Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3048-772/2016, kuria nutarta neatnaujinti atsakovui praleisto įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti ir netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža prašė priteisti iš atsakovo G. R. 1763 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Taip pat prašė, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei Šiaulių teritorinei darbo biržai iš atsakovo G. R. 1763 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1763 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2015-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 53 Eur žyminį mokestį valstybei.

Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. vasario 17 d. teisme gautas atsakovo G. R. atstovo (advokato) prašymas dėl procesinio termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad atsakovui nebuvo žinoma apie teisminį procesą, kadangi jis laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-09-30 buvo išvykęs į užsienį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi neatnaujino atsakovui G. R. praleisto įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti ir netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas nurodė, kad 2015-09-07 nutartimi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Sprendė, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdė procesinės pareigos domėtis byla ir rūpintis procesu. Nustatė, kad prašymas peržiūrėti sprendimą už akių teismui pateiktas tik 2016 m. vasario 17 d., t. y. praleidus naikinamąjį terminą ir šis terminas, nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių, negali būti atnaujintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) G. R. prašo teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir grąžinti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis nežinojo apie teisminį procesą.

Atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nedelsiant kreipėsi į teismą, kai sužinojo apie teisminį procesą.

Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl sutarties pažeidimo.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.

Atsakovas nevykdė procesinės pareigos domėtis byla.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) G. R. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama tinkama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, remdamiesi tuo, kad apeliantas praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių naikinamąjį terminą prašymui atnaujinti terminą paduoti.

Teismas pažymi, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar ieškovas turi būti įpareigojamas patikslinti atsakovo adresą, ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai).

Bylos duomenimis, procesiniai dokumentai apeliantui pirmą kartą buvo siųsti ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo adresu, vėliau – paskutinės atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Pašto korespondencija grįžo neįteikta su žymomis „neatsiėmė“, „netikslus adresas“. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi procesinius dokumentus apeliantui įteikė viešo paskelbimo būdu (CK 130 straipsnis). Šia nutartimi teismas taip pat nutarė pakartotinai išsiųsti atsakovui teismo šaukimą paskutinės jo žinomos gyvenamosios vietos, įskaitant ir deklaruotos bei darbo vietos adresu. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti atsakovo darbo vietos UAB „Termora“ adresu, taip pat nebuvo pakartotinai išsiųsti ieškovės ieškinyje nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas už akių buvo išsiųstas tik paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas už akių nebuvo pakartotinai siunčiamas paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nebuvo siųstas ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo adresu, taip pat nebuvo atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu (CK 130 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) (atsakovo darbdavio 2015-06-29 pažyma), taigi tikėtina, kad tuo atveju, jei teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių įteikti atsakovui Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą už akių, atsakovas būtų tinkamai informuotas apie teismo priimtą sprendimą.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo už akių priėmimą, todėl jam CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dėl to, kad yra praleistas CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl apelianto prašymo peržiūrėti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutarties naikinama ir apelianto prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį.

Prašymą peržiūrėti sprendimą už akių perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.