Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties leisti daryti kratą UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje ir 2015 m. kovo 19 d. nutarties leisti daryti poėmį UAB (duomenys neskelbtini) faktinėje veiklos vietoje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-510-14, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 147 straipsniu, leido padaryti poėmį UAB (duomenys neskelbtini) faktinėje veiklos vietoje, esančioje patalpose adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiose UAB (duomenys neskelbtini), siekiant paimti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti.

To paties ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi buvo tenkintas ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymas ir leista daryti kratą UAB (duomenys neskelbtini) faktinėje veiklos vietoje, esančioje patalpose adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiose P. S., siekiant surasti ir paimti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. S. skunde pažymi, kad nors 2015 m. kovo 10 raštu jo vadovaujama bendrovė atsakė Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai į jų raštą dėl duomenų pateikimo, nurodydama, kad įmonė 2013–2014 metais nebuvo sudariusi reklamos sutarčių su minėtame rašte minimomis įmonėmis, jų neadministravo, negavo jokių pajamų, nesudarė jokių sutarčių, nepatyrė jokių sąnaudų, taip pat neorganizavo ir neatliko jokių darbų, susijusių su paramos projektu (duomenys neskelbtini). Tačiau vienos iš skundžiamų nutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu paimti šios bendrovės direktoriaus asmeniniai daiktai ir dokumentai. Be to, atlikus UAB (duomenys neskelbtini) patalpose poėmį, be kita ko buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai.

Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, peržengė savo kompetencijos ribas, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas Vilniaus miesto apylinkės teismo teritorijoje.

Nors Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba iš jo vadovaujamos bendrovės prašė perduoti informaciją, susijusią su paramos projektu (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamoje nutartyje dėl kratos buvo nurodomi visai kiti projektai. Tai pareiškėjui kelia abejonių ne tik dėl tokio procesinio veiksmo teisėtumo, bet ir dėl paimtų daiktų sąsajų su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Skunde pažymima, kad kratos (duomenys neskelbtini), metu buvo paimti daiktai ir dokumentai, kurie niekaip nesusiję su kokiu nors paramos projektu ar kitu projektu. Pareiškėjo tvirtinimu, kratos metu buvo paimti jo, kaip fizinio asmens, vykdančio komercinę veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, daiktai ir dokumentai. Akcentuoja, kad teismo nutarties leisti daryti poėmį pagrindu nepagrįstai buvo leista paimti dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini), nors pačioje nutartyje nėra užsimenama, kaip ši bendrovė yra susijusi su paramos projektu (duomenys neskelbtini) ar viešaisiais pirkimais, nurodytais nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamas nutartis bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 19 d. nutartys leisti daryti poėmį ir leisti daryti kratą yra pagrįstos. Jas naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas, keldamas procesinių prievartos priemonių – poėmio ir kratos pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, mano, kad priimant skundžiamas nutartis buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226 straipsnyje įtvirtintos teismingumo taisyklės, pabrėždamas, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, leisdamas daryti poėmį ir kratą ne savo veiklos teritorijoje, peržengė kompetencijos ribas ir dėl to priimtos nutartys yra neteisėtos.

Tokie skundo argumentai nepagrįsti. BPK 173 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus, kurie, savaime suprantama, apima tik ikiteisminio tyrimo stadiją. BPK 226 straipsnis yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, kas rodo įstatymų leidėjo poziciją, kad teismingumo taisyklės, numatytos BPK 226 straipsnyje, yra taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme, o ne ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, įskaitant ir procesinių prievartos priemonių taikymui. Be to, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 13 straipsnis, reglamentuojantis prokurorų įgaliojimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, numato, kad atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (13 straipsnio 1 dalis), o Generalinės prokuratūros prokurorai, kaip yra šiuo atveju, turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose (13 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir skundo argumentus, darytina išvada, kad nei Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, kreipdamasis į kito miesto, nei atliekamas ikiteisminis tyrimas, apylinkės teismą dėl nutarties leisti daryti poėmį ir dėl prašymo priimti nutartį dėl kratos, nei tokius prašymus priėmęs ir atitinkamai išnagrinėjęs apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK normų nepažeidė ir savo įgaliojimų, numatytų BPK 173 straipsnyje, neviršijo.

BPK 147 straipsnis numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pagal BPK 91 straipsnio nuostatas daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

Konstatuotina, jog apylinkės teismas, susipažinęs su jam pateikta medžiaga, kuri reikalinga aptariamam klausimui išspręsti, ir prokuroro prašymu, nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą dėl procesinės prievartos priemonės – poėmio taikymo būtinumo, o skundžiamoje nutartyje nurodė reikalingus paimti dokumentus (duomenis), kurie gali turėti reikšmės nagrinėjant aptariamą baudžiamąją bylą. Skunde dėstoma pozicija, kad apylinkės teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nėra jokių duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) sąsajas su paramos projektu (duomenys neskelbtini) ar viešaisiais pirkimais, nurodytais nutartyje, ar kad nutartimi leista paimti ir realiai paimti daiktai (dokumentai), niekaip nesusiję su ikiteisminio tyrimo dalyku, yra nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs bylos duomenis, prokuroro prašymą priimti nutartį dėl poėmio atlikimo, patenkino priėmęs motyvuotą nutartį, kurioje detaliai išdėstė ieškotinus objektus bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkami objektai, susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, gali būti nutartyje nurodomoje vietoje. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog poėmis buvo atliktas laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Pažymėtina, kad prokuroro statusas ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam kontekste nulemia tai, jog būtent prokuroras sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnio 5 dalis), ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 straipsnio 4 dalis) ir neturi jokios prerogatyvos apibrėžti ikiteisminio tyrimo vykdymo krypčių ar apimties.

Nustatyta, jog prokuroras, vadovaudamasis BPK 145 straipsniu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas priimti ir nutartį dėl kratos UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje, esančioje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini). Krata yra procesinė prievartos priemonė, kuri yra daroma, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpose ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi. Taigi krata gali būti atliekama tik esant BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje leisti daryti kratą nurodė tiek konkrečius ieškomus objektus (nutartyje išvardyti dokumentai, jų projektai, kompiuterinė technika su priedais, mobiliojo ryšio ir išmanieji telefonai bei kiti objektai, kuriuose gali būti su konkrečiais tiek fiziniais, tiek juridiniais asmenimis susijusi informacija), tiek ir ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie leido pagrįstai manyti, jog atitinkami objektai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti, gali būti UAB (duomenys neskelbtini) faktinėje veiklos vietoje. Nors pirmiau nurodyti duomenys skundžiamoje nutartyje nebuvo detalizuoti, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo.

Aukštesnysis teismas negali sutikti su skunde dėstoma pozicija, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2015-03-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nurodo pareiškėjas, buvo reikalaujama perduoti informaciją, susijusią su paramos projektu (duomenys neskelbtini), iš esmės apibrėžia ikiteisminiam tyrimui reikalingų duomenų ribas, ir dėl to priimant nutartį leisti atlikti kratą, turėjo būti leista ieškoti ir paimti būtent su šiuo projektu susijusius dokumentus. Pažymėtina, kad nors BPK 97 straipsnis numato ikiteisminio tyrimo pareigūno teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau ši norma imperatyviai nenumato įpareigojimo šia teise pasinaudoti, o tuo labiau pasinaudojimas šia teise ir tam tikrų duomenų reikalavimas negali būti vertinamas kaip tyrimo dalyko ribų apibrėžtis.

Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad skundžiamos nutartys jo vadovaujamai bendrovei nebuvo įteiktos (gautos), tačiau pirmosios instancijos teismas šią klaidą ištaisė, 2015-05-08 nutartimi pripažindamas, kad terminas skundui paduoti nebuvo pažeistas, tokiu būdu neapribodamas teisės suinteresuotam asmeniui kreiptis dėl savo teisių gynimo į aukštesnįjį teismą, kuo pareiškėjas, pateikdamas skundą Panevėžio apygardos teismui, ir pasinaudojo. Pažymėtina, kad skundą nagrinėjantis teismas, svarstydamas procesinių prievartos priemonių klausimą, nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia kaltės klausimų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės – krata ir poėmis paskirtos esant teisėtam pagrindui, laikantis BPK 145 straipsnio ir BK 147 straipsnio nuostatų, skundžiamos nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį leisti daryti poėmį ir 2015 m. kovo 19 d. nutartį leisti daryti kratą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.