Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi veikos) – viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui. Šią bausmę taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. sumažinus 1/3, jam paskirta galutinė bausmė – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui;

2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022-09-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – 1 metų 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, kurią taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., sumažinus 1/3, jam paskirta galutinė – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023-05-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – 18 mėn. laisvės apribojimo bausme, kurią taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., sumažinus 1/3, jam paskirta – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Šią bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022-09-12 teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta galutinė bausmė – 1 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023-07-12 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023-05-15 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2023-12-04 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. S. 2025 m. kovo 23 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė mažamečiui šeimos nariui N. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-03-23, apie 21.20 val., tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį sūnui N. S. į galvą. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, jam buvo nustatytas virš 4 promilių neblaivumas, todėl atpasakoti to vakaro įvykių negali. Jeigu gerai atsimena, sūnui smūgį sudavė dešinės rankos plaštakos išorine puse, bet tikrai ne kumščiu. Smūgis nebuvo stiprus, jis nenorėjo N. S. užgauti ar sužaloti, tik norėjo taip sūnų „paauklėti“. Smūgį sudavė sūnui į galvą, bet į kurią tiksliai vietą pataikė, jis negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai ir spontaniškai, nežiūrėjo kur smūgiuoja, tiesiog trinktelėjo atžagaria ranka, nes sūnus jį išvedė iš kantrybės. Atsimena, kad smūgį sudavė miegamajame kambaryje. Tuo metu kambaryje buvo dviese. Jis neprisimena, ar N. S. nuo jo suduoto smūgio ką nors sakė ar sušuko, bet verkti nepradėjo, todėl mano, kad sūnui neturėjo labai skaudėti. Po to sūnus pasiėmė telefoną ir toliau šiuo žaidė. Jo santykiai su N. S. nėra patys geriausi, sūnus neklauso ne tik jo, bet ir savo mamos. Jis bando auklėti sūnų, dėl to ir pykstasi. Neprisimena, dėl ko tą vakarą susipyko su sūnumi, kadangi buvo vartojęs alkoholio, pratrūko emocijos ir nesusivaldęs sudavė smūgį N. S. į galvą, taip norėdamas sūnų „paauklėti“. Supranta, kad taip elgtis negalima, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (el. b. l.153-156).

3. Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia liudytojos, nukentėjusiojo N. S. motinos A. S. parodymai, liudytojos, policijos pareigūnės J. M. parodymai, objektų, įvykio vietos, asmens apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Liudytoja, policijos pareigūnė J. M. parodė, kad 2025-03-23, apie 21.30 val., buvo gautas budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvęs vyras trenkė sūnui į galvą. Kartu su vyresniąja tyrėja V. K. nuvykus į įvykio vietą, pasitikusi pranešėja A. S. paaiškino, kad namuose kartu gyvenantis buvęs sutuoktinis A. S. ją įžeidinėjo. Tai išgirdęs sūnus N. S., kažką atsakė savo tėvui A. S. ir nuėjo į miegamąjį kambarį atsigerti limonado. A. S. nuėjo sūnui iš paskos ir priėjęs prie sūnaus, kuris tuo metu sėdėjo ant lovos, kumščiu sudavė vieną smūgį N. S. į dešinę galvos pusę virš ausies. Atvykus N. S. buvo ramus, neverkė, niekuo nesiskundė, buvo bendraujantis. Paklausus, kaip viskas įvyko, N. S. pasakė, kad tėvas jam sudavė smūgį ir ranka parodė, kaip tą darė. N. S. ranka parodė sau į dešinę galvos pusę virš ausies, virš regėjimo akinių, su kuriais buvo, kojelės. N. S. pasakė, kad tai įvyko tame pačiame kambaryje, t. y. miegamajame, kad tuo metu jis sėdėjo ant šiame kambaryje esančios dvigulės lovos krašto. Pokalbio metu N. S. paaiškino, kad šiuo metu jam jau nebeskauda, bet tuo metu, kai tėtis sudavė smūgį, jam skaudėjo. Atliekant N. S. apžiūrą, berniuko galvoje jokių sužalojimų nesimatė. A. S. paaiškino, kad sūnui buvo sukeltas tik momentinis skausmas. Sūnus nesužalotas, jaučiasi gerai, medikų pagalbos atsisakė. A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, prisipažino, kad sudavė vieną smūgį savo sūnui N. S. į galvą, paaiškindamas, kad sūnus jį supykdė. A. S. buvo nustatytas virš 4 promilių neblaivumas (el. b. l. 98-101).

3.2. Liudytoja A. S. parodė, kad 2025-03-23, apie 21.20 val., kartu gyvenantis jos buvęs sutuoktinis A. S., būdamas neblaivus, pradėjo ją ir vaikus įžeidinėti. Tai išgirdęs sūnus N. S. kažką atsakė savo tėvui A. S., kuriam nepatiko, kad sūnus nusijuokė iš replikų, todėl ant sūnaus supyko. Po to sūnus nuėjo į miegamąjį kambarį. A. S. nuėjo sūnui iš paskos. Netrukus ji išgirdo, kaip sūnus iš skausmo suriko. Ji iš karto nuėjo į kambarį ir sūnaus paklausė, kas atsitiko. N. S. jai pasakė, kad tėtis kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą ir sukėlė fizinį skausmą. Apie įvykį ji pranešė, paskambindama numeriu 112 (el. b. l. 92-95).

3.3. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo K. G. 2025-03-24 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025-03-23, apie 21.20 val., gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, A. S., būdamas neblaivus, kai nustatyta 4,34 promilių neblaivumas, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį kartu gyvenančiam vaikui – N. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į galvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą (el. b. l.1-6).

3.4. 2025-03-27 apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2025-03-23 21.26 val. pranešimo apie įvykį perklausa. Įraše girdėti, kaip paskambinusi pranešėja A. S. prašo policijos pagalbos, nes buvęs sutuoktinis trenkė jos vaikui per galvą. Skambinusioji siūlomos greitosios medicinos pagalbos atsisako (el. b. l.43-45).

3.5. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. 2025-03-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-03-23, apie 21.28 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), buvęs vyras trenkė sūnui per galvą. Kartu su vyresniąja tyrėja J. M. nuvykus nurodytu adresu, pasitikusi A. S. paaiškino, kad namuose vakarieniaujant kartu gyvenantis buvęs sutuoktinis A. S. ėmė ją įžeidinėti. Tai išgirdęs sūnus N. S., kažką pasakė savo tėvui ir nuėjo į miegamąjį kambarį. A. S. nuėjo iš paskos ir priėjęs prie sūnaus, sėdinčio ant lovos, sudavė vieną smūgį į dešinę galvos pusę. A. S. apie įvykį informavo policijos pareigūnus. A. S. paaiškino, kad sūnui buvo sukeltas tik momentinis skausmas. Sūnus nesužalotas, jaučiasi gerai, medikų pagalba nėra reikalinga. Akivaizdžiai neblaivus A. S. paaiškino, kad būnant namuose sūnus ėmė nepagarbiai elgtis jo atžvilgiu. Neapsikentęs tokio sūnaus elgesio, jis delnu sudavė vieną smūgį sūnui į galvą. Alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 7510“ Nr. ARTB-0072, patikros liudijimo Nr. 2200270, A. S. nustatytas 4,34 prom. neblaivumas (el. b. l.13-14).

3.6. ??Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo K. G. 2025-03-25 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (el. b. l.15-18).

3.7. 2025-03-27 apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į pranešimą dėl įvykio, nešiojamų kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20250323-213448UTC+0200 (J. M.)“, pradžia yra 2025-03-23 21:34:48 val. Vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnės atvyksta į įvykio vietą. Vaizdo įrašo 03.11 min. užfiksuota, kaip pareigūnė N. S. klausia, kaip jam tėvas „trenkė“. N. S. atsako: „Va, taip paėmė ir taip trenkė“ (galima suprasti, kad vaikas parodė, kaip buvo suduotas smūgis, tačiau pareigūnės kūno kamera neužfiksuoja vaiko, kadangi yra nusukta į kitą pusę). Pareigūnei paklausus, į kurią vietą trenkė, vaikas atsako: „Šičia“. Pareigūnei paklausus, kur tuo metu jis buvo, vaikas atsako: „Čia“. Patikslina, jog sėdėjo ant lovos ir gėrė limonadą. Pareigūnei pasiteiravus, ar dabar jam skauda galvą, N. S. atsako, kad dabar nebeskauda, skaudėjo tik tada, kai sudavė. Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20250323-213449UTC+0200 (V. K.)“, pradžia yra 2025-03-23 21:34:49 val. Vaizdo įrašo 01.55 min. užfiksuota, kaip pareigūnei paklausus, kas čia įvyko, A. S. paaiškina, kad susipyko su vaiku ir truputį jam trenkė. Pareigūnei paklausus, kaip trenkė, A. S. atsako, kad sudavė delnu. Tolesnio pokalbio metu A. S. paaiškina, kad yra neblaivus (el. b. l. 50-52).

3.8. ?? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijjoje nurodyta, kad 2025-03-25, 16.38 val., pokalbio metu su Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis N. S. apie įvykį paaiškino, kad tėtis buvo neblaivus ir dėl kažko pyko ant mamos, kažką blogo jai sakė. Mama tėčiui liepė eiti miegoti, kad išsiblaivytų, N. S. pritarė mamai ir nuėjęs į kambarį atsisėdo ant lovos. Netrukus atėjo tėtis ir trenkė ranka į dešinę galvos pusę. Vaikui skaudėjo, bet skausmas buvo momentinis ir greitai praėjo. N. S. išsigando. Netrukus mama paskambino numeriu 112 (el. b. l.55-72).

3.9. ??2025-03-23 asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint N. S. galvą, jokių sužalojimų nėra (el. b. l. 32-33, 34-36).

3.10. ??2025-03-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Viduryje miegamojo kambario, kur yra tiksli įvykio vieta, yra dvigulė lova, ant kurios užklota patalynė. Apžiūros metu užfiksuoti kambaryje esantys baldai bei įvairūs daiktai. Aplinka tvarkinga. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų ar daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (el. b. l. 23-25, 26-31).

4. Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto šio nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. kvalifikuoti tinkamai.

5. Nors tyrimo metu nepilnamečio N. S. apklausa atlikta nebuvo, tačiau analizuojant šios bylos duomenis vertinama nepilnamečio nuomonė, kurią jis išsakė pokalbio metu su Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis vertinant vaiko situaciją. Tai, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis smurtaudamas prieš savo sūnų N. S., sukėlė jam fizinį skausmą patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti.

6. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 178-181, 182-184).

7. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

8. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas keturis kartus, skirtų baudų nėra sumokėjęs.

11. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant šią bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir esant pagrindui, paskirta subendrinta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

12. Paskirtos kardomosios priemonės – dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo N. S., A. S., nesiartinti prie jų arčiau nei nustatytu atstumu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinos nepakeistos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 ir nubausti areštu 45 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti A. S. recidyvistu.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo A. S. atvykimo (sulaikymo) dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo N. S., A. S., nesiartinti prie jų arčiau nei nustatytu atstumu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs nuteistajį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (įskaitant laisvės atėmimo) bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 354 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.