- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- ATP-638-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00321-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
E. Š. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 19 d., 20.43 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo motociklą YAMAHA YZF-R6, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemonę atimta. Motociklas neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesustojo ir nepraleido policijos pareigūnų automobilio Mitsubishi v. n. (duomenys neskelbtini) su įjungtais raudonais ir mėlynais šviesos ir specialiaisiais garso signalais. Toliau važiavo sankryžose nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, važiavo pakėlęs priekinį ratą ant vieno galinio rato taip chuliganiškai elgdamasis kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitų žmonių saugumui. Įvažiavo į žiedinę sankryžą kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, žiedinėje sankryžoje važiavo prieš eismą ir išvažiavo iš žiedinės sankryžos prieš eismą, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, priversdamas kitas transporto priemones staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptis, taip keldamas grėsmę eismo saugumui bei sukeldamas pavojingą avarinę situaciją. Tęsdamas savo veiksmus 20.52 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, nepakluso Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiosios patrulės G. V. reikalavimui stabdyti transporto priemonę ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė motociklo, atsiradus priekyje kliūčiai, nepaliko saugaus atstumo tarp priekyje ant kelio stovėjusio automobilio Volvo XC v. n. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu apgadintas automobilis Volvo XC v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. K.. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 4, 5, 8, 9, 16, 14, 16, 117, 119, 223, 224, 226 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. - 30 Eur baudą; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. - 50 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 3 d. - 35 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 5 d. – 70 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. - 150 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. - 350 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 500 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. – 600 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 1250 Eur bauda su transporto priemonės - motociklo „YAMAHA YZF-R6“, be valstybinių numerių, konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinai E. Š. paskirta 1250 Eur bauda su transporto priemonės - motociklo „YAMAHA YZF-R6“, be valstybinių numerių, konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Š. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimo dalį nustatant, kad jo veikoje nėra jam inkriminuojamo pažeidimo dėl stabdymo 134 kelio Plungė-Mažeikiai-Tauragė (Mažonų k. ribose) sudėties pagal Lietuvos Respublikos APTK 130 str. 1 d. bei panaikinti transporto priemonės - motociklo ”YAMAHA-YZF-R6“, be valstybinių numerių konfiskavimą, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Skunde apeliantas teigia, kad pareigūnų stabdymas 134 kelio Plungė-Mažeikiai-Tauragė (Mažonų k. ribose) yra neteisėtas, neprotingas, pažeidžiantis teisės aktus, kartu chuliganiškas ir ydingas.
Apeliantas teigia, kad teismas nurodo, kad vadovaujantis pareigūnės G. V. parodymais, vaizdo įrašu matosi, jog jis nepakluso reikalavimui sustoti ir bandė pravažiuoti pro tarpą buvusį tarp kelią blokavusių automobilių. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip tarp stovinčių ant važiuojamos dalies automobilių išeina neapklaustas liudytoju N. G. ir griebiasi (traukiasi) už prie diržo esančio elektrošoko ir jokių stabdymo reikalavimų nebuvo vykdoma: nebuvo įjungti specialūs garso signalai, reikalavimas sustoti nebuvo išreikštas žodžiais per garsiakalbį, motociklas nebuvo stabdomas šviesą atspindinčia krivule. Visiškai nesimato ir G. V., kuri neva, mojavo krivulę ir taip jį stabdė vadovaudamasi teisės aktais. Apeliantas teigia, kad jo parodymus akivaizdžiai patvirtina liudytojas V. K., kuris sako, kad nematė stabdančių pareigūnų, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kur matosi visas kelias ir visiškai nesimato stovinčios pareigūnės važiuojamoje dalyje ir jo stabdančios. Apeliantas nurodo, kad iš esančios byloje medžiagos matosi, kad policijos automobilyje nebuvo įjungti specialūs garso signalai (tą patvirtina ir pareigūnai), reikalavimas sustoti nebuvo išreikštas žodžiais per garsiakalbį, motociklas nebuvo stabdomas šviesą atspindinčia krivule, todėl akivaizdu, kad kaip pirmajame chuliganiškame stabdyme (duomenys neskelbtini). ribose, taip ir stabdant Mažonų k. ribose pareigūnų veiksmai neatitinka tų pačių policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkto reikalavimų, nes stabdant tarnybiniame automobilyje nebuvo įjungti specialūs garso signalai, reikalavimas sustoti nebuvo išreikštas žodžiais per garsiakalbį, motociklas nebuvo stabdomas šviesą atspindinčia krivule, todėl ir šiuo atveju jo veiksmai neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 130 str.
Apeliantas skunde nurodo, kad akivaizdu, kad jis nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, todėl pareigūnų stabdymo veiksmai buvo neteisėti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas, nes pareigūnai neturėjo teisės šiuo konkrečiu atveju naudotis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams (išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą). Taip pat apeliantas teigia, kad Policijos įstatymo 26 straipsnio (Prievartos panaudojimo sąlygos) 1 dalis nurodo, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. Antroji šio straipsnio dalis reikalauja, kad prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. Apeliantas mano, kad būtent tokias neteisėtais pareigūno veiksmais jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o policijos pareigūnai apie tai nepranešė prokurorui.
Apeliantas skunde nurodo, kad neapklaustas pagrindinis asmuo – pareigūnas N. G., kurio parodymai turi būti svarbūs, nes gali atskleisti daug ginčytinų aplinkybių, kurios susietos su jo stabdymu Mažonų kaime. Be to pareigūnės G. V. parodymus, neva stabdymą krivule paneigė jo, liudytojo V. K. parodymai ir esančių įrašų duomenys, tačiau teismas tiki pareigūnės parodymais, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad šis įvykis tai tyčia pareigūnų sukeltas eismo įvykis, kurį savo tyčiniais veiksmais sukėlė policijos pareigūnai ir tai negali būti traktuojama taip pat kaip parašyta protokole: nepasirinko saugaus greičio, atsiradus priekyje kliūčiai nepaliko saugaus atstumo ir į jį atsitrenkė, tačiau jis to padaryti nespėjo dėl ne nuo jo priklausiusių aplinkybių.
Apeliantas mano, kad negali būti konfiskuota jam nepriklausanti transporto priemonė, nes jam ji nepriklauso.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo prašymo galima daryti išvadą, kad apeliantas skundžia tik nutarimo dalį, kuria jis nubaustas už ATPK 130 str. 1 d., tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas kvestionuoja ir nubaudimą pagal ATPK 127 str. 2 d.
Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga gali pagrįstai teigti, kad byloje įrodyta, kad E. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. Priimdamas ginčijamą nutarimą Šilalės apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 35), eismo įvykio schema (b. l. 39), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 37), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 45-59 ), paaiškinimais (b. l. 40, 43), bei teisiamojo posėdžio metu liudytojų E. J., R. T. ( b. l. 133), G. V. ( b. l. 134) parodymais, pateikta video medžiaga ( b. l. 30, 88, 110). Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.
Kelių eismo taisyklių 16 p. numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, atitinkamai pagal šių taisyklių 78 p. vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Šiuo atveju pažeidėjas teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdė.
Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai apeliantą stabdė nesilaikydami įstatymo nustatytų reikalavimų, dėl to jis nesuprato, jog yra stabdomas, todėl visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog dėl nestojimo Šilalės mieste teismas veiką iš ATPK 130 str. 1 d. perkvalifikavo į ATPK 124¹ str. 5 d. Apygardos teismas nesutinka nei su apelianto argumentais nei su priimtu teismo sprendimu šioje dalyje. Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog E. Š. važiuodamas motociklu Šilalės mieste ir už miesto ribų suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu A. Š. parodė, kad jis suprato, jog (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jį stabdė, tačiau nestojo, nes vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiavo neregistruotu motociklu ir be techninės apžiūros (b. l. 10, 135). Be to peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus galima pagrįstai konstatuoti, kad E. Š. veiksmai buvo ne transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais nepraleidimas ir nesustojimas (ATPK 124¹ str. 5 d.), o aiškus nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ATPK 130 str. 1 d.). Vien tai, kad policijos pareigūnai nestabdė E. Š. pagal policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtintos 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – patrulių instrukcija), 25 punkto reikalavimus ir privažiavę iš galo per garsiakalbį žodžiais nepareiškė reikalavimo sustoti, nereiškė, kad policijos pareigūnai nestabdė motociklininko ir tai nereiškia, kad motociklininkas nesuprato jog yra stabdomas ir dėl to nesustojo, nors kaip nurodyta anksčiau, jis teigė, kad suprato, jog yra stabdomas. Tiek iš pareigūnų parodymų teismo posėdžio metu, tiek iš byloje esančios medžiagos – vaizdo įrašo – aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai automobiliu buvo visiškai arti privažiavę prie motociklo galo signalu išreikė reikalavimą sustoti, tai pamatęs motociklininkas tik padidino greitį ir nuvažiavo. Iš pateikto vaizdo įrašo galima pagrįstai teigti, kad A. Š. puikiai suprato, kad yra „persekiojamas“ policijos pareigūnų ir turi pareigą sustoti, tačiau įžūliai ignoruodamas policijos pareigūnų reikalavimą ne tik kad padidino greitį ir miesto ribose važiavo didesniu nei leistinas greičiu, bet vairavo pavojingai ir chuliganiškai. Motociklininkas turėjo pastebėti, kad prieš jį važiuojančių transporto priemonių vairuotojai girdėdami policijos automobilio garsinį signalą ir matydami įjungtus švyturėlius sustoja dešinėje pusėje praleisti pareigūnų automobilį, tačiau jis ignoruodamas visus reikalavimus sustoti, to net neketino daryti. Tai, kad A. Š. turėjo suprasti, jog jis nepaklūsta policijos pareigūnų reikalavimui sustoti įrodo jo važiavimas ne tik mieste, bet ir žiedinėje sankryžoje, kur vilkikui užstačius pravažiavimą, jis važiavo prieš eismą, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. A. Š. nepaklusimą policijos pareigūnams sustabdyti transporto priemonę įrodo pakankamai ilgas – net 10 minučių jo persekiojimas tarnybiniu automobiliu laikas. Šiuo atveju policijos pareigūnai galbūt ir neįvykdė reikalavimo, numatyto patrulių instrukcijos 25 punkte – pareikšti žodžiais per garsiakalbį sustoti, bet tai nereiškia, kad motociklininko stabdymas buvo neteisėtas ir tokio stabdymo būdo A. Š. nesuprato ir jo vykdyti neprivalėjo. Kelių eismo taisyklėse numatyti net keli būdai, kaip gali būti stabdomi eismo dalyviai ar atkreipiamas jų dėmesys ir visi būdai gali būti teisėti. KET 78 str. numatyta, kad „vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje“. Apygardos teismas mano, kad įstatymo leidėjas negali numatyti stabdymo būdo tinkamo tam tikroje situacijoje ir jį aprašyti, tiesiog pažymi galimus, leistinus ir tinkamus būdus, kuriuos pareigūnai pasirenka esančioje situacijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. Š. veiksmus – nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę išskyrė į du atskirus epizodus ir epizode „dėl nestojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje“ jam inkriminuotą teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. perkvalifikavo į 124¹ str. 5 d., o epizode „dėl nestojimo (duomenys neskelbtini) k. ir eismo įvykio“ šį teisės pažeidimą inkriminavo papildomai. Apygardos teismas mano, kad šiuo atveju motociklininko veiksmai – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – negali būti išskirti į atskirus epizodus, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. nestojo policijos pareigūnams nuo jo stabdymo pradžios Šilalės mieste iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini) kaime. Kiek kartų ir kokiais būdais motociklininkas tuo metu buvo stabdomas šiuo atveju reikšmės neturi, nes tai truko apie 10 min. ir tokie pažeidėjo veiksmai – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę laikytinas kaip vieningi veiksmai ir atskirus epizodus išskirti būti negali.
Taigi, anksčiau pateiktų įrodymų pagrindu apygardos teismas daro pagrįstą išvadą, kad A. Š. veiksmai – supratęs, jog yra stabdomos policijos pareigūnų, šiam teisėtam pareigūnų reikalavimui sąmoningai nepakluso, dėl ko padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo už šį pažeidimą nubaustas. Šiuo atveju pripažinus, jog A. Š. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 124¹ str. 5 d. padarymo A. Š. yra nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliaciniame skunde A. Š. teigia, kad policijos pareigūnų veiksmais – stabdyti motociklininką užstatant ant kelio važiuojamosios dalies dvi transporto priemones, buvo pažeisti įstatymai dėl ko kilo eismo įvykis, tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nestojusį A. Š. persekiojo net trys policijos ekipažai, taigi, policijos pareigūnai naudojo visus galimus ir leistinus būdus, kad pažeidėjas būtų sustabdytas, o kad pareigūnai pasirinko tokį būdą, kurio metu panaudojo trečiojo asmens transporto priemonę, nereiškia, kad pažeidė įstatymus ir toks būdas buvo neteisėtas. Apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 str. 1 d. 5 p., numatyta, kad važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitais neatidėliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto ir ryšių priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims. Byloje kaip teigia apeliantas, pripažinta, kad jis padarė tik administracinius teisės pažeidimus. Apygardos teismas mano, kad policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti, jog persekiojamas asmuo gali būti padaręs ir nusikalstamą veiką, nes: transporto priemonė buvo neregistruota; asmuo supratęs, jog jį stabdo policijos pareigūnai nesustojo, o tik padidino greitį ir mieste ir užmiestyje važiavo keldamas pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir sau; buvo apsirengęs motociklininko apranga, su šalmu, dėl to nebuvo galima identifikuoti asmens, vairuojančio transporto priemonę. Taigi, policijos pareigūnų pasirinktas būdas sustabdyti A. Š. buvo adekvatus siekiant užkirsti kelią ne tik A. Š. padarytiems ir daromiems administraciniams pažeidimams, bet ir siekiant išsiaiškinti, ar asmuo nėra yra padaręs ir kitų teisės pažeidimų.
Apygardos teismas mano, kad būtent A. Š. veiksmai – nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė motociklo, atsiradus priekyje kliūčiai, nepaliko saugaus atstumo tarp priekyje ant kelio stovėjusio automobilio Volvo XC v. n. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, bei jį apgadino. Bylos duomenimis nustatyta, kad artėdamas prie pareigūnų blokuoto kelio ruožo E. Š. važiavo dideliu greičiu, nes buvo atitrūkęs nuo jį persekiojančių pareigūnų, kurie tuo metu važiavo didesniu nei 150 km/h greičiu. Iš vaizdo įrašo matosi, kad kelias buvo užblokuotas, skersai kelio pastatant tarnybinį automobilį Š. Y., v. n. (duomenys neskelbtini) su įjungtais raudonais ir mėlynais šviesos specialiaisiais signalais bei pasitelkiant pro šalį važiuojantį V. K. automobilį Volvo XC 90, v. n. (duomenys neskelbtini) Svarbu pažymėti, kad kelio važiuojamoji dalis buvo užblokuota tiesiame kelio ruože, esant geram matomumui, todėl A. Š. turėjo galimybę matyti sustatytas transporto priemones, juolab, kad buvo įjungti policijos automobilio švyturėliai. Tačiau A. Š. veiksmai – supratęs, kad yra stabdomas, pamatęs kliūtį nemažindamas greičio bandė pravažiuoti pro esantį tarpą tarp automobilių – parodo ne tik didelį jo neatsargumą, bet KET pažeidimus. KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi, būtent A. Š. veiksmai – motociklo nestabdymas pamačius kliūtį ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Jei A. Š. pamatęs kliūtį kelio važiuojamojo dalyje būtų sustojęs šio eismo įvykio nebūtų buvę, taigi, tik A. Š. veiksmai ir sąlygojo eismo kilimą, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.
Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti motociklą atsižvelgė į tai, kad E. Š. anksčiau buvo baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės bei kitus pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl jam už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. taikė transporto priemonės – motociklo „YAMAHA YZF-R6“, be valstybinių numerių, konfiskavimą, tokiai apylinkės teismo išvadai pritaria ir apygardos teismas. Apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai konfiskavo ne jam priklausantį motociklą, nepagrįstas. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. neneigė, jog motociklas jam nepriklausė, atvirkščiai, jis nurodė, kad jį turėjo apie 2 mėnesius, buvo parvežtas iš Amerikos su defektais ( b. l. 106). Be to. kaip transporto priemonės savininkas jis pasirašė ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b. l. 8). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, net ir įrodžius, jog motociklo savininkas yra ne A. Š. motociklo konfiskavimas teisėtas, nes byloje nėra duomenų, kad A. Š. motociklu naudojosi neteisėtai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimo dalį ir E. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 124¹ str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.