- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- PK-3-829/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas, Irena Haase
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Irenai Haase,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tarėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2015 m. balandžio 5 d. apie 00 val. 30 min., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia sudavė du smūgius kastuvu V. B. į kairį petį ir kairį skruostą, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą kairiajame skruoste, gilų odos nubrozdinimą kairiame peties sąnaryje, muštinę žaizdą kairiame skruoste, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. B. sveikatą.
Kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 4 d. apie 21 val. buvo pas A. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime. Ten šventė gimtadienį ir gėrė. Keturiese išgėrė 0,7 1 butelį. Apie 23 val. su A. T. grįžo į savo mamos garažą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo garažo iki jo namų yra apie 50 metrų. Su A. T. pasistatė butelį ir pradėjo vaišintis. Apie 24 val. į garažą nekviesti atėjo V. B. su seserimi. Garažas buvo uždarytomis durimis. V. B. pats šias atsidarė. V. B. atėjo kažkuo nepatenkintas, agresyviai nusiteikęs, taip pat atsinešė sidro butelį. Bekalbant V. B. pradėjo aiškinti, kad reikia gerti sidrą, o ne jų turimą alkoholį. Tada šiam pasakė, kad jis gali išeiti, jei kas nors nepatinka. Sėdint prie stalo tarp jo ir V. B. dar sėdėjo K. B., su kuria jis tuo metu šnekėjosi. Prie stalo sėdint jis V. B. tikrai nespyrė, kadangi šis sėdėjo per toli ir savo koja jo tikrai negalėjo pasiekti. V. B. stodamas tyčia kumščiu trenkė jam į veidą. Pataikė į akį. Po suduoto smūgio jis nukrito. Kai atsibudo, K. B. jau nebebuvo. A. T. liepė ir V. B. išeiti. Šiam išeinant jis pasakė, kad prisidirbo ir už tai teks atsakyti, V. B. pavadino taip pat pavadino „(duomenys neskelbtini)". Šis jam pasakė, kad atsakys už tokius žodžius. Tada jis atsikėlė nuo žemės. A. T. buvo kieme už kokių 3-5 metrų nuo jo. Lauke buvo tamsu, bet pas jį prie garažo degė šviesa. Po kurio laiko V. B. grįžo vienas ir nešėsi armatūros galą. Rifliuota armatūra buvo apie 1 m, 10-12 diametro - piršto storio, metalinė. Jau buvo nuo pastarojo gavęs smūgį, todėl bijojo gauti ir su armatūra per šoną. V. B. armatūrą buvo iškėlęs. Matė kaip jam užsimojo ir ruošėsi suduoti, todėl pasitaikius po ranka kastuvui, kuris stovėjo garaže prie durų, jį pasigriebė ir V. B. kirto. Tarp jo ir V. B. stovėjo A. T., kuris bandė juos išskirti, tačiau V. B. yra aukštas ir per A. T. viršų ar šoną galėjo jį pasiekti. Bijodamas, kad nuo V. B. negautų, davė šiam su kastuvu vieną kartą. Pataikė V. B. į veidą, bet suduodant smūgį niekur konkrečiai nesitaikė. Per stovintį A. T. sudavė V. B. Po gauto smūgio V. B. pasitraukė. A. T. atnešė iš garažo skudurą, kad nekraujuotų. V. B. ir K. B. liko prie šiltnamio laukti greitosios pagalbos. Tada atėjo jo žmona, tai K. B. šiai pasakė, kad ir ji gaus. Po to jis, jo žmona ir A. T. sėdo į mašiną ir išvažiavo pas daktarus. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikę. Pačiam po V. B. suduoto smūgio užtino akis ir atsirado mėlynė. Kiek supranta, V. B. bandė jam suduoti už tai, kad šį pravarde pavadino. Pastarasis buvo užsimojęs rankoje turėta armatūra, todėl suprato, kad ketina jam suduoti. Su V. B. kastuvu trenkė tik vieną kartą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka (b. l. 83-86).
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2015 m. balandžio 4 d. apie 16-17 val. buvo susitikęs su M. Š., kuris jau buvo apsvaigęs. Pastarasis pasiūlė jam išgerti. Vakare atėjo į garažą. A. T. ir M. Š. jau buvo girti. Jis pats nebuvo apsvaigęs. Įsipylė atsinešto sidro ir M. Š. pradėjo konfliktą. Šis jo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, vadino necenzūriniais žodžiais. Garaže stalas mažas ir be kojų. Neatsimena kas kur sėdėjo, tačiau M. Š. sėdėjo šalia jo, jam iš dešinės. Sesuo tarp jų nesėdėjo. Kai jis pokalbio metu pasakė, kad M. Š. nieko nebaigęs, pajuto spyrį. Matė kaip M. Š. jam įspyrė. Sesuo juk nespirs. Neatkreipė dėmesio kuria koja buvo spirta. Tada jis pastarajam su delnu sudavė per veidą ir M. Š. nuo girtumo nukrito. Nukritęs M. Š. jam nieko nesakė. Kai M. Š. nugriuvo jis su sese išėjo iš garažo. Garažo durys buvo praviros. Išeinant apsižodžiavimo nebuvo. Nuėjus 10 metrų, prie šiltnamio, pajuto smūgį į petį, paskui į žandą. Jam buvo suduota su kastuvu, nes smūgis buvo stiprus. Rankoje jis pats nieko nelaikė. Jam buvo prakirstas skruostas, nubrozdintas kairysis petys. M. Š. tada jam atnešė skudurą, o sesuo iškvietė greitąją pagalbą ir jie išvažiavo į ligoninę, kur žaizdą jam susiuvo. Po savaitės žaizda užpūliavo ir reikėjo daryti drenažą. Žaizda ilgai gijo kol užsitraukė. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Randą tvarkosi „Estetus“ klinikoje. Jam taip pat kainavo vaistai, kuro išlaidos. Kaune buvo tris sykius. Vieną kartą konsultavosi ir du sykius gydysi. Vienam nuvažiavimui į Kauną reikia 20 Eur kurui. Dabar daro paviršutines procedūras, o po to gydymas bus iš vidaus. Šiuo metu naudoja drėkinamąjį kremą ir tepalą nuo randų. Vaistams išleidžia apie 23 Eur per mėnesį. Kremas kainuoja 8 Eur, tepalas apie 11 Eur. Mėnesiui pakuotės užtenka. Mano, kad vaistus naudos dar ilgai. Žalą sudaro vaistai, kuro išlaidos ir rando tvarkymas. Neturtinės žalos prašo 1 000 Eur, kadangi patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Nuolat tvinkčioja randą. Dabar visi jį vadina randuotojo, kai eina visi žiuri į jį. Visą mėnesį nedirbo. Jis turėjo pradėti dirbti, buvo pasirašęs sutartį, bet kai įvyko įvykis įsidarbinimas nusikėlė. M. Š. pas jį nebuvo atėjęs, jo neatsiprašė ir žalos neatlygino (b. l. 86-88).
Liudytoja J. P. parodė, kad su V. B. yra sugyventiniai. Išėjusi į lauką ji pamatė, kad K. B. verkia, o V. B. yra užsiėmęs veidą. K. B. sakė, kad brolis su M. Š. susikivirčijo. M. Š. pradėjo sugyventinį įžeidinėti, kad tas jokių mokslų nebaigęs. M. Š. su kastuvu V. B. perkirto veidą. Tuoj pat atvažiavo greitoji pagalba, policija. Atvykus policijai M. Š. jau nebuvo. Apie 2 val. nakties grįžo susiūtas V. B.. V. B. prasidėjo komplikacijos, žaizda pradėjo pūliuoti, jis vėl važiavo pas medikus, jam skaudėjo, buvo visas sutinęs. Jis ilgai negalėjo eiti į lauką. Tuo metu V. B. turėjo įsidarbinti, tačiau po įvykio įsidarbinimas nusikėlė dar mėnesiui. V. B. buvo prirašyti vaistai. Kažkurį laiką važiavo dėl rando gydytis. Po įvykio rytojaus dieną ėjo skalbinių džiaustyti ir jokių armatūrų tikrai kieme nematė. Aplink garažus jokių statybinių medžiagų nėra. Nežino kaip M. Š. ramsto garažo duris (b. l. 88-89).
Liudytojas A. T. parodė, kad M. Š. ir V. B. pažįsta iš matymo, nes viename kaime gyvena. 2015 m. balandžio 4 d. jo namuose vyko šventė. Joje trumpai pasėdėjo, išgėrė kelis stikliukus ir išvyko. Vakare apie 23 val. su M. Š. gėrė brendį garaže. Pabuvus garaže apie 15-20 min. į jį atėjo V. B. su sese K. B. Jie atsinešė sidro. Visi susėdo puslankiu prie stalo, kuris buvo keturkampis ir iš vienos pusės jis buvo prislinktas prie sienos. Jis sėdėjo arčiausiais durų. Jam iš kairės sėdėjo V. B., šalia jo K. B. ir tolimiausiam kampe sėdėjo M. Š. M. Š. praktiškai sėdėjo priešais jį. Nemano, kad M. Š. galėjo pasiekti įspirti V. B. Ten nebuvo galimybės įspirti, kadangi juodu vienas nuo kito sėdėjo 3-4 metrų atstumu. Kadangi pats buvo išgėręs 2-3 stikliukus, todėl įvykio aplinkybes gerai atsimena. Šnekėjosi apie mokyklą. Neilgai trukus V. B. kilo nuo kėdės ir smogė M. Š. į veidą. Prieš tai jokio konflikto nebuvo. Nežino kas pasidarė, kad V. B. kildamas nuo kėdės smogė M. Š. Kai M. Š. nugriuvo, jis V. B. stūmė eiti namo. Pastarasis dar paprašė atiduoti atsineštą sidrą. Jis tada atsistojo garažo tarpduryje, kad V. B. negrįžtų. M. Š. keldamasis nuo grindų V. B. pasakė, kad šis už savo veiksmus atsakys. Tas pasakymas nebuvo agresyvus, pasakytas normaliu tonu. Mano, kad V. B. girdėjo M. Š. pasakytus tuos žodžius. V. B. su sese pradėjo eiti, tačiau prie šiltnamio pasiėmė armatūrą, kuri buvo susmaigstyta pomidorams parišti. Armatūra buvo piršto storio, apie metro ilgio. V. B. atėjo užsimojęs armatūra. Jis laikė ją paėmęs už galo, o kitas galas buvo prie pastarojo galvos. Jis taip kartojo tris sykius - lyg išeina, tačiau vėl sugrįžta. Kiekvieną sykį V. B. išsiraudavo po naują armatūrą. Kartas nuo karto jis į garažą įkišdavo galvą pažiūrėti ką veikia M. Š. Jis kokias 3-4 min. ramstėsi, o po to išėjo į lauką. Jis pats taip pat buvo lauke ir žiūrėjo, kad V. B. nesugalvotų grįžti. Kai V. B. prie garažo parėjo ketvirtą kartą, M. Š. pasiėmė kastuvą ir šiam juo sudavė. Jis pats tuo metu stovėjo tarp M. Š. ir V. B., veidu atsisukęs į V. B. M. Š. stovėjo jam prie peties. Jis negalvojo apie grėsmę sau, norėjo vaikinus išskirti, kad baigtųsi konfliktas. K. B. stovėjo netoliese, už poros metrų. Jei V. B. nebūtų, pirmas pradėjęs, jis nebūtų stojęs į tarpą. Konfliktas lauke įvyko iki 3 metrų nuo garažo. Viskas vyko toje pačioje vietoje. Įvykio vieta buvo apšviesta (b. l. 89-91).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. numatyta tvarka pagarsintų liudytojos K. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad 2015 m. balandžio 5 d. jau po vidurnakčio į namus grįžo brolis V. B. Būnant lauke juos su broliu pasikvietė M. Š. Garaže rado girtą M. Š. ir blaivų A. T. Atsisėdo ant kėdžių viena eile: A. T. prie durų, toliau ji, toliau V. B. ir pačiame kampe M. Š. Vyrai gėrė, V. B. į garažą nusinešė sidro. Prasidėjo kalba apie mokyklą. M. Š. pradėjo negražiai šnekėti apie V. B., sakė, kad jis jokių mokslų nėra baigęs. M. Š. bekalbėdamas su koja užkabino V. B. koją. Tai nebuvo spyris. Tai buvo tiesiog šiaip toks specialiai užkliudymas koja. Pati tai matė. Kaip V. B. sudavė M. Š. nematė, tik pamatė kaip pastarasis nuvirto nuo kėdės ant žemės. Jiems visiems išeinant iš garažo M. Š. atsistojo. Einant namo ji atsisuko pasižiūrėti į brolį ir pamatė tą momentą kai M. Š. užsimojęs su kastuvu trenkia broliui į nugarą. Viskas vyko labai greitai, todėl nesureagavo ir nematė kur tiksliai suduotu smūgiu broliui buvo pataikyta. Tada pamatė kaip V. B. eina link jos su kruvinu veidu. Kraujo buvo labai daug, jai buvo šokas. Viena ranka ji užspaudusi laikė žaizdą o kita ranka telefonu skambino greitajai pagalbai. A. T. ramino M. Š., kadangi jis buvo labai įpykęs ir kažką kalbėjo prie garažo durų. A. T. irgi nesikišo, tik atnešė broliui skudurą žandui. Kai buvo ligoninės priėmimo skyriuje matė, kad M. Š. atvažiavo kartu su žmona. M. Š. buvo patinusi ir paraudusi kairė akis, o daugiau nieko nesimatė (b. l. 19-21).
Iš 2015-01-01 protokolo-pareiškimo matyti, kad V. B. pranešė apie įvykdytą nusikalstamą veiką (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19807-15, b. l. 3).
VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje V. B. nustatyta diagnozė: kairio veido skruosto kirstinė žaizda ir kairio peties sumušimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19807-15, b. l. 7; II tomas, b. l. 71).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G106/15(10) nustatyta, kad V. B. yra konstatuoti: odos nubrozdinimai kairiame skruoste, gilus odos nubrozdinimas kairiame peties sąnaryje, muštinė žaizda kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, pvz.: galimai ir įvykio aplinkybėse minimo kastuvo dalimi ar pan. sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti dviejų smogių pasėkoje. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki tyrimo. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19807-15, b. l. 17).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G292/15(10) nustatyta, kad M. Š. yra konstatuoti: kairės akies sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz.: ranka, kumščiu ir pan., mažiausia vienu smūgiu galimai ir nurodomo įvykio metu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 78).
Iš 2015-04-05 1 val. 55 min. asmens blaivumo testo matyti, kad M. Š. nustatytas 1,88 promilių girtumas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19807-15, b. l. 9).
Iš 2015-04-29 nutarimo matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-19807-15, nesant požymių nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19807-15, b. l. 38).
Iš 2015-05-28 UAB „Estetus" klinikos pažymos nustatyta, kad bendra V. B. turimų atlikti šešių procedūrų ir priežiūros priemonių kaina 858 Eur (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito Nr. 795281 nustatyta, kad V. B. 2015-07-14 advokatei Irenai Haase sumokėjo 300 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (b. l. 18).
Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad 2015-09-16, 2015-10-14 V. B. UAB „Estetus" klinikai sumokėjo 70 Eur, o 2015-11-13 - 70 Eur (b. l. 72, 74, 94).
Iš byloje esančių kasos kvitų matyti, kad V. B. už kurą 2015-05-28 sumokėjo - 40 Eur, 2015-09-16- 20,01 Eur, 2015-10-14 - 30 Eur, 2015-11-13 - 20 Eur (b. l. 16, 73, 74).
Iš byloje esančių kasos kvitų nustatyta, kad V. B. už vaistus ir rando priežiūros priemones 2015-05-25 sumokėjo 7,99 Eur, 2015-09-17 - 10,41 Eur, 2015-10-14 - 4,93 Eur, 2015-11-13 - 8,22 Eur, 2015-11-13 - 11,28 Eur (b. l. 16, 73, 74, 95).
Išanalizavęs ir įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visumą, teismas pripažįsta pagrįstai esant įrodyta, kad 2015-04-04, kaltinamasis M. Š. tarpusavio konflikto metu V. B. suduodamas du smūgius kastuvu į kairį petį ir kairį skruostą padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad M. Š. pripažįsta, kad sudavė V. B., tačiau ne tyčia, o tik gindamasis nuo agresyviai atrodančio V. B., turinčio rankoje armatūrą. Teismas sprendžia, kadangi nėra jokio pagrindo M. Š. veikos kvalifikuoti kaip būtinosios ginties. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taikant ir aiškinant šią nuostatą būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo lakioje vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti, ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Pažymėtina, kad gynimasis gali būti tik nuo nepasibaigusio akivaizdaus kėsinimosi, keliančio realią grėsmę. Nors šiuo atveju įvykio metu M. Š. buvo suduotas smūgis į akį, kurį patvirtina ne tik kaltinamojo, liudytojo A. T. parodymai, tačiau ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G292/15(10), tačiau M. Š. veiksmai V. B. atžvilgio buvo panaudoti praėjus keletai minučių po akies sumušimo, tai yra visiems iš garažo išėjus į lauką. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja K. B. tvirtina, kad būnant lauke M. Š. niekas negrasino, nevartojo ir nebandė vartoti kaltinamojo atžvilgiu jokio smurto. Kaltinamasis M. Š. ir liudytojas A. T. nurodo, kad V. B. pasiėmęs armatūrą ėjo atgal link garažo (liudytojo teigimu, net ir ne vieną kartą), tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad V. B. tuo metu butų išreiškęs M. Š. atžvilgiu kokius nors grasinimus. Tiek M. Š., tiek liudytojas A. T. nurodė, kad nukentėjęs V. B. rankoje turėtą armatūrą buvo iškėlęs į viršų, laikė prie galvos, tačiau nenurodė, kad ja butų taikęsis suduoti M. Š. Be to tiek liudytojas A. T., tiek kaltinamasis M. Š. tvirtina, kad A. T. buvo viduryje konfliktuojančių pusių, todėl M. Š. šiuo atveju nebuvo kilusi reali ir akivaizdi grėsmė iš V. B., jei šis ir būtų turėjęs rankoje armatūrą. Nors kaltinamojo ir A. T. bei nukentėjusiojo V. B. ir pastarojo sesers K. B. parodymai iš esmės skirtingi, tačiau bet kuriuo atveju teismo nustatytų aplinkybių pagrindu nėra galimybės daryti išvados, kad M. Š. turėjo pagrindą net ir jo nurodomoje situacijoje V. B. atžvilgiu naudoti fizinį smurtą,
M. Š. taip pat teigia, kad V. B. sudavė tik vieną kartą, tačiau nukentėjusysis V. B. patvirtina, kad buvo suduoti du smūgiai. Šiuo atveju nukentėjusiojo žodžius patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G106/15(10).
Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą. Šiuo atveju būtinosios ginties sąlygų teismas nenustato, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad tarp kaltinamojo M. Š. suduoto smūgio ir nukentėjusiajam V. B. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys, todėl veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. tinkamai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtinus nusikaltimo sudėties požymius.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui
Skiriant kaltinamajam M. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį, - padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, - nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių - sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, - nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę - kaltinamasis M. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę; kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje negauta. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam M. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 vai būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, per 5 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 48 str.).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaitinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).
Nukentėjusysis V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 741 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo žalai bei 300 Eur advokato išlaidoms atlyginti priteisimo iš M. Š. Grįsdamas patirtos turtinės žalos dydį nukentėjusysis V. B. nurodė, kad žalos dydį sudaro jau turėtos išlaidos vaistams ir rando priežiūros priemonės, transporto išlaidos vykstant pas medicinos ekspertus į Jurbarką ir į UAB „Estetus klinika" bei rando korekcijos procedūros išlaidos, taip pat išlaidos, kurias jis dar patirs dėl važinėjimo į UAB „Estetus klinika" tolimesnių procedūrų atlikimui. Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, negalėjo ilgai bendrauti su draugais ir pažįstamais, buvo ilgą laiką nedarbingas. Dėl rando jaučia didelė diskomfortą, jaučia nuolatinius galvos skausmus, jaučia baimę ir nerimą dėl galimų traumos pasekmių ateityje (b. l. 68-70).
Nukentėjusysis turtinę žalą grindžia pateiktais kvitais (b. l. 16, 72, 73, 74, 94, 95) ir UAB „Estetus" klinikos pažyma (b. l. 14).
Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 2 d.), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Estetus" klinikos pažymoje yra nurodoma, jog vienos lazerio procedūros rando korekcijos kaina yra 100 Eur, o nukentėjusiojo pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad už procedūrą jis moka po 70 Eur, negalima daryti pagrįstos išvados, būsimos gydymo išlaidos sudarys 600 Eur, kadangi nukentėjęs V. B. nepateikia teismui įrodymų, kad poprocedūriniu laikotarpiu jo naudojamų specialių priežiūros priemonių pirkimas kainuoja 43 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis V. B. ne visą ieškinio dydį turtinei žalai atlyginti pagrindė rašytiniais dokumentais; į tai, kad teismas nuosprendyje remtis ir išspręsti ieškinio neatidedant teisiamojo posėdžio ir negavus papildomos medžiagos negali; į tai, kad civilinio ieškinio neišsprendimas šiuo atveju neturi įtakos kaltinamojo M. Š. veikos kvalifikavimui, todėl civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas rašytiniais įrodymais - 362,84 Eur tenkintinas visiškai, o ieškinio dalis dėl būsimų gydymo išlaidų paliktina nenagrinėta, pripažįstant civiliniam ieškovui V. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. B. dėl sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 9-10). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis V. B. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus - dėl nusikalstamos veikos patyrė išgąsti bei stresą, teko ne vieną kartą kreiptis į gydytojus dėl padarytos žaizdos. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir ne tik į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, psichologinius kriterijus, finansinę būklę, bet ir kaltinamojo turtinę padėtį. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į tai, kad jis nedirba, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo V. B. patirtus nepatogumus - 700 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam V. B. iš kaltinamojo M. Š..
Kadangi nukentėjusysis V. B. teismo prašo priteisti patirtas bylos vedimo išlaidas, kurios yra 300 Eur pagrindė pinigų priėmimo kvito Nr. 7795281 (b. l. 18), todėl prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisejimo nekeistina (b. l. 55).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laikotarpi nuo 23 iki 6 vai būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nusikaitimu padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. Š. tris šimtus šešiasdešimt du eurus 84 ct (362,84 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B.
Civilinio ieškinio dalį dėl trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 16 ct (378,16 Eur) būsimų gydymo išlaidų atlyginimo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš kaltinamojo M. Š. septynis šimtus eurų (700 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo M. Š. tris šimtus eurų (300 Eur) patirtų advokato išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. B.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.