Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-436-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
A5.-436-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00027-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-436-1079/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00027-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 21.17.18; 21.19.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. B.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei Karolinai Vyniautaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktore – darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad nustatyta tvarka R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbuotojo R. M. priėmimą į darbą, t. y. 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), esančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. M. atliko darbus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, vadovaujant įmonės direktorei A. B., tarp minėto darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo vietos – įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų atlikimo – sniego kasimo 2019 m. vasario 6 d. ir aplinkos tvarkymo 2019 m. vasario 11 d., paklūstant nustatytai darbo tvarkai – vykdant darbdavio nurodymus, esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl R. M. 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 11 d. dirbo nelegaliai. Tokiais savo veiksmais įmonės UAB „Miltinuko receptas“ direktorė A. B., kuri yra atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė Karolina Vyniautaitė nurodė, kad institucijos pozicija yra išdėstyta nelegalaus darbo tyrimo akte. Institucijos nuomone R. M. dirbo nelegaliai įmonėje tiek 2019 m. vasario 6 d., tiek 2019 m. vasario 11 d., nes nelegalus darbas gali reikštis tiek atvira, tiek paslėpta forma. Kai R. M. turėjo verslo liudijimą, tai atitiko darbo sutarties požymius, nes kaip paaiškino pats R. M., darbo įrankiai buvo bendrovės, darbo laikas buvo nurodytas direktorės, darbai taip pat nurodyti direktorės. Visi šios elementai atitinka darbo sutarties požymius. Asmuo dirbantis su verslo liudijimu dirba savarankiškai, pats nusistato savo darbo laiką, turi savo įrankius ir nusistato kiek laiko per dieną dirbs. Taip pat R. M. nurodė, kad jo darbo laikas bus žymimas kažkokiame žurnale, todėl sprendė, jog tai bus darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Jeigu asmuo dirba savarankiškai darbo laiko žymėjimo nebūna. Tai traktavo kaip paslėptą nelegalų darbą, nes direktorė anksčiau buvo nurodžiusi, jog tai buvo vienkartinė situacija dėl pripustyto sniego ir nepasikartos. Nurodė, jog buvo tikrintas anoniminis pranešimas, kad įmonėje nelegaliai dirba asmuo, atliekantis smulkius darbus. 2019 m. sausio 28 d. buvo užregistruota užduotis atlikti įmonėje patikrinimą. Koks tai darbuotojas nebuvo nurodyta, tik nurodyta, kad atlieka smulkius pagalbos darbus – kūrena katilinę, tvarko aplinką. 2019 m. vasario 6 d. atliekant patikrinimą buvo nustatytas tik vienas nelegaliai dirbantis asmuo R. M., daugiau nelegaliai dirbančių darbuotojų nebuvo nustatyta. R. M. nurodė, jog jo dirbti paprašė S. B., o įrankius davė meistrė E. R. M. teigė dirbantis už skolą. 2019 m. vasario 11 d. atlikus papildomą patikrinimą R. M. dirbo įmonėje turėdamas verslo liudijimą.

A. B. teismo posėdyje pripažino padariusi nusižengimą. Dėl 2019 m. vasario 6 d. paaiškino, jog R. M. bendrovės teritorijoje kasė sniegą. Tą dieną susiklostė nenumatytos aplinkybės, nes iš po nakties labai pripustė, buvo užpustytas apsaugos perimetras, nebuvo galima įjungti signalizacijos, o atsakingas darbuotojas tuo metu sirgo ir paprašė savo pažįstamo nukasti sniegą. Apie tai, jog įmonėje dirbo R. M. ji nežinojo, nes taip pat tą dieną sirgo ir į įmonę atvyko kai jau buvo atvykusios darbo inspekcijos darbuotojos. Nurodė, jog įmonės darbuotojas S. B. paprašė savo pažįstamo, kad šis nuvalytų sniegą, kad galėtų vakare pajungti signalizaciją įmonės teritorijoje. Dėl 2019 m. vasario 11 d. paaiškino, kad R. M. tvarkė jų įmonėje teritoriją turėdamas verslo liudijimą. Nurodė, jog tuo metu susiklostė nepalankios aplinkybės, nes darbuotojas S. B., kuris pagal poreikį prižiūri įmonės teritoriją, sirgo, ir tuo metu snigo ir pustė, todėl paprašė R. M. pagelbėti prižiūrėti įmonės teritoriją. Paklausė R. M. ar jis galėtų išsiimti verslo liudijimą ir laikinai padėti įmonėje, kol serga darbuotojas. R. M. išsiėmė verslo liudijimą ir jie susitarė, kad kol reikės jo paslaugų, kol negrįš S. B., jis dirbs. Tą dieną R. M. tvarkė įmonėje aplinką – vežė šiukšles. Verslo liudijimas buvo pateiktas darbo inspektorėms. Papildoma sutartis su R. M. dėl paslaugų teikimo nebuvo sudaryta. Negalvojo, kad asmeniui dirbant su verslo liudijimu, jis dirba nelegaliai. Traktavo, kad R. M. dirba pas juos pagal verslo liudijimą. Iš kasos buvo sumokėta pagal M. turėtus kvitus. Jos manymu R. M. nedirbo įmonėje, o teikė jiems paslaugas, nors gal ji ir klysta. Neįvertino, jog įmonei priklausančių darbo įrankių naudojimas gali būti vertinamas kaip nelegalus darbas. Pripažino, jog yra jos kaltės dėl to, jog įmonėje dirbo neįdarbintas darbuotojas, o dėl antros dienos, kada R. M. dirbo įmonės teritorijoje turėdamas verslo liudijimą, mano, kad jis dirbo teisėtai, paliko tai spręsti teismui. Nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, prašė paskirti kuo mažesnę baudą.

Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su A. B. nėra pažįstamas. Nurodė, kad jam paskambino draugas ir paprašė nukasti sniego pusnį, nes neveikė signalizacija. Paprašė padėti, nes jis pats serga gripu. Todėl nuvyko padėti nukasti sniegą, nes neveikė lazeris. Dėl sniego kasimo tarėsi su S. B.. Atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Kai atėjo į įmonės teritoriją, kur kasti sniegą jam parodė meistrė E., kastuvas buvo padėtas lauke. Nebuvo susitarę kaip atsilygins dėl sniego kasimo, draugiškai padėjo. Anksčiau toje įmonėje nėra dirbęs. Kitą dieną vėl buvo rastas dirbantis, nes Sigitas sirgo. Jo paklausė ar jis galėtų padirbti ilgiau, nukasti sniegą, pabarstyti druską. Tada nusipirko verslo liudijimą ir dirbo įmonėje. Daugiau jokios sutarties su direktore sudaręs nebuvo. Galėjo dirbti ne visą dieną, keletą valandų. Turėjo kasti sniegą, barstyti druską. Įmonėje dirbo su įmonės įrankiais, druska taip pat buvo įmonės. Buvo susitarę, kad jam bus mokamas minimalus valstybės nustatytas valandinis atlyginimas. Nurodė, kad dirbo apie mėnesį, nes paskui nebebuvo sniego. Už darbą jam sumokėjo mėnesio atlyginimą 360 Eur. Į darbą ateidavo kiekvieną dieną, jeigu matydavo, kad yra prisnigę eidavo nukasti sniego, kartais jam skambindavo telefonu, kad reikia kažką padaryti. Skambindavo jam S.. Buvo nusipirkęs verslo liudijimą dviem mėnesiams, bet dirbo apie mėnesį. Darbo valandas rašydavosi savo žurnale.

Liudytoja E. A. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos meistre. Nurodė, kad atėjusi ryte rado, kad neveikia teritorijos signalizacija. Tada paskambino S. ir pasakė, kad neveikia signalizacija ir kaip vakare užsidarys. Sigitas pasakė, kad ką nors sugalvos. Paskui jai paskambino S., kad ji paduotų kastuvą, nes ateis kažkoks žmogus nukasti sniegą. R. M. pažįsta kaip Joniškio gyventoją, anksčiau jis įmonėje nepadėdavo. Teigė, jog ji pirmoji ateina į darbą ir jau tada neveikė signalizacija, nes naktį pustė. Nežino ar R. M. yra įmonės darbuotojas. Už aplinkos tvarkymą įmonėje yra atsakingas S. B., tą dieną jo įmonėje nebuvo, nes jis sirgo. Po to įvykio, kai padavė R. M. kastuvą, jis dar dirbo kažkiek. Dėl to, kad neveikia signalizacija skambino S., o ne direktorei, nes tuo užsiimdavo B., prižiūri aplinką.

Liudytoja D. R.-S. teismo posėdyje parodė, kad yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove. Tą dieną kai atvyko darbo inspektorės, ją pakvietė administracijos darbuotoja, sakydama, kad jos nori pakalbinti ką nors iš gamybos atstovų. Nuėjus buvo dvi darbo inspekcijos darbuotojos, kurios buvo atsivedusios R. ir klausė ar jį pažįsta. Ji atsakė, kad mato jį pirmą kartą ir nežino ką jis veikia. Ji pasakė, kad paskambins direktorei. Paskambinus direktorei ji sužinojo, kad S. susirgo ir vietoj savęs atsiuntė žmogų nukasti sniegą. Tą ji perdavė darbo inspektorėms. Atvykdama į darbą nematė to žmogaus. Anksčiau įmonės teritorijoje nebuvo mačiusi R. M., vėliau R. M. įmonės teritorijoje valė sniegą turėdamas verslo liudijimą. Paaiškinime nurodė visas aplinkybes ką jai pasakė įmonės direktorė. Įmonėje darbus organizuodavo direktorė.

Liudytojas S. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūri ūkio dalį, kūrena pečių, tvarko teritoriją, vairuoja mašiną. Dirba 3-4 mėnesius. Vasario 6 dieną buvo apsirgęs, reikėjo valyti sniegą, negalėjo ateiti į darbą, todėl paprašė draugo padėti, kol jis pasveiks. Jam paskambino E., kad yra sniego ir jis tada paskambino R., kad padėtų nuvalyti sniegą. R. paprašė padėti draugiškai. Kiek laiko dirbo R. nežino. Nurodė, kad tai vienintelis kartas kada Romas jo prašymu dirbo įmonėje. Teigė, jog nepranešė direktorei, jog įmonėje dirbs kitas asmuo. Įmonėje dirba pagal poreikį, jo etatas mažesnis nei 0,5.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą darbo sutarties formai, t. y. ji turi būti rašytinė ir sudaroma dviem egzemplioriais.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Taip pat pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

A. B. kaltė be jos pačios paaiškinimų, liudytojų parodymų įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir prie jo esančia medžiaga: nelegalaus darbo tyrimo aktu, VSDFV informacinės sistemos duomenimis apie R. M. ir CD laikmenoje esančia filmuota vaizdo medžiaga.

2019 m. kovo 7 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1048-0129 nurodyta, kad tiriant anoniminį pranešimą apie įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbančius asmenis, 2019 m. vasario 6 d. apie 10.00 val. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnėms nuvykus atlikti patikrinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės teritorijoje buvo rastas sniegą kasantis R. M., tačiau VSDF duomenimis jis nebuvo šios ar kitos įmonės darbuotojas, nevykdė individualios veiklos pagal pažymą, jam nebuvo išduotas verslo liudijimas minėtai veiklai; 2019 m. vasario 11 d. apie 11 val. pareigūnėms atlikus pakartotinį patikrinimą, įmonės teritorijoje rastas šiukšles karučiu vežantis R. M., direktorė atnešė R. M. verslo liudijimą ir paaiškino, kad dabar jis dirbs kol bus reikalingas. Akte nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 11 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), R. M. atliko darbus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, vadovaujant įmonės direktorei A. B.. Tarp minėto darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams - susitarimui dėl darbo vietos (įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (2019 m. vasario 6 d. - sniego kasimas nuo signalizacijos perimetro, 2019 m. vasario 11 d. įmonės teritorijos aplinkos tvarkymas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su darbuotoju nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV skyriui apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, todėl buvo padaryta išvada, kad R. M. 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 11 d. dirbo nelegaliai (b. l. 4-5).

CD laikmenoje esančioje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuoti 2019 m. vasario 11 d. duoti R. M. parodymai, kad kitą dieną po pirmo inspektorių atliko patikrinimo jo vardu buvo išimtas verslo liudijimas, kuris yra pas direktorę A. B.; 2019 m. vasario 11 d. dirbti jis pradėjo nuo 8 val. ryto kartu su kitomis darbuotojomis, o darbus, kuriuos turės atlikti, jam nurodė įmonės direktorė; su įmonės direktore susitarė, jog bus žymimos jo darbo valandos, sutartas valandinis minimalus atlyginimas; darbo dienos trukmė bus skirtinga („kartais iki 12 val., kartais iki 15 val., kaip nurodys direktorė“). Paaiškino, kad darbo įrankiai, t. y. karutis, kuriuo jis pakartotinio patikrinimo metu vežė šiukšles iš malkinės, yra įmonės.

Kaip minėta, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius. Visų pirma, privaloma nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai. Byloje nustatyta, kad R. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 6 d. dirbo sniego kasimo, o 2019 m. vasario 11 d. – aplinkos tvarkymo darbus. Šias aplinkybes patvirtino ne tik pats R. M., bet ir administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. kiti liudytojai, todėl šiuo atveju pats asmens darbo faktas nekelia abejonių ir akivaizdu, jog asmuo dirbo realiai.

Be to, siekiant įvertinti, ar asmuo dirbo nelegaliai, privaloma konstatuoti, ar darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. ar darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, ar asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir už tą darbą gauna atlygį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d. R. M. dirbo darbus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. kasė sniegą, kad būtų galima įjungti įmonės teritorijoje signalizaciją, tarp minėto darbuotojo ir darbdavio esant šiems darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo vietos – įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo – sniego kasimo nuo signalizacijos perimetro. Nors bylos nagrinėjimo metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiama A. B., tiek R. M. teigė, jog 2019 m. vasario 6 d. jis dirbo neatlygintinai, tik padėjo susidarius sunkiai situacijai, tačiau pats darbo faktas yra nepaneigtas, darbas buvo atliekamas naudojant įmonei priklausančias darbo priemones, įmonės teritorijoje, todėl tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą

Vertinant ar 2019 m. vasario 6 d. R. M. dirbo nelegaliai, nustatytas ir trečiasis būtinasis nelegalaus darbo požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiama A. B., tiek R. M. neginčijo aplinkybės, jog tą dieną R. M. įmonėje dirbo nesudarius su juo darbo sutarties raštu ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. vasario 6 d. R. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai.

Vertinant ar 2019 m. vasario 11 d. R. M., turėdamas verslo liudijimą teikti aplinkos tvarkymo paslaugas, įmonėje dirbo nelegaliai, būtina nustatyti ar samdomas asmuo tikrai yra savarankiška sutarties šalis ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas. Byloje neginčijama aplinkybė, kad 2019 m. vasario 11 d. R. M. dirbo įmonės teritorijoje turėdamas jam išduotą verslo liudijimą teikti aplinkos tvarkymo paslaugas ir realiai dirbo įmonėje atlikdamas aplinkos tvarkymo darbus – vežė šiukšles.

Asmuo, kuris vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, individuali veikla – tai tokia savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Taigi, asmens veikla pagal verslo liudijimą, yra savarankiška veikla, o toks asmuo savo teises ir pareigas, susijusias su veikla pagal verslo liudijimą, prisiima ir įgyvendina sudarydamas tam tikras civilines sutartis, kaip kad paslaugų teikimo, autorines, rangos ir taip toliau. Individualiai veiklai iš esmės būdingi 2 požymiai: tęstinumas ir savarankiškumas. Tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams paprastai būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai, kuriuose nėra “verslininkiškumo” elementų negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo. Savarankiškumas, t. y. toks gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Atitinkant šiuos kriterijus, galima daryti išvadą, jog gyventojas vykdo individualią veiklą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. papildomos sutarties dėl paslaugų teikimo sudarę nebuvo. R. M. nesiverčia tokia individualia veikla, kaip paslaugų teikimas. Verslo liudijimą buvo įsigijęs tik dviejų mėnesių laikotarpiui, išskirtinai atlikti darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikytina, kad R. M. individualiai veiklai nėra būdingas tęstinumas. Be to, R. M. veiklai nebūdingas ir savarankiškumas, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad aplinkos tvarkymo darbams atlikti R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė iš esmės susitarė dėl darbo santykių, o ne dėl paslaugų teikimo. Papildomo patikrinimo metu 2019 m. vasario 11 d. pokalbio su R. M. įrašas patvirtina, jog tarp jo ir įmonės direktorės buvo susitarta dėl laikino darbo pobūdžio – kol sirgs kitas darbuotojas, darbo vietos ir funkcijų, tai, kad darbai bus atliekami įmonės teritorijoje tvarkant aplinką, atliktinus darbus nurodo direktorė, susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo laiko ir trukmės. R. M. įmonėje dirbo naudodamas įmonės darbo įrankius ir priemones. Tą iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino tiek A. B., tiek ir R. M.. Šios aplinkybės rodo, jog R. M. individualiai veiklai nebūdingas savarankiškumas, o byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog tarp R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę darbo santykiai, todėl su juo turėjo būti sudaroma darbo sutartis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog ir atlikto papildomo patikrinimo metu, t. y. 2019 m. vasario 11 d., R. M. įmonėje UAB „Miltinuko receptas“ dirbo nelegaliai, t. y. dirbo susitaręs su A. B., vykdydamas jos nurodymus bei atlikdamas jos nurodytus darbus, dirbo sutartu laiku bei susitaręs už atliktą darbą gauti atlyginimą. Kas reiškia, kad tarp darbdavio ir darbuotojų susidarę santykiai turi darbo sutarties požymių, tačiau šiuo atveju nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Su R. M. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie jo priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Todėl darytina išvada, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatos, o A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. nurodė, jog nežinojo, kad asmens, turinčio verslo liudijimą, darbas įmonėje gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas, tai neeliminuoja jos atsakomybės, nes kaip minėta darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino padariusi nusižengimą ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo A. B. atsižvelgtina į tai, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo A. B. pripažino ir gailėjosi, ji anksčiau nebausta už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis (b. l. 14-15), kas rodo, jog ji nėra linkusi piktybiškai daryti šios rūšies administracinius nusižengimus. Taip pat atsižvelgtina ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek 2019 m. vasario 6 d., tiek 2019 m. vasario 11 d. R. M. dirbo nelegaliai, tačiau byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. vasario 6 d. nustačius įmonėje nelegalaus darbo faktą, įmonės direktorė ėmėsi veiksmų nutraukti administracinį nusižengimą, sprendė kokiu būdu, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, galėtų pakeisti negalinti dirbti darbuotoją kitu. Nors teismo nustatyta, kad R. M. turint verslo liudijimą ir atliekant darbus įmonėje, tarp R. M. ir įmonės buvo susiklostę ne paslaugų teikimo, o darbo santykiai, kas traktuojama kaip nelegalus darbas ir neeliminuoja direktorės kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad direktorės veiksmai nebuvo piktybiški, šis trunkamasis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nežinojimo kaip elgtis rezultatas, nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, ji neturėjo tikslo gauti materialinės naudos ar sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Nors, institucijos atlikusios nusižengimo tyrimą, atstovė nurodė, kad įmonėje atliktas patikrinimas buvo tikslinis, tikrinant skundą, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad įmonėje būtų vykdomas sistemingas nelegalus darbas.

Šiuo atveju, teismo nuomone, paskyrus A. B. net minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, ji negali būti laikoma proporcinga A. B. padarytam nedidelio pavojingumo ir masto administraciniam nusižengimui. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesne administracine nuobauda, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes A. B. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bauda, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 614, 635-637, 646, 675 straipsniais,

nutarė:

pripažinti A. B. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – 800,00 eurų (aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti A. B., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK ((duomenys neskelbtini)) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritoriniam skyriui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė