ir juos sulaikė policija, vyko grumtynės su kaltinamuoju, draugą išvežė iš komisariato greitoji, niekam neturi pretenzijų. Jis, J. A. savo parodymus palaiko duotus tyrimo metu, jis neatsimena, ar kaltinamasis turėjo rankoje šaunamąjį ginklą, po 2 metų negali pasakyti. Pasak J. A., galvojo, kad jau viskas pasibaigė, kai policijoje parašė, kad jokių pretenzijų neturi. J. A. paaiškino, kad atsimena, kad šūvių negirdėjo, jei šūvių negirdėjo, tai reiškiasi, nešaudė. Anot J. A., dabar neatsimena dėl to ginklo, parodymai teisingi, nefantazavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, jog 2011-05-01, nuo 4,00 val. iki 5,00 val., jis kartu su E. K. buvo klube „DISKO311“, tikslaus adreso nežino, esančiame centre. Klube linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to nusprendė eiti namo. Tikslaus laiko nepamena, eidamas kartu su E. namo, Žirmūnų gatvės link, nepriėjus Katedros aikštės, prie jų privažiavo taksi automobilis. Taksi automobilio modelio ir taksi firmos, jis, J. A. neįsidėmėjo. Iš taksi automobilio išlipo vienas vyras, kuris pribėgo prie jų ir puolė juos mušti. To vyro veiksmų konkretizuoti jis, J. A. negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Tarp jų įvyko muštynės. Prie jų iškart pribėgo dar keli asmenys - du ar trys. Pribėgę asmenys irgi puolė mušti. Kiek kas sudavė smūgių pasakyti jis, J. A. negali, kadangi buvo išgėręs alkoholio ir smūgių neskaičiavo, kadangi jis pats gynėsi. Vyriškių, kurie atbėgo prie jų ir to pirmo vyriškio, kuris atvažiavo taksi automobiliu, požymių jis, J. A. neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti negali. Pamena, kad po muštynių atbėgę vyrukai pasišalino, o vyruko, kuris atvažiavo taksi automobiliu, rankoje matė pistoletą. Jie susistumdė, šūvių jis negirdėjo. Jis, J. A. kartu su E. jį apramino. Pamena, kad kažkas rėkė „Baikit, baikit“. Kai vyriškis nustojo priešintis, jie jį paliko gulintį ant gatvės ir nuėjo link namų, per Katedros aikštę. Prie Gedimino bokšto prie jų privažiavo policija ir juos sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą. Komisariate jo, J. A. draugui buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį išvežė į ligoninę. Kaip buvo sužalotas jo, J. A. draugas nežino, tik matė pas pastarąjį ant pakaušio kraują. Kodėl vyras, atvažiavęs taksi automobiliu juos puolė, jis, J. A. nežino. Ar prieš tai klube buvo konfliktas, jis, J. A. nepamena. Dėl 2011-05-01 įvykio pretenzijų jis, J. A. niekam neturi. Jam, J. A. įvykio metu buvo padaryti sumušimai, kurie užgijo per keletą dienų, sunkių traumų (lūžių) nepatyrė, dėl to dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į ekspertus nesikreipė, dėl sužalojimų niekur nesigydė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b. l. 26- 29).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. Z. parodė, jog yra matęs kaltinamąjį, buvo paryčiai, stovėjo prie Katedros bokšto, matė kaip 2 vaikinukai ėjo. Jis, R. Z. yra taksi vairuotojas, tuo metu dirbo. Pasak R. Z., kaltinamasis juos užkabino ir pradėjo muštis, iš kur pastarasis atsirado, nematė, nebuvo jokio pokalbio, konflikto, iš karto smūgiai. Anot R. Z., 2 vaikinai leidosi nuo Gucevičiaus gatvės, o kaltinamasis nuo „Ambertono“ atsirado, įvykis vyko prie saugomos aikštelės. Apsauginis padėjo kaltinamajam juos mušti. Pas kaltinamąjį dar atsirado ginklas. Muštynės truko gal 40 sekundžių. Pasak R. Z., į veidą sudavė, bent jau vienas vaikinas buvo labai kruvinas, kaltinamasis mušė ne rankom, pastarajam buvo uždėtas kastetas. R. Z. paaiškino, kad matė ginklą ir po to dar policijai perdavė tą ginklą, ginklas atsirado iš kaltinamojo kišenės, tai buvo revolveris. Anot R. Z., kaltinamasis iššovė, tiksliai kiek kartų, neatsimena, jam atrodo, kad buvo dujinis šautuvas. Viskas vyko prie pat jo, R. Z., išgirdo šūvio garsą. Pasak R. Z., antras konfliktas gavosi, kai tie vaikinukai atsistojo, o kaltinamasis pradėjo bėgti, tada vaikinukai bandė pastarąjį sulaikyti. Viskas vyko vidurį gatvės, tada vaikinukai su kaltinamuoju mušėsi ir parvertė kaltinamąjį. Pasak R. Z., kai vaikinai norėjo nueiti, kaltinamasis atsistojo, išsitraukė ginklą, iššovė kažkiek kartų ir vėl gavosi konfliktas. R. Z. parodė, kad vaikinai tada atėmė iš kaltinamojo šautuvą ir numetė į žolę, kaltinamasis atsistojo, įsėdo į taksi ir nuvažiavo, pastarasis į vieną pusę, vaikinai į kitą. R. Z. paaiškino, kad prie aikštelės išbėgo apsauginis ir padėjo kaltinamajam mušti vaikinus, gal pagalvojo, kad pastarąjį puola, daugiau žmonių ten nebuvo. Jis, R. Z. dabar atsiminė, kad buvo dar vienas žmogus, bet jam susidarė įspūdis, kad jie nepažįstami. Anot R. Z., buvo atsisukę vaikinai į kaltinamąjį ir taikyta, mano buvo į juos, kaltinamojo ranka buvo ištiesta. Anot R. Z., jis tikrai girdėjo, kad kaltinamasis šovė, iš pradžių viskas vyko už kokių 70 ar 80 metrų nuo jo, o kai šaudė, tai gal 20 -10 m., laikas buvo šviesus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, jog 2011-04-30, apie 19.00 val., jis pradėjo darbą, dirba taksi vairuotoju. 2011-05-01, apie 6.00 val., jis, R. Z. sėdėjo taksi automobilyje, stovėjusiame stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais Katedros aikštę. Automobilis buvo pastatytas taip, kad jis, R. Z. matė „Ambertono“ viešbutį ir Stuokos - Gucevičiaus gatvę. Sėdint automobilyje, jis, R. Z. pamatė, kaip Stuokos -Gucevičiaus gatve, link Katedros aikštės eina du vaikinai. Vaikinai ėjo ramiai, lėtai. Jis, R. Z. trumpą laiko tarpą nestebėjo tų vaikinų. Po to vėl pažiūrėjęs į juos, pamatė, kad priešais juos stovėjo žemesnio ūgio vyriškis, apsirengęs kostiuminėmis kelnėmis ir pilkos spalvos ilgomis rankovėmis marškiniais. Iš kur atsirado šis vyriškis, jis, R. Z. nepastebėjo. Jis, R. Z. pamatė, kaip staiga tas vyriškis sudavė vieną smūgį dešine ranka vaikinui, kuris buvo aukštesnis, į galvos sritį, po ko tas vaikinas susmuko. Tada tas vyriškis sudavė vieną smūgį antram vaikinui į galvos sritį, po ko tas vaikinas pritūpė. Kai vyriškis smūgiavo, matė jo dešinėje rankoje juodą kastetą. Vaikinai bandė atsistoti ir apsiginti, tačiau vyriškis greitai sudavė jiems dešine ranka vėl keletą smūgių į galvos sritį. Viskas vyko kitos gatvės pusėje, priešais kavinę „Lola“, esančią Stuokos - Gucevičiaus g. 3, Vilniuje, prie pat tvoros, už kurios stovėjo Ekskomisarų biuro apsaugos vagonėlis. Po to, pamatė, kaip iš šio vagonėlio išbėgo vyriškis, vilkintis Ekskomisarų biuro apsaugos uniformą, bei kitas vyriškis, apsirengęs civiliniais rūbais. Išbėgę vyriškiai puolė mušti tuos vaikinus, mušė juos rankomis ir kojomis. Vaikinams net nebuvo galimybės pasipriešinti. Tie du vyrai vaikinukus mušė apie 20-30 sekundžių, suduodami jiems daug įvairių smūgių rankomis ir kojomis. Po tokių suduotų smūgių, vaikinai liko gulėti be judesių ant žemės. Jie gulėjo apie 30 sekundžių. Matė, kaip vyriškis, kuris pirmas puolė vaikinus, paspaudė rankas jam į pagalbą atėjusiems vyriškiams ir ramiai sau nuėjo Katedros aikštės link. Nuo to momento, kai sudavė tas vyras vienam iš vaikinų, jis, R. Z. pradėjo skambinti pagalbos telefonu Nr. 112. Vyriškiai, kurie išėjo iš Ekskomisarų biuro apsaugos vagonėlio, grįžo atgal į aptvertą teritoriją. Vyriškį, užpuolusį vaikinus, du nukentėję nuo jo vaikinai pasivijo ir bandė dar su juo kažką aiškintis, tačiau vyriškis staiga išsitraukė pistoletą, kurį laikė priešais save už diržo ir nukreipė į tuos vaikinus. Vaikinai, pamatę pistoletą, atšoko atgal. Vyriškis ėjo toliau, link vidurio kelio. Tie du vaikinai ėjo jam iš paskos. Staiga, vyriškis atsisuko ir nukreipdamas dar kartą pistoletą į vaikinų pusę, 2 kartus iššovė. Jis, R. Z. suprato, kad vyriškis nepataikė, nes vaikinai iš karto puolė jį mušti vidury kelio. Nuo kelių smūgių vyriškis nukrito ir jam iš rankų iškrito pistoletas ant kelio. Žemesnio ūgio nukentėjęs vaikinas pakėlė pistoletą ir numetė jį į šalia Katedros aikštės bokšto esančią pievelę. Tada vaikinai, palikdami vyriškį gulintį vidury kelio, ramiai nuėjo link Sereikiškių parko. Tada jis, R. Z. pakėlė pistoletą nuo žemės ir jį paėmė. Prie vidurio kelio gulėjusio ir vėliau atsistojusio vyriškio privažiavo taksi automobilis, į kurį šis įsėdo ir išvažiavo. Tada jis, R. Z. pranešė telefonu policijos pareigūnams taksi automobilio duomenis. Pistoletą jis, R. Z. padavė atvykusiems pareigūnams, kurie iš karto privažiavo prie tų dviejų vaikinų, kurie buvo prie Valdovų rūmų parkelio. (b. l. 31-34, 57-58).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. B. parodė, jog žino dėl ko iškviestas liudyti, 2011 m. gegužės mėn. pamena, kad iš ryto gavo iškvietimą vykti link Katedros aikštės, kur Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, įvyko muštynės, buvo girdėti šūviai. Atvykus į vietą, ar tai taksistas perdavė rastą ginklą, jam, Ž. B. atrodo, kad jų ekipažui, nes du ekipažai vyko. Jis, Ž. B. nepamena, koks tai buvo ginklas, fragmentiškai kažką prisimena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. B. parodė, jog jis nuo 2011-04-30, 20.00 val. iki 2011-05-01, 8.00 val., dirbo kartu su vyr. patruliu V. J. ir patrule S. L.. Apie 6.22 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad prie Stuokos -Gucevičiaus g. 1, namo, Vilniuje, vyksta muštinės ir girdisi šūviai. Bevažiuojant į įvykio vietą jiems buvo pranešta, kad prie Stuokos - Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, vienas iš muštynių dalyvių guli gatvėje, o du nuėjo link Katedros aikštės. Ekipažas AP33 nuvažiavo prie gulinčiojo asmens, o jie nuvyko sulaikinėti pasišalinusių iš įvykio vietos asmenų. Jiems buvo pranešta, kad du asmenys eina nuo Katedros aikštės link Sereikiškių parko. Atvykę į vietą, skvere prie Valdovų rūmų, jis, Ž. B. pastebėjo du asmenis, kurie atitiko VPK OVS nurodytus asmens požymius. Tai buvo du vaikinai, apie 22 metų amžiaus, akivaizdžiai girti. Jų rūbai buvo purvini, ant jų matėsi kraujo dėmės. Vieno iš vaikinų, kuris buvo aukštesnis, lūpos buvo ištinusios, pas kitą vaikiną, kuris buvo mažesnio ūgio, ant pakaušio matėsi kraujas. Vaikinams buvo pasiūlyta greitoji medicinos pagalba, nuo kurios jie atsisakė. Jiems bendraujant su vaikinais, prie jų priėjo įvykio liudytojas, kuris nurodė į tuos vaikinus ir patvirtino, kad būtent jie dalyvavo konflikte. Taip pat liudytojas jiems perdavė žolėje rastą revolverį, kurio būgne buvo įdėti 5 šoviniai. Liudytojas pasakė, kad ginklą ant žolės numetė tas vyriškis, kuris konfliktavo su šiais prie jų stovinčiais vaikinais. Jis, Ž. B. užsirašė liudytojo duomenis, tai buvo R. Z.. Vaikinai bei revolveris tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariatą, kur paaiškėjo, kad aukštesnio ūgio vaikinas yra J. A., gim. (duomenys neskelbtini), o žemesnio ūgio – E. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52, 55-56).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. L. parodė, jog nieko nepamena, net nepamena pačio įvykio, pagarsinus jos parodymus, ji patvirtino, kad tikriausiai taip ir buvo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. davė parodymus analogiškus liudytojo Ž. B. parodymams. (b. l. 53-54).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog nieko neatsimena, pagarsinus jo parodymus, jis patvirtino, kad taip būtent ir buvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, jog jis iš 2011-04-30 į 2011-05-01, dirbo kartu su patruliu J. B.. Apie 06.25 val., jis, A. J. per radijo ryšį išgirdo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS, kad Stuokos - Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, vyksta muštynės ir girdisi šūviai. Kadangi buvo netoliese, jis, A. J. nuvažiavo į nurodytą vietą. Bevažiuojant į įvykio vietą, buvo pranešta, kad prie Stuokos - Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, vienas iš muštynių dalyvių guli gatvėje, o du nuėjo link Katedros aikštės. Jiems, pagal nurodytus požymius, buvo pasakyta važiuoti prie gulinčio asmens. Tačiau privažiavus prie nurodyto adreso, nieko nebuvo. Patikslinę informaciją, gavo pranešimą, kad asmuo, gulėjęs ant gatvės, įsėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo link Arsenalo gatvės. Jiems buvo duoti taksi automobilio valstybiniai numeriai. Nurodytą taksi automobilį jie sustabdė prie (duomenys neskelbtini). Taksi automobilyje priekyje sėdėjo vairuotojas ir keleivis, o gale asmuo, pagal požymius atitinkantis tą, kuris prieš keletą minučių gulėjo ant gatvės. Paprašė šio asmens išlipti iš automobilio. Vyriškis buvo nedidelio ūgio, ant veido matėsi mušimo žymės, vilkėjo pilkos spalvos marškinius, kurie buvo kruvini ir suplėšyti. Vyriškis buvo girtas. Šio asmens viršutinę apžiūrą atliko jo kolega J. B., kuris vyriškio dešinėje kelnių kišenėje rado juodos spalvos kastetą. Vyriškis iš karto pradėjo neigti, kad tai jo. Šis vyriškis kartu su kastetu buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3-ąjį policijos komisariatą. Kadangi jis, A. J. vairavo tarnybinį automobilį, visus reikalingus duomenis – taksi vairuotojo, keleivio ir vyriškio, kurį jie pristatė į komisariatą, užrašė jo kolega J. B.. (b. l. 44-46).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju E. K. parodė, jog 2011-05-01, apie 4.30 val., jis kartu su draugu J., kurio pavardės nežino, atvažiavo į klubą „BUDA311“, tikslaus adreso nežino, ankstesnis klubo pavadinimas buvo „DISKO311“, tame pastate anksčiau buvo UAB „TEO“ būstinė. Klube prabuvo apie valandą, jame gėrė kokteilius, šoko. Kiek pamena klube jie abu su J. su niekuo nekonfliktavo. Po valandos nusprendė eiti namo pėstute, kadangi neturėjo pinigų taksi. Kadangi tą vakarą jie su draugu buvo ne viename klube, kuriuose jis, E. K. išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų, todėl kas įvyko tą naktį tiksliai pasakyti negali. Pamena, kad lauke, prie klubo „BUDA311“, tarp jo, E. K. su draugu ir vieno už jį vyresnio vyriškio kilo konfliktas, kuris perėjo į susistumdymą. Pamena, kad jis, E. K. buvo gavęs į veidą. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, kadangi, kaip minėjo, buvo daug išgėręs. Po to jie su draugu ėjo namo, Katedros aikštės link. Kažkur po 5-10 minučių, netoli Rotušės aikštės, priešais vyninę, pavadinimo nežino, juos pasivijo vyriškis. Jis, E. K. nežino, ar tai buvo tas pats vyriškis, su kuriuo kilo konfliktas prie klubo „BUDA311“. Vyriškis puolė juos mušti. Pamena, kaip šalia jo atsirado dar keletas žmonių - du ar tris, pasakyti negali, kurie taip pat puolė juos mušti. Viskas vyko labai greitai. Kaip tie asmenys atrodė, jis, E. K. neprisimena. Po kelių minučių mušimo, visi vyrai pasišalino, o jie su J. nuėjo link Rotušės. Netoli Rotušės, jie pamatė tą patį, juos užpuolusį, vyriškį ir priėjo prie jo. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie su J. jį primušė. Pamena, kaip konflikto metu šis vyriškis turėjo rankoje pistoletą. Jis, E. K. neprisimena, ar tas vyras buvo nutaikęs ginklą į juos ir ar į juos iššovė. Tik pamena, kad kažkas iš jų, tai yra jis, E. K. pats ar J., išmušė jam ginklą iš rankų ir numetė toliau nuo jo. Kai tas vyras jau negalėjo pasipriešinti ir liko gulėti ant žemės, jie su J. nuėjo link Sereikiškių parko, kur juos sustabdė policijos pareigūnai. Ar jam, E. K. buvo suteikta pirma medicinos pagalba ar ne, pasakyti negali. Pamena, kad atsibudo Lazdynų ligoninėje. Vėliau pasigedo savo telefono „Sony Ericsson“, kurį galėjo pamesti muštynių metu. Dėl 2011-05-01 įvykio pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b. l. 17, 19).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas R. Z. iš trijų asmenų atpažino V. B. iš jo veido bruožų, kūno sudėjimo, kaip asmenį, kuris sukėlė muštines priešais kavinę „Lola“ ir vėliau šaudė ginklu į du vaikinus. ( b. l. 89-92).

Iš liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas R. Z. patvirtintino savo parodymus bei nurodė nusikaltimo padarymo vietą bei jo matytas aplinkybes. (b.l. 35-43).

Iš 2012-01-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3434)-IS1-433 matyti, kad tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo - triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. ( b. l. 66-67).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2012-07-03 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3433)-IS1-4223 matyti, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos .380 kalibro lygiavamzdis revolveris (duomenys neskelbtini) ( Vokietija), skirtas šaudyti .380 kalibro ME GUM revolveriniais šoviniais su guminėmis kulkomis. Be to, iš šio revolverio galima šaudyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais revolveriniais ir 9 mm (.380) kalibro garsiniais ( signaliniais) revolveriniais šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24d. posėdžio protokolu Nr. 12 šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas.

Tirti pateiktas 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdis revolveris (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti. Tikėtina, kad iš tirti pateikto 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžio revolverio (duomenys neskelbtini) buvo šauta po paskutinio jo valymo.

Tirti pateikus keturis (iš penkių) pramoninės gamybos, 9 mm (.380) kalibro, garsinius (signalinius) revolverinius šovinius, tris 8.4 mm skersmens gumines grankulkes ir guminę grankulkę, paimtą iš tirti pateikto revolverio būgnelio, įstačius į tirti pateikto revolverio būgnelio kameras yra pagaminami keturi šaudyti tinkami savadarbiai šaudmenys. Šaudant šiais savadarbiais šaudmenimis iš tirti pateikto C kategorijos ( nedidelės naikinamosios galios) šaunamojo ginklo, iššautų guminių grankulkių kinetinė energija ženkliai viršija C kategorijos, nedidelės naikinamosios galios šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą.

Tirti pateiktas šovinys (penktasis) yra pramoninės gamybos, 9 mm (.380) kalibro, garsinis ( signalinis) revolverinis šovinys. Jis skirtas šaudyti iš daugelio modelių dujinių revolverių. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šovinys yra šaudmuo, skirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šis šovinys yra tinkamas šaudyti. ( b. l. 69-72).

Teisme apklaustas specialistas T. B. patvirtino pateiktą išvadą Nr. 140-(3433)-IS1-4223 ir paaiškino, kad tyrimui buvo pateiktas revolveris su gumine grankulke ir 5 šoviniai, ir dar papildomai trys guminės grankulkės, jas ištyręs jis nustatė, kas pateikta išvadose, t.y., kad revolveris lygiavamzdis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas yra tinkamas šaudyti, iš jo šauta po paskutinio valymo ir šoviniai 4 yra savadarbiai šaudmenys, kurie susideda iš garsinio šovinio ir guminės grankulkės ir vienas tik garsinis šovinys. Tie savadarbiai šaudmenys ženkliai viršija C kategorijos šaudmenims keliamus reikalavimus. Jie neatitinka C kategorijos. Specialistas paaiškino, kad yra tyrimas, kurio metu nustato šūvio produkto buvimą vamzdžio kanale, jei randa šūvio produktus, jei lieka parako, nesudegusio parako ir suodžių, tai rodo, kad iššautas po paskutinio valymo, kada jis buvo tai neaišku, jei šūvio produktai rasti tai reiškia buvo šauta po paskutinio valymo. Čia kitas dalykas toks ar buvo tas ginklas valytas tai visiškai nesusiję su laiku. Viena grankulkė buvo būgnelyje, 3 guminės grankulkės pateiktos atskirai. Tokie savadarbiai šoviniai yra populiarūs, pagaminami, kad nepirkti šovinio parduotuvėje. Ginklas priskiriamas C kategorijai, mažos nukaunamosios galios. Galiai padidinti perkamas garsinis šovinys ir įdedama grankulkė ir konstrukcija ginklo dėkinga, kad galima įdėti į būgnelį guminę grankulkę ir garsinį šovinį ir jis neiškris ir galima šaudyti ir tai daroma, kad padidinti nukaunamą galią, iššautos kulkos energija ženkliai viršija, beveik tris kartus. Šoviniai nebuvo iššauti, nes tik jis, kaip specialistas juos iššovė. Būgnelis buvo išimtas. Paprastai rekomenduojama išimti iš būgnelio, ir pateikti ginklą neužtaisytą. Viena grankulkė buvo būgnelyje. Paprastai daroma, įdedama grankulkė į būgnelį, įdedama į kamerą šovinys ir gaunasi savadarbis šovinys. Ir tie šoviniai jam specialistui buvo pateikti visi neiššauti. Čia nėra tūtelės, čia yra šoviniai, kuriame yra parakas, kur nepažeista kapsulė ir iššovė juos, jis, specialistas, pamatavo energiją ir viską užrašė. Iššovė visus 5 šovinius. Būgnelyje skaičius kamerų 5. Tikėtina, kad būgnelis buvo pilnai užpildytas. Grankulkė yra guminė, ją naudoja, šis ginklas yra skirtas guminėm kulkom. Esmė ta, kad gamintojas, kuris gamino tuos šovinius jis paskaičiuoja parako kiekį, kad iššovus iš šito ginklo, šiaip šis ginklas skirtas šaudyti į taikinį, kad jo energija neviršytų ir jis nesužalotų. Kai žmogus sudeda grankulkę ir šovinį pagaminamas savadarbis šaudmuo, jis tai daro tam, kad būtų stipriau. Formaliai tas šaudmuo jau atitiktų B kategorijos ginklus. Specialistas paaiškino, kad pateikė tikėtiną išvadą, kad išauta po paskutinio valymo. Jei šūvio produktai randami suodžiai duodama išvada, kad iš jo šauta, šiuo atveju buvo rasti suodžiai, nerasta tepalo, bet rastos labai smulkios detalės. Buvo reakcija į cheminį regentą. Kadangi nebuvo nustatyta, kad tai nesudegusios parako dalelės struktūros, galima teigti, kad tikėtina, kad buvo šauta, nustatyti, kad tikrai buvo šauta reikia viso komplekso požymių. Jei būtų nešauta po paskutinio valymo būtų taip ir pasakyta.

Patikros alkotesteriu duomenimis V. B. 2011-05-01 10.44 val. nustatytas 1,46 promilių girtumas. (b.1. 79)

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog V. B. viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu Stuokos – Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, įžūliai elgdamasis, t. y. be priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, du kartus iššovė revolveriu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo keturi savadarbiai šaudmenys, į J. A. ir E. K.. Apie tai, kad V. B. du kartus iššovė iš minėto revolverio parodymus davė tik liudytojas R. Z., kuris parodė, jog matė ginklą, kaltinamasis išsitraukė iš kišenės revolverį ir iššovė, tiksliai kiek kartų, neatsimena. Pasak R. Z. viskas vyko prie pat jo, išgirdo šūvio garsą. R. Z. paaiškino, kad antro konflikto metu, kai vaikinai norėjo nueiti, kaltinamasis atsistojo, išsitraukė ginklą, kažkiek kartų iššovė. Pasak R. Z., vaikinai tada atėmė iš kaltinamojo šautuvą ir numetė į žolę. Anot R. Z., vaikinai buvo atsisukę į kaltinamąjį ir mano, kad buvo taikyta į juos, nes kaltinamojo ranka buvo ištiesta. R. Z. paaiškino, kad tikrai girdėjo, kad kaltinamasis šovė, kai šaudė jis stovėjo gal 20-10 m., buvo šviesus paros metas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, jog vaikinai pasiviję kaltinamąjį bandė dar kažką su juo aiškintis, tačiau kaltinamasis staiga išsitraukė pistoletą, kurį laikė priešais save už diržo ir nukreipė į tuos vaikinus. Pasak R. Z., vaikinai, pamatę pistoletą, atšoko atgal, kaltinamasis ėjo toliau, link vidurio kelio, o tie du vaikinai ėjo pastarajam iš paskos. Anot R. Z., staiga, kaltinamasis atsisuko ir nukreipdamas dar kartą pistoletą į vaikinų pusę, 2 kartus iššovė. Kaltinamasis V. B. kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., padarymo nepripažino, paaiškino, kad gal ir buvo išsitraukęs revolverį, parodė jį J. A. ir E. K., kad pastarieji nesikabinėtų, nes turi ginklą, tačiau iš ginklo nešaudė. Analizuojant liudytojo J. A. parodymus kaip įrodymų šaltinį, matyti, kad liudytojas nagrinėjant bylą teisme, tvirtino, jog neatsimena, ar kaltinamasis turėjo rankoje šaunamąjį ginklą, šūvių negirdėjo, jei šūvių negirdėjo, vadinasi, nešaudė. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodė, jog kaltinamojo rankoje matė pistoletą, šūvių negirdėjo. Vertinant liudytojo E. K. parodymus kaip įrodymų šaltinį, matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, jog konflikto metu kaltinamasis turėjo rankoje pistoletą, jis neprisimena, ar kaltinamasis buvo nutaikęs ginklą į juos, ir ar į juos iššovė, pamena, kad kažkas iš jų, tai yra jis pats ar J. išmušė kaltinamajam ginklą iš rankų ir numetė toliau nuo pastarojo. Vertinant liudytojų Ž. B., S. L., A. J., J. B. parodymus, pastebėtina, jog liudytojai paties įvykio nematė, jie iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad prie namo, esančio adresu Stuokos – Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, vyksta muštynės ir girdisi šūviai. Taigi, šie liudytojai nieko neparodė apie šias įvykio aplinkybes. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad iš revolverio galimai buvo šauta po paskutinio jo valymo. Specialisto išvadoje Nr. 140-(3433)-IS1-4223 nurodyta, kad tikėtina, kad iš tirti pateikto 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžio revolverio (duomenys neskelbtini) buvo šauta po paskutinio jo valymo. Pats kaltinamasis parodė, kad įsigijęs ginklą, niekada jo nepanaudojo ir nevalė. Taigi ši specialisto išvada patvirtina tik tai, kad po paskutinio valymo iš minėto ginklo galėjo būti iššauta. Tačiau iš minėtos specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų teisme matyti, kad specialistui tirti buvo pateiktas revolveris bei 5 šoviniai ir 4 grankulkės, iš kurių viena buvo revolverio būgnelyje. Iš specialisto išvados matyti ir tai, kad pateikto revolverio kamerų būgnelyje skaičius yra 5. Pagal teismui pateiktus specialisto paaiškinimus jam tyrimui pateikti 5 šoviniai buvo neiššauti ir jis pats juos iššovė siekiant pamatuoti energiją ir užfiksuoti kitus svarbius duomenis. Taigi akivaizdu, kad šioje situacijoje svarbu nustatyti ir tai ar V. B. su savimi turėjo daugiau šovinių. Pats V. B. nuo tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad jis nebuvo bandęs, ar ginklas veikiantis, tuo metu nepagalvojo, kad jį reikia tikrinti, laikė namuose spintoje paslėptą, ginklo nevalė, nieko nedarė, iki to momento nebuvo panaudojęs, šovinių jis atskirai nepirko ir neužtaisė, nelietė jų. Papildomai nieko neturėjo pasigaminęs. Teismas šiuo atveju kreipia dėmesį ir į liudytojo Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad vyriškį, užpuolusį vaikinus, du nukentėję nuo jo vaikinai pasivijo ir bandė dar su juo kažką aiškintis, tačiau vyriškis staiga išsitraukė pistoletą, kurį laikė priešais save už diržo ir nukreipė į tuos vaikinus. Vaikinai, pamatę pistoletą, atšoko atgal. Vyriškis ėjo toliau, link vidurio kelio. Tie du vaikinai ėjo jam iš paskos. Staiga, vyriškis atsisuko ir nukreipdamas dar kartą pistoletą į vaikinų pusę, 2 kartus iššovė. Jis, R. Z. suprato, kad vyriškis nepataikė, nes vaikinai iš karto puolė jį mušti vidury kelio. Nuo kelių smūgių vyriškis nukrito ir jam iš rankų iškrito pistoletas ant kelio. Žemesnio ūgio nukentėjęs vaikinas pakėlė pistoletą ir numetė jį į šalia Katedros aikštės bokšto esančią pievelę. Tada vaikinai, palikdami vyriškį gulintį vidury kelio, ramiai nuėjo link Sereikiškių parko. Tada jis, R. Z. pakėlė pistoletą nuo žemės ir jį paėmė. Prie vidurio kelio gulėjusio ir vėliau atsistojusio vyriškio privažiavo taksi automobilis, į kurį šis įsėdo ir išvažiavo. Analogiškus parodymus liudytojas R. Z. davė ir apklaustas teisme, tačiau jo parodymai nebuvo tokie detalūs, kas akivaizdu dėl praėjusio ilgo laiko. Iš R. Z. parodymų darytina išvada, kad po V. B. šūvių ginklas iš pastarojo buvo atimtas ir jis jo daugiau neturėjo. Kas prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, kad specialistui buvo pateiktas ginklas su penkiais neiššautais šoviniais, o revolverio būgnelyje yra tik 5 kameros. Byloje nenustatyta, kad V. B. po šaudymo turėjo galimybę užtaisyti ginklą, pats V. B. bei kiti du apklausti tiesioginiai įvykio liudytojai ginklo panaudojimo galimybę vienas neigia, kitas neprisimena, V. B. parodė, kad daugiau šovinių jis neturėjo, jų nebuvo įsigijęs. Byloje nėra jokių duomenų apie įvykio vietoje ar pas V. B. rastus kokius nors be 5 aptartų papildomus šovinius. Atsižvelgtina ir į tai, kad patikros alkotesteriu duomenimis V. B. 2011-05-01 10.44 val. nustatytas 1,46 promilių girtumas. (b.1. 79), kas turėtų apsunkinti ginklo užtaisymo laiką, juo labiau gaminant savadarbį šovinį su gumine grankulke. Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą, juos sugretinus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad V. B. viešoje vietoje du kartus iššovė revolveriu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo keturi savadarbiai šaudmenys, į J. A. ir E. K., rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Neatmetama galimybė, kad R. Z. sąžiningai klydo supainiojęs šūvio garsus su kitais garsais. Visos abejonės dėl asmens kaltumo turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, jog negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad V. B. viešoje vietoje du kartus iššovė revolveriu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo keturi savadarbiai šaudmenys, į J. A. ir E. K., ir taip rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, pastarasis dėl LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kadangi kaltinamojo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 194 str. 1 d. požymių, jam pradėtina administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šio straipsnio dispozicijoje nurodytais dalykais (keliais ar vienu iš jų) gali pasireikšti minėtomis alternatyviomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna atitinkamo straipsnio dispozicijoje numatytą nusikalstamos veikos dalyką. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai, nusikaltimo dalyko - šiuo atveju, šaunamojo ginklo, šaudmens, sprogmens ar sprogstamųjų medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos - su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose. Tokia teismų praktika apie laikymo sąvoką formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, kurioje kalbama apie neteisėtą kitokio nusikaltimo dalyko - narkotinių medžiagų laikymą.

Pagal pateiktą V. B. kaltinimą jis, 2010 metais, Kalvarijų turguje, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - revolverį „(duomenys neskelbtini)“ su jo būgne buvusiais keturiais pramoninės gamybos, 9 mm (380) kalibro, garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais, su trimis 8,4 mm skersmens guminėmis grankulkėmis ir gumine grankulke, kuriuos laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi su savimi iki tol, kol 2011-05-01, apie 06.25 val., prie namo, esančio Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

V. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ginklą nusipirko Kalvarijų turguje, tuo metu nereikėjo leidimo, ginklą pirko savigynai, prieš 3 m. iki įvykio, sakė, kad nereikia leidimo šitam ginklui, oficialiai nesidomėjo. Anot V. B., tuo metu kai pirko ginklą leidimo nereikėjo, nėjo su tikslu į turgų įsigyti ginklo, suprato, kad ginklą įsigijo, kad tai dujinis ginklas. Kai jis, V. B. įsigijo ginklą buvo šoviniai, iki to laiko ginklo niekur nenaudojo, nežinojo, ar jis veikiantis. Jis, V. B. už ginklą mokėjo 100 Lt, nebuvo bandęs, ar ginklas veikiantis, tuo metu nepagalvojo, kad jį reikia tikrinti, laikė namuose spintoje paslėptą. Pasak V. B., ginklo nevalė, nieko nedarė, iki to momento nebuvo panaudojęs. Policijoje jis, V. B. nesidomėjo, ar ginklas legalus, žmogus iš kurio pirko sakė, kad ginklui nereikia leidimo. Anot V. B., jis buvo užėjęs į ginklų parduotuvę, pažiūrėti šio ginklo kainas, jie tada buvo parduodami be leidimo, gal prieš 3, 4 m. iki to laiko prieš konfliktą, įsigijo ginklą, gal 2009 m., po to nesidomėjo. Kaip gulėjo ginklas pas jį, V. B., taip ir gulėjo, tiksliai laiko nežino, kada įgijo ginklą

Teismas pažymi, kad vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolu Nr. 12 revolveris (duomenys neskelbtini) yra priskirtas C kategorijos šaunamajam ginklui. Pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą C kategorijoms ginklams įsigyti reikalingas leidimas, tačiau kaip minėta C kategorijos šaunamiesiems ginklams toks revolveris priskirtas tik 2011-03-24, iki minėtos datos šis ginklas buvo priskirtas D kategorijoms ginklams, kuriems įsigyti leidimo nereikėjo. Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešioti dujinius pistoletus (revolverius) senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5-7,5 J, įgytų iki 2011 m. kovo 1 d. pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154, nustato prašymų dėl dujinių pistoletų (revolverių), senovinių ginklų ir šaunamųjų ginklų, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5-7,5 J pateikimo, dujinių pistoletų (revolverių), senovinių ginklų ir nedidelės galios ginklų tinkamumo naudoti nustatymo tvarką bei neterminuotų leidimų įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (toliau - leidimas) išdavimo sąlygas. Pažymėtina, kad minėtas aprašas netenka galios nuo 2014 m. sausio 1 d., t.y. pagal minėtą Aprašą leidimą dujiniam revolveriui įsigyti galima iki 2014 m. sausio 1 d. Dėl išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo atveju įsigyti kaltinime nurodytą ginklą aktualiu laikotarpiu leidimo nereikėjo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodoma, jog šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. Šaudmens dalis tai sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, užtaisoma tūtelė.

Nustatyta, kad V. B. turėtame dujiniame revolveryje iš atskirų dalių (garsinių šovinių ir guminių grankulkių) buvo rasti pagaminti 4 savadarbiai šaudmenys, revolverio (duomenys neskelbtini) sviedinio kinetinę energiją padidinantys virš leistinos „D“ kategorijos ginklams - 7,5 J.

Iš 2012-07-03 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3433)-IS1-4223 matyti, kad tirti pateikus keturis (iš penkių) pramoninės gamybos, 9 mm (.380) kalibro, garsinius (signalinius) revolverinius šovinius, tris 8.4 mm skersmens gumines grankulkes ir guminę grankulkę, paimtą iš tirti pateikto revolverio būgnelio, įstačius į tirti pateikto revolverio būgnelio kameras yra pagaminami keturi šaudyti tinkami savadarbiai šaudmenys. Šaudant šiais savadarbiais šaudmenimis iš tirti pateikto C kategorijos (nedidelės naikinamosios galios) šaunamojo ginklo, iššautų guminių grankulkių kinetinė energija ženkliai viršija C kategorijos, nedidelės naikinamosios galios šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J). Specialistas T. B. teisme paaiškino, kad žmogus sudeda grankulkę ir šovinį ir pagaminamas savadarbis šaudmuo, jis tai daro tam, kad būtų stipriau. Formaliai tas ginklas jau atitiktų B kategorijos ginklus.

Taigi specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad iš V. B. paimtas revolveris buvo užtaisytas ne tik dujiniais – garsiniais šoviniais, tačiau ir guminėmis grankulkėmis - įdėjus juos į revolverio būgnelį, taip buvo gauti savadarbiai šaudmenys. Šios V. B. įgytos, laikytos ir nešiotos kaltinime nurodytu laikotarpiu šovinio dalys bendrai sudarančios savadarbį šovinį viršijo leistiną kinetinę energiją, leidžiamą tam ginklui. Šių savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Buvo nustatyta didesnė, negu nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte kinetinė energija. Sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai. „D“ kategorijos ginklui, leidžiama turėti šaudmenis iki 7,5 J.

Tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nusikaltimo, esančio BK 253 straipsnio 1 dalyje subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma. Kaltininkas supranta, kad neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti. Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus kaip savadarbių šovinių įgijimą, laikymą ir nešiojimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis V. B. nuosekliai aiškino, kad nežinojo, jog jo įsigyti šoviniai yra perdaryti, tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais. Kaltinamasis teisminio proceso metu teigė, šovinius jis pirko turguje kartu su ginklu ir jais daugiau nesidomėjo, iš ginklo nešaudė, jo nepanaudojo, nežino kiek ten buvo šovinių gal penki, galvojo, kad šoviniai oriniai. Kaltinamasis paaiškino, kad klausė dėl ginklo ir parduotuvėje ir jam buvo paaiškinta, kad šiam ginklui leidimo nereikia, kas teismo vertinimu, taip pat galėjo suklaidinti V. B. ir dėl šovinių. Teismas vertina, kad šiuo atveju nėra įrodytas subjektyviosios pusės elementas - tiesioginė tyčia V. B. veikoje – niekuo nepaneigti pastarojo parodymai ir nėra jokių įrodymų, kad V. B. perdirbtus, didesnės nei D kategorijos šaudmenims leistinos maksimalios kinetinės energijos, šovinius įgijo ir laikė bei nešiojo be leidimo sąmoningai, t.y. žinodamas, kad neturi teisės jais disponuoti ir norėjo taip elgtis.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ginklais ir šaudmenimis prekiauti teisę turi tik licencijuotos įmonės (juridiniai asmenys), fiziniai asmenys turimą ginklą taip pat gali parduoti tik per tokias įmones. Tai reiškia, kad teisėtai įgyti ginklus ir šaudmenis fiziniai asmenys gali tik iš tokių įmonių. Minėtas įstatymas numato, jog draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų prekyba ar ginklų, šaudmenų prekybos tarpininko veikla. Todėl V. B. ginklą ir šaudmenis įsigydamas tiesiogiai iš fizinio asmens turguje, galimai pažeidė įstatymu nustatytą jų įsigijimo tvarką. Už prekybos ginklais ar šaudmenimis tvarkos taisyklių pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 165 straipsnyje. Toks pažeidimas savaime negali sąlygoti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnį atsiradimo už veikas, padarytas kitokia kaltės forma – neatsargiai ar netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei V. B.. nuteisti pagal BK 253 straipsnį už tai, kad jis, tam neskirtoje vietoje įsigydamas šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neturėdamas specialių žinių pats įvertinti, kad įgytais šaudmenimis turi teisę disponuoti, taip pat nesiimdamas jokių priemonių tuo įsitikinti, tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už visas galimas pasekmes, šiuo atveju – už neteisėtą šaudmenų įgijimą, laikymą ir nešiojimą, nėra jokio pagrindo. Baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius subjektyvios nusikalstamos veikos pusės dėl kaltinime nurodytų šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo konstatuotina, jog inkriminuota nusikalstama veika nebuvo įvykdyta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. B. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatyto apysunkio nusikaltimo požymių, todėl pastarasis iš kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d., t.y. kad jis, 2010 metais, Kalvarijų turguje, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - revolverį „(duomenys neskelbtini)“ su jo būgne buvusiais keturiais pramoninės gamybos, 9 mm (380) kalibro, garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais, su trimis 8,4 mm skersmens guminėmis grankulkėmis ir gumine grankulke, kuriuos laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi su savimi iki tol, kol 2011-05-01, apie 06.25 val., prie namo, esančio Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Kadangi kaltinamojo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 165 str. požymių, jam pradėtina administracinio teisės pažeidimo byla.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. B. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą – kastetą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų J. A., E. K., A. J., J. B., R. Z., Ž. B., S. L. parodymai, specialisto išvada bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., kadangi neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurio civilinė apyvarta yra draudžiama. Veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suprato, kad tai kastetas-nešaunamasis ginklas.

Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę medžiagą byloje tikslina nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimą, vietoj kaltinamajame akte nurodyto, kad kaltinamasis kastetą įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, į tai, kad kaltinamasis rado smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikų kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę V. B., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad padaryta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, taip pat į tai, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, todėl už Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra 9 klasių išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2000-07-21, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ir mano, kad V. B. baudos dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011-05-01 06.50 val. iki 2011-05-02 16.30 val. ( 2 dienos).

V. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina, iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – revolveris „(duomenys neskelbtini)“ saugomas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (b.l. 73-74), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, o kastetas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (b.l. 73-74), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. ir skirti jam 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011-05-01 06.50 val. iki 2011-05-02 16.30 val. ( 2 dienas ), įskaitytiną 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio bauda.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą prieš V. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 165 str. ir 194 str. 1 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – revolverį „(duomenys neskelbtini)“ saugomą Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (b.l. 73-74), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos, o kastetą nuosprendžiui įsiteisėjus saugomą ten pat-sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė