Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkas A. B. kreipėsi į antstolę, su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. 0009/10/02642 ir Nr. 0009/11/01827, dėl 2017 m. liepos 7 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo.

Antstolė E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo skolininko skundą, 2017 m. liepos 25 d. patvarkymu Nr. S3g-36195 atsisakė skundą tenkinti, nustačiusi, jog skundas nepagrįstas bei pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Teismo sprendimų vykdymas y ra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė E. M. vykdydama Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-128-61-2010 dėl 425,65 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-64-116-2011 dėl 65,92 Eur proceso išlaidų išieškojimo išieškotojo valstybės naudai iš pareiškėjo A. B..

Antstolei patikrinus duomenis apie skolininko turtą, turtines teises, galimas darbovietes, nustatyta, kad nei turto, nei piniginių lėšų skolininkas neturi. 2014 m. gegužės 19 d. antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. 2017 m. liepos 7 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S2Ag-3711, Nr. S2Ag-3712, areštavo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kaip savo skunde nurodė pareiškėjas, lėšas į bausmės atlikimo vietos sąskaitą jam perveda artimieji, šias lėšas jis skiria maistui ir būtiniausioms prekėms įsigyti.

Pareiškėjo teigimu, iš jo darbo užmokesčio antstolei yra išskaitoma 50 proc. gaunamų pajamų, 25 proc. iškaito įkalinimo įstaiga į nuteistųjų paramos fondą, o pagal antstolės nurodymą – areštą įkalinimo įstaiga išskaito 100 proc. piniginių lėšų, periodiškai pervedamų trečiųjų asmenų, kaip pašalpą įsigyti būtiniausiems daiktams ir pragyventi. Nurodė, kad periodinės lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų prilyginamos kitoms lėšoms, numatytoms CPK 668 straipsnio 1 dalyje, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą, o artimųjų siunčiamos periodinės lėšos yra skirtos pragyvenimui, darbui ir mokymuisi bei būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl tokios lėšos patenka į sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e2S-723-603/2017). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas).

Išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis). Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės 2017 m. liepos 7 d. priimtuose patvarkymuose nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje reglamentuojamus dydžius, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolės E. M. veiksmai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.