Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kuriuo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, anksčiau teista du kartus, paskutinį kartą 2013 m. liepos 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėn. visuomenės labui, teistumas išnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. P. kaltinama tuo, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, asmeninio konflikto metu, smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – motiną J. P., tai yra tyčia pagriebė jai už ausies kaušelio, nagais prakirsdama jį, po to vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai sudavė į dešinį skruostikaulį, bei vieną kartą į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamoji S. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašyta, psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Jai įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis ji susipažino, prisipažįsta padariusi nusikaltimą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jos ir jos sugyventinio tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 18 d., sekmadienį, jos sugyventinis nusprendė važiuoti pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), sutarė, kad sugyventinis tuo pačiu užveš ją ir pas jos tėvus. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 13 val. ji jau buvo tėvų namuose. Iš karto pamatė, kad abu tėvai labai girti. Tėvas dėl girtumo miegojo lovoje. Ji pamačiusi visiškai girtą mamą, pradėjo jai priekaištauti dėl nuolatinio jos girtavimo, nesitvarkymo. Išsakyti priekaištai mamai J. nepatiko, todėl mama supykusi pagriebė ant stalo buvusią keptuvę ir metė į ją. Keptuvė į ją nepataikė, tačiau ji matydama tokius mamos neadekvačius veiksmus, tai, kad paleista keptuve galėjo ją sužeisti, labai supyko ir, kaip nurodyta įtarime, savo veiksmais sukėlė mamai fizinį skausmą. Pripažįsta ir prisimena, kaip priėjusi pikta prie mamos, griebė jai už ausies kaušelio, taip nagais galėjo padaryti jai kirstinę žaizdą, po to du kartus smūgiavo mamai į veidą, dešinį skruostą, bei į galvos sritį. Tiki, kad jos mamai skaudėjo, todėl dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Ji mamos atsiprašė, gailėjosi, mama jai atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Su mama ji susitaikė. Neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69-72).

3. Kaltinamosios S. P. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad ji su vyru S. P. gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Turi dukrą, S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Su dukra S. sutaria gerai, kasdien susiskambina, dažnai dukra atvažiuoja ją aplankyti. 2022 m. rugsėjo 18 d. ji su vyru S. savo namuose nuo ryto gėrė alkoholį, degtinę. Per pietus netikėtai pas ją į namus užsuko dukra S., ją atvežė sugyventinis trumpam pasisvečiuoti. Ji kartu su vyru jau buvo girti, todėl dukrai S. tai labai nepatiko. Dukra S. pradėjo jai priekaištauti, prikaišioti senus įvykius, kurie jai buvo skaudūs. Ji būdama neblaivi, pagriebė po ranka buvusią keptuvę ir metė į dukrą S.. Dėl girtumo neatsimena, ar keptuvė S. pataikė. Tačiau dėl to S. labai įsiuto ir pripuolusi prie jos vieną kartą kumščiu sudavė jai į skruostą, prie kairės akies. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą, iššoko gumbas. Iš karto policijai neskambino. Dukra S. dar kiek pabuvo, po to atvažiavo jos sugyventinis ir ji išvažiavo. Patikslina, kad S. ją sumušė apie 13 val., apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė apie 15 val., S. išvažiavus, ji vis dar pyko ant jos, todėl apie įvykį ir pranešė. Dėl patirto sužalojimo pas med. ekspertus nevyko ir nevyks, nes pretenzijų dukrai S. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Sekančią dieną po įvykio ji su S. iš karto susitaikė. S. prisipažino, kad pasikarščiavo, nesusivaldė. Ji dukrai atleido. Patikslina, kad įvykio metu dukra S. buvo blaivi. Kambaryje buvo ji su S., bei jos vyras S. P., tačiau nežino, ar jis įvykį matė, ar dėl girtumo tuo metu miegojo (b. l. 41-44).

4.1. Papildomai nukentėjusioji J. P. parodė, kad tvirtina ankstesnius savo parodymus ir nori patikslinti, bei papildyti apklausą. Įvykio metu ji buvo labai girta ir labiausiai atsiminė smūgį į skruostą, nes dėl jo ant veido atsirado gumbas, o po to ir mėlynė. Todėl tyrėjai apklausoje nurodė vieną suduotą S. smūgį jai į skruostą. Tačiau dabar dar prisiminė ir nori papildyti, kad jai dėl šio įvykio padaryti dar du sužalojimai: kirstinė žaizda ausies kaušelyje, tiksliau jo išorinėje dalyje, šiuo metu yra užsidėjęs šašas, bei galvos plaukuotoje srityje, guzas. Viskas vyko labai greitai, ji net neprisiminė, kad šie sužalojimai jai buvo padaryti. Dabar atgamindama visą įvykio eigą, prisimena ir supranta, kad S. priėjusi prie jos iš pradžių griebė jai už ausies nagais, taip prakirto kaušelio odą, dėl ko bėgo kraujas, tada sudavė vieną kartą į skuostą, o po to dar kartą kumščiu sudavė į galvą, dėl to galvoje atsirado guzas. Jos atžvilgiu smurtavo tik S., ir visi šie trys sužalojimai atsirado dėl dukros veiksmų. Ji nenugriuvo ir pati nesusižalojo, niekas daugiau jos be S. nemušė (b. l. 47-50).

5. Liudytojas S. P. parodė, kad S. P. yra jo dukra, sutinka duoti parodymus. Jis kartu su žmona J. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Turi dukrą S. P., kuri su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir kartais nuo karto juos aplanko. Su dukra S. santykiai yra geri. 2022 m. rugsėjo 18 d. nuo pat ryto su žmona J. savo namuose gėrė alkoholį, degtinę. Degtinės išgėrė labai daug, nes jis dėl girtumo užmigo. Todėl nematė, kuriuo momentu pas juos į namus atvyko dukra S. P., dėl ko įvyko konfliktas tarp jo žmonos J. ir dukros S.. Jis viso to nematė, nes kaip ir sakė, tuo metu miegojo. Prisimena tik, kad jį pažadino, atvykę policijos pareigūnai, nustatinėjo jam girtumą, klausė kas įvyko. Jis jiems tą patį paaiškino, kad tikrai nieko nematė ir nežino. Jis nematė, kaip jo dukra S. atvažiavo pas juos į namus, nematė, kaip išvažiavo. Tik po įvykio, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis matė, kad ant J. veido yra sumušimas prie kairės akies, kruvinos ausies nepastebėjo. J. jam vėliau pati pasakė, kad „gavo“ nuo S.. Suprato, kad ši ją sumušė. Žmona J. įvykio aplinkybių jam neaiškino, dėl ko ir kaip ją mušė S., o jis ir neklausė (b. l. 58-61).

6. 2022 m. rugsėjo 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra medinis, rudos spalvos, vieno aukšto namas su asbesto dangos stogu. Ant namo yra uždėta lentelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į namo teritoriją yra asfaltuotas. Gyvenamojo namo pagrindinio įėjimo durys yra įvažiavimo pusėje. Gyvenamojo namo įėjimo durys yra medinės, tamsiai rudos spalvos. Koridoriuje, dešinėje pusėje yra praėjimas į virtuvės kambarį. Virtuvėje indai, buitiniai įrankiai sudėti netvarkingai. Virtuvės kambaryje, dešiniajame kampe yra praėjimas į miegamojo kambarį. Įėjus į miegamojo kambarį, kairėje pusėje yra praėjimas į svetainės kambarį. Svetainės kambaryje priešais yra pastatyta sofa-lova, ant jos padėtos pagalvės, piniginė, prie jos dešiniajame kampe pastatytas fotelis, virš jo ant sienos pakabintas televizorius. Svetainės kambario dešinėje pusėje yra pastatyta sofa, prie jos pastatytas medinis stalas, ant jo matomi išgertuvių pėdsakai, netvarkingai sudėti indai, daiktai. Svetainės kambario kairėje pusėje yra krosnis. Prie krosnies yra praėjimas į kitą miegamojo kambarį. Svetainėje daiktai sudėti netvarkingai. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 11-23).

7. 2022 m. rugsėjo 18 d. Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad paprašius J. P. parodyti sužalojimus, nukentėjusioji parodė kairės pusės skruosto sritį. Veido srityje ant kairiojo skruosto matomas nubrozdinimas-patinimas. Ant plaukų, kairėje pusėje ties ausimi matomi raudonos spalvos skysčiai, panašūs į kraują. Vidinėje kairės ausies pusėje matoma kirstinė žaizda. Galvos plaukuotoje srityje, apačioje, kairėje pusėje matomas guzas (b. l. 28-34).

8. 2022 m. rugsėjo 18 d. GMP kvietimo kortelėje J. P. užfiksuoti sužalojimai: nubrozdinimas ir patinimas kairėje skruosto pusėje, kirstinė žaizda kairėje ausyje, guzas kairėje pakaušio pusėje (b. l. 96-100).

9. 2022 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato vyr. patrulės L. J. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti požymiai, rodantys naudotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P. – kraujosruva kairėje veido pusėje, įbrėžimas už kairės ausies, patinimas pakaušyje, kairėje pusėje (b. l. 24-27).

Motyvuojamoji dalis

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

11. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji S. P. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios S. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.

12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji S. P. smurtavo savo šeimos nario – motinos J. P., atžvilgiu, tai yra 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, asmeninio konflikto metu, smurtavo prieš motiną J. P., tai yra tyčia pagriebė jai už ausies kaušelio, nagais prakirsdama jį, po to vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai sudavė į dešinį skruostikaulį, bei vieną kartą į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

13. Kaltinamosios S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo S. P. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

15. Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 89).

16. Teismas, skirdamas S. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jos asmenybę, nedirbanti (b. l. 81-83), anksčiau teista, teistumas išnykęs, todėl laikoma neteista (b. l. 77-78), administracine tvarka nebausta (b. l. 80), taip pat atsižvelgia į S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. Kaltinamajai S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti S. P. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.