- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1553-661/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01585-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Skolininkas
- UAB „Gunther technologies“
- Kreditorius
- Gauchmano IĮ „Kristi“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Gunther technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, pagal kreditoriaus Gauchmano IĮ „Kristi“ pareiškimą skolininkui UAB „Gunther technologies“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas Gauchmano IĮ „Kristi“ kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkui UAB „Gunther technologies“ dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 212,96 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštavo skolininkui UAB „Gunther technologies“ priklausantį nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas. Leido skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditoriumi. Turto arešto mastas – 21 212,96 Lt. Teismas atsižvelgė į prašomą priteisti sumą ir į tai, kad skolininko mokumas neaiškus, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Gunther technologies“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti. Nurodo, kad skolininkas pirmosios instancijos teismui pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, todėl mano, jog teismo nutarties motyvas, kad skolininkas vengia geruoju atsiskaityti su kreditoriumi nėra įrodytas ir ginčytinas. Taip pat apeliantas pažymi, jog kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią UAB „Gunther technologies“ padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininko UAB „Gunther technologies“ atskirąjį skunda kreditorius prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiama teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas vengs vykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera skolininko turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo turto dydį nėra didelė. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skolininko finansinė padėtis yra stabili bei daryti išvadą, jog kreditoriui palankaus sprendimo priėmimo atveju skolininkui reikalavimo suma nebūtų didelė, lyginant ją su skolininko bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu, apyvarta bei šios bendrovės įsipareigojimais.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 str. nuostatas apeliantas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičiant kreditoriui turimą turtą, įmokant atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikiant banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu skolininko prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. pirmojoje dalyje. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą.
Iš apelianto UAB „Gunther technologies“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) 5,60 Lt (b.l.79).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (skolininko) UAB „ Gunther technologies “ valstybei 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.