Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2013-03-31, apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su giminaite N. R. metu, trenkė pastarajai kumščiu per galvą, kairę plaštaką, padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą pakaušyje, kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nesunkiai sutrikdė N. R. sveikatą.

Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisiamajame posėdyje P. R. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis iš klubo 2013-03-31 apie 07.00 val. sugrįžo į namus pas močiutę (duomenys neskelbtini). Atėjus, jo teta N. R. buvo namuose. Tiksliai laiko nepamena, tačiau prisimena, kad skambino savo žmonai R. R., jog ši atvažiuotų pas močiutę į butą (duomenys neskelbtini). Močiutė M. S. kvietė švęsti Velykas. Tarp močiutės ir N. R. santykiai įtempti, tik vėliau sužinojo, kad jo teta N. R. pirmoji norėjo pakvieti jį su žmona švęsti Velykų. Kadangi pakvietė močiutė, N. R. supyko. Tiksliai laiko nepamena, bet galimai apie 12.00 val., jie keturiese susėdo už stalo. Sėdint prie stalo N. pradėjo provokuoti konfliktą, įžeidinėjo močiutę, sakė ,,tu sene užsičiaupk“, taip pat N. įžeidinėjo ir jį. Kiekvieną kartą, kai konfliktą pradėdavo provokuoti N. R., jis vis bandydavo nuraminti N.. Taip pat N. prašė nusiraminti ir močiutė, ir jo žmona R.. Matėsi, kad N. bloga nuotaika, be to, ji buvo psichiškai išsekusi, vartojo alkoholį. Apie 16.00 val. buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, į kambarį buvo nuėjusios močiutė, N. ir jo žmona R.. Kadangi buvo šventė, vartojo alkoholį. Neatsimena, ar trenkė N. R., tačiau neatmeta galimybės, kad jai sudavė, nes jau buvo trūkusi kantrybė (b. l. 47).

Be visiško P. R. prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Papildomai teisiamajame posėdyje parodė, kad jis stengėsi viską nuraminti, kad gražiai baigtųsi, tačiau jį išprovokavo. Su N. R. susitaikė, ji atleido.

Iš liudytojos N. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013-03-31 apie 13.00 val. pas ją ir jos mamą atvažiavo sūnėnas, o mamos anūkas P. R. su savo žmona R. R.. Pradėjo švęsti Velykas. Bešvenčiant, su P. pradėjo pyktis dėl kažkokių smulkmenų. Konflikto metu P. jai vieną kartą sudavė kumščiu per galvą ir pataikė į pakaušio sritį. Jai iš tos vietos pradėjo bėgti kraujas, dėl ko mama M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykusi greitoji pagalba išvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur konstatavo galvos sumušimą, sulaužytą pirštą. Turi įrašus ir juos gali pateikti. Jai sveikatos sužalojimai yra padaryti nežymūs, šiuo metu savo sūnėnui jokių pretenzijų neturi ir nenori, kad toliau būtų tęsiama baudžiamoji byla jo atžvilgiu. Į teismo medicinos institutą dėl jai padarytų kūno sužalojimų masto nesikreips (b. l. 9).

Iš liudytojos R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013-03-31 ryte apie 11.00 val. paskambinusi vyro P. R. močiutė M. pakvietė į svečius švęsti Velykų. Apsipirkusi, su vaišėmis važiavo pas vyro P. R. močiutę adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusią pasitiko vyras P., jo teta N. ir močiutė M.. Matė, kad P., N. ir močiute buvo jau išgėrę alkoholio. Namuose prisėdo prie stalo švęsti Velykų. Sėdint prie stalo pastebėjo, kad N. pradėjo kabinėtis, ji buvo blogos nuotaikos, kelias minutes pakalbėdavo, o vėliau, be jokios priežasties pradėjo šaukti ant jos vyro P.. N. įžeidinėjo P. mirusią mamą. P. ramino N., sakė jai patylėti. Tačiau N. nesiliovė kabinėtis, pradėjo konfliktuoti, be priežasties kumščiu kelis kartus smogė jo vyrui P. į veidą. Tuo metu P. pašoko ir sugriebė N. už rankų, jas laikė, kad N. jam nesuduotų. Matė, kad N. buvo labai įpykusi, norėjo suduoti jos vyrui P. R.. P. močiutė M. išsigando, paprašė eiti su ja iš virtuvės į kambarį. Išeidama iš virtuvės matė, kad P. paleido N. rankas. Nuėjus su močiute į kambarį išgirdo, kad virtuvėje dūžta indai, garsiai šaukė N. ir kaltino visą pasaulį. N. jai du kartus sudavė kumščiu į dešinį petį. Pastebėjo, kad N. rankos kruvinos, tačiau nematė pačios žaizdos, iš kurios bėgo kraujas. Nutarė išeiti iš buto. Išeidama matė, kad P. virtuvėje rūko. Išbėgo į laiptinę, paskui ją bėgo ir N.. Laiptinėje N. jai vėl sudavė kumščiu į dešinį petį. Tuo metu atbėgęs P. atitraukė N. nuo jos. Močiutė M. jai sakė kviesti policiją. Paskambinusi į policiją pasakė, kad bute vyksta muštynės. Policijos pareigūnai atvyko ir nuvežė ją kartu su vyru P. į šeštąjį policijos komisariatą. Vėliau sužinojo, kad N. kreipėsi į medikus, jai nustatė piršto lūžį (b. l. 22).

Iš liudytojos M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, gal 2013 metų kovo mėnesio pabaigoje bute (duomenys neskelbtini) buvo anūkas P. R. kartu su žmona R.. Bute buvo ir jos dukra N. R., kuri išgėrusi iškėlė barnį, pradėjo daužyti lėkštes. N. R. sudavė R. per veidą, o P. užstojo. Tarp P. ir N. įvyko susistumdymas. P. ramino ją, laikė už rankos, kad nesimuštų. Kadangi barnis tęsėsi, iškvietė policiją. Kiek atsimena, N. sudavė ranka kartą per veidą R.. Barnis įvyko todėl, kad N. norėjo, jog pas ją niekas į svečius neitų, norėjo pakenkti jai, kad ji tik jos klausytų. N. bėgo kraujas, bet iš kokios kūno vietos, neatsimena (b. l. 24).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo 2013-04-17 protokolo matyti, kad N. R. pateikė gydymo dokumentų kopijas (b. l. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17-18).

Iš apžiūros 2013-06-28 protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertas apžiūrėjo N. R. asmens sveikatos istoriją Nr. 2013/0031849/00 iš RVUL ir pateikė išvadą, kad N. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2013-03-31. Sužalojimai dėl pirštikaulio lūžio visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).

Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos 2013-06-11 mirties įrašo Nr. 2859 matyti, kad N. R. 2013-06-09 mirė (b. l. 29).

Tokiu būdu įrodyta, kad P. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir kvalifikacija yra teisinga.

Skiriant bausmę P. R. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į tai, kad yra dirbantis, našlys, vienas augina dukrą, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 36 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, nėra pagrindo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos visos šalies mastu. Tokių aplinkybių šiuo atveju nėra, taip pat negalima konstatuoti, kad dėl aplinkybių pasikeitimo P. R., kaip asmuo, padaręs tyčinį nusikaltimą, tapo nepavojingas. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių priežasčių (pvz. kaltininkas atleidžiamas iš pareigų, su kurių ėjimu buvo susijusi jo padaryta nusikalstama veika) bei dėl paties kaltininko veiksmų (pradėjo mokytis, sukūrė šeimą). Kaltinamasis teigia, kad su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, tačiau teigiamas kaltininko elgesys, susijęs su nusikalstama veika (nuoširdus gailestis, žalos atlyginimas, susitaikymas su nukentėjusiuoju), negali būti vertinamas kaip aplinkybių pasikeitimas. Asmuo tampa nepavojingas pasikeitus aplinkybėms dėl to, kad pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos teigiamai veikia asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-1 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2008). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad P. R. jau buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju (baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas taip pat už nusikaltimą žmogaus sveikatai).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 37 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo taip pat nėra pagrindo. BK 37 str. prasme veika nėra pavojinga, jeigu ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia jokios grėsmės tokiai žalai atsirasti, t. y. nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr./ 1A-416-190/2011). Šioje byloje P. R., trenkdamas giminaitei N. R. per vaidą ir taip nesunkiai sutrikdęs jos sveikatą, pasikėsino į baudžiamosios teisės saugomą gėrį – žmogaus sveikatą. Teismas, vertindamas galimybę veiką pripažinti mažareikšme, atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas matant kitiems žmonėms, vartojant alkoholį. Taigi, nesant jokių padaryto nusikaltimo sudėties požymių ypatumų, daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumo laipsnis nesudaro pagrindo P. R. padarytą veiką pripažinti mažareikšme.

Byla nagrinėta Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. R. paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę P. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.