- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- I-777-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2016-11-30 buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose perpildytose kamerose (baudos izoliatoriaus, laikino sulaikymo, kamerų tipo patalpose). Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, tapo uždaro būdo, pablogėjo bendravimo įgūdžiai. Kamerose nebūdavo vietos vaikščioti, teko nuolatos gulėti lovoje, tik per dieną vieną valandą išvesdavo pasivaikščioti į kiemelius, kurie yra per maži. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas, jose buvo pelėsis, ventiliacija netinkama. Kamerose buvo įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tačiau ji veikė tik nakties metu. Sanitariniame mazge buvo įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tačiau duris atidarius iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai. Kamerose nepakankamas dieninis apšvietimas. Kamerų langai su grotomis, todėl šviesa nepatekdavo į vidų. Esant prastam apšvietimui, negalėjo skaityti, rašyti laiškų artimiesiems, dėl to sumažėjo bendravimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-14). Nurodė, jog pareiškėjas nuo 2013-11-27 iki 2016-11-25 įvairiais laikotarpiais buvo paskirtas į baudos izoliatorių kameras. Atsakovas tvirtino, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kameroje Nr. 0 ir Nr. 19, neturi. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis - 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Kameros buvo įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios higienos normos reikalavimus. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. 2014 m., 2015 m. Alytaus visuomenės sveikatos centras tikrindamas visas Alytaus pataisos namų patalpas higienos normos pažeidimų nenustatė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pataisos namuose yra tinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė bei apšvietimas. Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Inventoriaus būklė yra gera.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- ir Alytaus PN), neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baudos izoliatoriuje Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę baudos izoliatoriaus kamerose Alytaus PN jis atliko laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki 2016-12-01 (b. l. 16-18). Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad baudos izoliatoriaus kamerose trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto, buvo kalinamas antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-11-30 (b. l. 4-6).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Byloje esantys duomenys (b. l. 15-19) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki 2014-01-07, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas yra 14,48 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,62 kv. m. Nuo 2014-03-28 iki 2014-04-04, nuo 2014-04-07 iki 2014-04-18, nuo 2014-04-22 iki 2014-05-02 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13, kurios gyvenamasis plotas yra 11,97 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,99 kv. m.
Nuo 2014-12-19 iki 2015-01-02 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14, kurios gyvenamasis plotas yra 12,22 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,07 kv. m.
Nuo 2015-04-01 iki 2015-04-15 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 12, kurios gyvenamasis plotas yra 12,44 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,14 kv. m.
Nuo 2015-04-24 iki 2015-05-08 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 29,51 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,68 kv. m.
Nuo 2015-05-11 iki 2015-05-18, nuo 2015-09-01 iki 2015-09-10 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17, kurios gyvenamasis plotas yra 11,25 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,75 kv. m.
Nuo 2015-05-18 iki 2015-05-22, nuo 2015-05-25 iki 2015-06-05, nuo 2015-06-08 iki 2015-06-16, nuo 2015-06-17 iki 2015-07-01, nuo 2015-07-02 iki 2015-07-16, nuo 2015-07-17 iki 2015-07-31, nuo 2015-08-03 iki 2015-08-10, gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas yra 6,32 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta.
Nuo 2015-09-10 iki 2015-09-15, nuo 2015-09-16 iki 2015-09-29, nuo 2015-10-30 iki 2015-11-12, nuo 2015-11-13 iki 2015-11-26, nuo 2015-11-27 iki 2015-12-09, nuo 2015-12-10 iki 2015-12-21 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17, kurios gyvenamasis plotas yra 11,25 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,75 kv. m.
Nuo 2013-11-27 iki 2013-12-12, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-07, nuo 2014-02-10 iki 2014-02-24, nuo 2014-05-02 iki 2014-05-09, nuo 2014-05-12 iki 2014-05-23, nuo 2014-05-26 iki 2014-06-09, nuo 2014-06-10 iki 2014-07-09, nuo 2014-07-10 iki 2014-07-29 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas yra 11,61 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,87 kv. m.
Nuo 2015-12-22 iki 2016-01-05, nuo 2016-01-06 iki 2016-01-14, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-25 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16, kurios gyvenamasis plotas yra 12,39 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,13 kv. m.
Nuo 2016-01-25 iki 2016-01-28, nuo 2016-01-29 iki 2016-02-12, nuo 2016-02-15 iki 2016-02-24, nuo 2016-02-25 iki 2016-03-08 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas yra 29,36 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,67 kv. m.
Nuo 2016-11-04 iki 2016-11-25, nuo 2016-11-28 iki 2016-12-01 gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 12, kurios gyvenamasis plotas yra 12,44 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,14 kv. m.
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, jog kalėjo kameroje Nr. 0 ir Nr. 19, tačiau nepateikė duomenų, kuriuo laikotarpiu. Atsakovas nurodė, jog apie tai, kad pareiškėjas minėtose kamerose būtų patalpintas, duomenų neturi, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo paskirtas į kameras Nr. 0 ir Nr. 19 atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščioti į lauką išvesdavo tik vieną valandą, o pataisos namų pasivaikščiojimo kiemas buvo per mažas.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau– BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2016-04-01), BVK 145 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2016-04-01), nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo. Pareiškėjas taip pat kildina žalą iš to, jog pataisos namuose pasivaikščiojimo kiemas buvo per mažas. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti kiemelių dydžiai, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas, oro temperatūra, drėgmė, nepakankama ventiliacija, kaupėsi pelėsis.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35-60 %, šiltuoju – 35 -65 %, oro temperatūra šiltuoju metų laiku - nuo 18 iki 28 laipsnių, šaltuoju – nuo 18 iki 22 laipsnių. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Higienos norma HN 134:2015 oro temperatūrą bei oro drėgmę apibrėžia panašiai (16 p.). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficientas nenustatytas. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Be to, higienos normos įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų ventiliaciją, natūralią ir dirbtinę apšvietą bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas, užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Higienos normoje bei nurodė, jog patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Vėdinimas per langus atitinka higienos normose numatytus reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.
Atsakovas teismui pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-12 patikrinimo aktą Nr. PA-369 (atliktas 2014-12-09) bei 2015-12-14 patikrinimo aktą Nr. PA-436 (atliktas 2015-12-08), iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo atliekami patikrinimai visose Alytaus pataisos namų patalpose. Tikrinimo metu nustatyta, jog visose kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 27-32).
Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos, oro temperatūros ir kt.) nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kameros apšvietos, ventiliacijos, oro temperatūros dėl praėjusio laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros ventiliacijos, apšvietos, oro temperatūros, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos namuose yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį jo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas neatliko teisei priešingų veiksmų, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų- neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.