- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- AS-63-403-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. balandžio 29 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. mokestinė konsultacija dėl mokesčių mokėjimo grynaisiais pinigais į Sodros (gavėjo) sąskaitą kredito įstaigoje yra neteisinga ir, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi, informacija apie leistiną kredito įstaigų teikiamų paslaugų sąrašą yra (buvo) laisvai prieinama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir mokesčių administratorius neturi teisės iš mokesčių mokėtojo reikalauti tartis su trečiaisiais asmenimis dėl lėšų užskaitymo į gavėjo (mokesčių administratoriaus) sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. gegužės 20 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. mokestinė konsultacija dėl mokesčių mokėjimo grynaisiais pinigais į Sodros (gavėjo) sąskaitą kredito įstaigoje yra neteisinga ir, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi, informacija apie leistiną kredito įstaigų teikiamų paslaugų sąrašą yra (buvo) laisvai prieinama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir mokesčių administratorius neturi teisės iš mokesčių mokėtojo reikalauti tartis su trečiaisiais asmenimis dėl lėšų užskaitymo į gavėjo (mokesčių administratoriaus) sąskaitą. Taip pat prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. aktą Nr. (9.V)-1.9-2683.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.). Iš skundo turinio bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių kreipėsi siekdamas gauti informacijos apie galimybę valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėti grynais pinigais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškėjui atsakė 2004 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (9.V)-1.9-2683, kurį pareiškėjas prašo panaikinti kaip neteisėtą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė konkrečios ginčijamo akto gavimo datos. Atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2007 metais buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I‑2256‑413/2007, kurioje, be kita ko, pateiktas ir ginčijamas aktas. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjui dar 2007 metais buvo žinoma apie skundžiamą aktą, jo turinį. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2009 m. balandžio 29 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Praleidęs įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, pareiškėjas turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.). Nurodė, jog pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą. Prašyme nurodė, jog į teismą nesikreipė, nes nežinojo, jog ginčijamas atsakovo raštas (konsultacija) yra neteisėtas. Tačiau apie rašto neteisėtumą suvokė tik iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties. Pareiškėjo nurodytas motyvas, jog jis iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties gavimo nežinojo apie atsakovo rašto neteisėtumą, yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas laikė, jog pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių bei teisinės pagalbos į advokatus. Teismo nuomone, pareiškėjas teisės kreiptis į teismą tinkamai nerealizavo dėl nuo jo paties valios priklausančių priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą (ABTĮ 34 str.). Termino skundui paduoti neatnaujinus, yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį bei perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. raštas turėtų būti vertinamas pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, t. y. kaip norminis teisės aktas, kuriam apskundimo terminai nenustatyti.
2. Kilus abejonėms dėl ginčijamo akto priskyrimo, ginčas nagrinėtinas teisme (ABTĮ 17 str. 2 d.).
3. Nepaisant to, kad apie skundžiamą aktą pareiškėjas žinojo jau 2007 m., tačiau jis neturėjo galimybės įrodyti, kad priimtas aktas yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas teismo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. aktą Nr. (9.V)‑1.9‑2683. Pirminiame skunde pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tuo pagrindu, kad jis neturėdamas teisinės institucijos patvirtinimo nežinojo, jog konsultacija yra nepagrįsta galiojančiais teisės aktais, todėl nesikreipė į teismą. Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjas neneigia apie skundžiamą aktą žinojęs jau 2007 m.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Tačiau nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui. Nesuvokimas, kad priimtas aktas yra galimai neteisėtas, ar nežinojimas, kaip pagrįsti akto neteisėtumą, laikytinos subjektyviomis termino praleidimo priežastimis. ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. akto Nr. (9.V)-1.9-2683 apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Pažymėtina, jog ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kas yra norminis administracinis aktas. Iš skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. akto Nr. (9.V)-1.9-2683 turinio matyti, jog jame nėra nustatytos elgesio taisyklės, skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl pareiškėjo argumentai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. akto Nr. (9.V)-1.9-2683 pripažinimo norminiu administraciniu aktu atmetami kaip nepagrįsti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.