Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-24 · Byla Nr. N-444-1762-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-24
Bylos Nr.
N-444-1762-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1762/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. gegužės 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. gegužės 8 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,01 promilės). Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutarimu A. L. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Automobilį „BMV 730“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta grąžinti tik sumokėjus paskirtą baudą.

Teismas nurodė, jog A. L. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Padaryta išvada, kad atvykti į teismą jis vengia, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo konstatavimu, A. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo rezultatais ir kita bylos medžiaga. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (jis yra baustas už KET pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjo, dirba). A. L. paskirta bauda, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

III.

Apeliaciniu skundu A. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties. Apeliantas paaiškina, kad 2008 m. gegužės 7 d. vakare vartojo alkoholį, todėl automobilį iki saugios jį palikti vietos vairavo P. Š.. Kadangi jis nebuvo pripratęs prie naujo automobilio, posūkyje kliudė kelkraštį ir sulaužė dešinės pusės ratą. Išlipę jie apžiūrėjo automobilio sugadinimus ir nusprendė, kad, pakeitus ratą, automobilis būtų tinkamas vėl vairuoti. P. Š. išėjo pamėginti kviesti pagalbos, o jis, likęs vienas prie automobilio, mėgino išsikviesti techninę pagalbą. Jam nesėkmingai bandant atidaryti automobilio priekinį dangtį, priėjęs nepažįstamas vyriškis užgesino variklį ir paėmė automobilio raktelius. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas pareikalavo pateikti dokumentus bei paprašė atlikti neblaivumo testą. Teigia, kad dėl susijaudinimo ir kilusio pykčio, susierzinimo, jis konfliktiškai bendravo su pareigūnais, atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes. Pažymi nebuvęs informuotas apie teismo posėdį (tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo nutarime neteisingai nurodyta jo gyvenamoji vieta), todėl teisme negalėjęs paaiškinti visų aplinkybių, pateikti įrodymus, klausimus ir prašymus, pasinaudoti įgalioto atstovo pagalba.

Apeliantas teigia, kad pareigūnai neatliko išsamaus tyrimo, nenustatė visų svarbių aplinkybių. Tai, kad transporto priemonę įvykio metu vairavo jis, nustatyta remiantis S. V. parodymais (šis asmuo pareiškime nurodė matęs eismo įvykį, po jo priėjęs prie automobilio, įjungęs parkavimo režimą ir iškvietęs policiją; pareiškime taip pat nurodyta neva automobilyje keleivių nebuvo, o nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai). Apelianto manymu, šio pareiškimo teiginiai negali būti vertinami kaip tinkami ir objektyvūs įrodymai, nustatinėjant, kas įvykio metu vairavo automobilį. Paaiškina, jog įvykis buvo neapšviestoje gatvėje, tamsiu paros metu, todėl S. V. negalėjo matyti, kiek asmenų buvo transporto priemonėje ir kas buvo vairuotojas. S. V. savo pareiškime nurodė, jog įvykį stebėjo vairuodamas savo transporto priemonę, važiuodamas priešinga eismo puse, todėl, apelianto manymu, jo galimybės nustatyti, kiek asmenų yra kitoje važiuojančioje transporto priemonėje, buvo menkos, o dėl tamsaus paros meto, priešpriešiais važiuojančių automobilių šviesų jų praktiškai nebuvo. Apeliantas pažymi, kad jo transporto priemonės šoniniai stiklai tonuoti, todėl tamsoje nebuvo įmanoma įžvelgti joje esančio asmens veido. Apeliantas teigia, kad S. V. prie jo priėjo ne iš karto po įvykio, nes turėjo nuvažiuoti iki artimiausios sankryžos, kad apsisukti. Per šį laiką jis galėjo nepastebėti, kaip transporto priemonę vairavęs asmuo (P. Š.) išlipo iš transporto priemonės ir pasitraukė nuo jos. Be to, liudytojas S. V. policijos pareigūnams bei savo pareiškime konkrečiai nenurodė, kas vairavo transporto priemonę, kuri pateko į eismo įvykį, jis tik preziumavo, kad automobilį vairavo jis, t. y. asmuo, kurį jis sutiko priėjęs prie automobilio. Apelianto manymu, teismas turėtų kritiškai įvertinti S. V. parodymus ir dėl to, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos viešai skelbiamus duomenis šis asmuo neseniai buvo nuteistas už pavojingą nusikaltimą, todėl gali būti vertinamas kaip linkęs į apgaulę bei melagystę.

Apeliantas remiasi ATPK 20, 248, 256, 257 ir 284 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais bylose Nr. N15-156/2007, Nr. N9 -62-677/2006, Nr. N17-885/2006, pažymi, kad, skiriant asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir asmens kaltės, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apeliantas pažymi, kad atvykus policijos pareigūnams, automobilis nebevažiavo. Tai, kad šį automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, preziumavo tik S. V. Apeliantas nurodo, kad P. Š. patvirtino vairavęs automobilį. Neįrodžius transporto priemonės vairavimo fakto, apelianto manymu, byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Kadangi teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi rašytiniais asmenų paaiškinimais, neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei automobilį vairavusio P. Š., apelianto manymu, šioje byloje turėtų būti paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas bei apklausti įvykį matę S. V. ir P. Š. Apelianto teigimu, reikalingas bylos aplinkybių papildomas tyrimas.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad A. L. padarė grubų KET pažeidimą, sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, žinojo, kad už tokią veiką gali būti nubaustas specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad automobilį vairavo P. Š., jis tik sėdėjo šalia. Jo teigimu, neatliktas išsamus aplinkybių tyrimas, o liudytojo S. V. parodymai vertintini kritiškai.

Iš policijos pareigūnų A. V. ir V. V. tarnybinių pranešimų (b.l.7-8) matyti, kad, S. V. pranešus apie sulaikytą neblaivų vairuotoją, nuvykus į vietą, prie stovėjusio automobilio buvo A. L.. Alkotesteriu nustačius jo girtumo laipsnį, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. S. V. paaiškino, kad pastebėjo prieš eismą važiuojantį automobilį, kuris, užkliudęs kelio bortelį ir prakirtęs dešinę priekinę padangą, sustojo. Nurodė, kad šiame automobilyje keleivių nebuvo. Paaiškino, kad priėjęs neleido automobilio vairuotojui, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kurio kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti, toliau važiuoti, iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 9). Aptarti policijos pareigūnų bei S. V. paaiškinimai apie pažeidimo padarymo aplinkybes nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam, jais netikėti nenustatyta pagrindo (nenustatyta, kad S. V. dėl kokių nors priežasčių yra suinteresuotas duoti nepalankius apeliantui paaiškinimus). Pažymėtina, jog A. L., nors turėjo tokią galimybę, iki apeliacinio skundo teismui pateikimo nenurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo (P. Š.), paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokole pateikti atsisakė. Jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l.3), apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla, vadovaujantis ATPK 272 straipsnio nuostatomis, pagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant. Tai, kad dėl nedalyvavimo teismo posėdyje jis nepasinaudojo visomis savo teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, nepripažintina jo procesinių teisių pažeidimu.

Konstatuotina, jog surinkta pakankamai A. L. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų, jo veika kvalifikuota teisingai. Nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, A. L. pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų vidurkis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „BMV 730“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai A. L. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje A. L. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „BMV 730“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius