Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė, išnagrinėjusi E. D. gynėjos Aušros Ručienės patikslintą skundą, suinteresuoti asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos probacijos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartimi buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59108-18, atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato. Kartu šia nutartimi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį toje dalyje, kurioje nuspręsta E. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. E. D., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui (toliau – Probacijos tarnyba) dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59108-18 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pakeitimo į kitą baudžiamojo poveikio priemonę - į įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 1. e. direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, G. Burokienės 2019 m. liepos 8 d. atsakymu „Dėl prašymo išnagrinėjimo rezultatų“ Nr. S-648 E. D. prašymas buvo netenkintas. Šį atsakymą paliko galioti Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. atsakymu „Dėl E. D. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3102, kuriuo E. D. skundą laikė nepagrįstu. E. D. 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti skundą kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šią nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą. Taigi E. D. skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

E. D., teikdamas Probacijos tarnybai prašymą dėl baudžiamosios priemonės keitimo kita, pateikė objektyvias ir pateisinamas priežastis, dėl kurių jis negali įvykdyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent: E. D. gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis yra (duomenys neskelbtini), todėl privalo vykti ne tik pas klientus Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, šiuo metu dėl to, kad E. D. neturi galimybių tinkamai atlikti darbo funkcijas, yra sumažėjęs pieno supirkimas, dėl ko (duomenys neskelbtini) patiria vis didesnius nuostolius; neatmestina tikimybė, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, E. D. privalės nutraukti darbo sutartį, nes patiriami nuostoliai bus išieškomi iš jo (jis yra sudaręs su darbdaviu materialinės atsakomybės sutartį); yra praėję daugiau nei pusė termino, kuriam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir visi įrodymai pateikti Probacijos tarnybai, tačiau jie liko nenagrinėti. Probacijos tarnyba privalėjo kreiptis į teismą, gavusi E. D. prašymą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis), nes teismo kompetencija yra nuspręsti, ar tenkinti prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės keitimo ar ne. Todėl E. D. prašo teismo įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą tam, kad E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų pakeista į kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nes akivaizdu, kad Probacijos tarnyba vengia vykdyti jai įstatymo numatytą pareigą. Arba teismas turėtų pats iš esmės išnagrinėti E. D. prašymą ir pakeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kita.

Patikslintas skundas dalyje paliekamas nenagrinėtu, kitoje dalyje netenkinamas.

Dėl patikslinto skundo teismingumo ir teisminio nagrinėjimo ribų

Iš prie patikslinto skundo pridėtų dokumentų matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eAS-630-1062/2019) paliko nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį (administracinė byla Nr. eI-4740-331/2019), kuria buvo atsisakyta priimti E. D. skundą dėl jo reikalavimų pripažinti neteisėtais Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 24 d. raštą Nr. 2S-3102 bei Probacijos tarnybos 2019 m. liepos 8 d. raštą Nr. S-648 ir įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo, kaip neteismingą administraciniam teismui ir išaiškinta E. D., kad skundas dėl atsisakymo pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę teisėtumo ir pagrįstumo gali būti paduodamas bendrosios kompetencijos teismui Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nustatyta tvarka. Nors iš bylos duomenų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju dar nėra atsisakyta pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą E. D., o tik atsisakyta kreiptis į teismą šiuo klausimu, visgi nutartys, kuriose administraciniai teismai konstatavo, kad ginčas nėra susijęs su viešojo administravimo veikla, o kilęs iš bausmės vykdymo teisinių santykių, yra įsiteisėjusios, todėl privalomos ir vykdytinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnis).

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad klausimas dėl E. D. skundo reikalavimų pripažinti neteisėtais Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 24 d. raštą Nr. 2S-3102 bei Probacijos tarnybos 2019 m. liepos 8 d. raštą Nr. S-648 ir įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo teismingumo yra išspręstas ir šie jo skundo prašymai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismo BPK nustatyta tvarka. Tačiau šie prašymai tokie, kokie jie yra suformuluoti patikslintame skunde, negali būti (ne)tenkinami, juos išnagrinėjus BPK nustatyta tvarka, nes BPK normos nenumato galimybės teismui spręsti dėl teisėtumo ar pagrįstumo, naikinti, keisti ar kitaip modifikuoti bausmę vykdančios institucijos bei jos veiklą prižiūrinčios institucijos raštų, sprendimų, aktų ar kitų jų veikloje sudaromų dokumentų, taip pat BPK normos nesuteikia teismui teisės įpareigoti šias institucijas imtis konkrečių veiksmų asmenų atžvilgiu tais klausimais, dėl kurių nuspręsti jos turi diskrecijos teisę, vykdant priskirtas funkcijas. BPK normos negali būti aiškinamos plečiamai, teismas turi tik tokius įgaliojimus, kurie yra numatyti BPK. Atsižvelgiant į tai, E. D. gynėjos prašymai pripažinti neteisėtais Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 24 d. raštą Nr. 2S-3102 bei Probacijos tarnybos 2019 m. liepos 8 d. raštą Nr. S-648 ir įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo paliekami nenagrinėtais. Tačiau atsižvelgęs į administracinių teismų įsiteisėjusiose nutartyse konstatuotą aplinkybę, kad E. D. skunde keliamas klausimas yra kilęs iš bausmės vykdymo santykių, dėl ko jo skundas ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme BPK nustatyta tvarka, teismas E. D. gynėjos skundą nagrinės ta apimtimi, kiek jis susijęs su jo prašymu pakeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kita baudžiamojo poveikio priemone.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino prokuroro 2019 m. kovo 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59108-18, atleidžiant E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato; laiduotoju paskyrė E. D. sūnų, kurio atsakomybėn E. D. buvo perduotas vienerių metų terminui; taip pat E. D. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Šią nutartį E. D. apskundė aukštesniajam teismui – Vilniaus apygardos teismui, kuris 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį, tačiau tik apskųstoje dalyje – dalyje dėl turto konfiskavimo (sumažino konfiskuotiną automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą), o likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Tai reiškia, kad probacija vykdoma tik asmenims, kuriems teismo sprendimu skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas arba taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta probuojamojo sąvoka - asmuo, kuriam paskirta probacija. Taigi probacija asmeniui, kaip alternatyva nuo realios laisvės atėmimo bausmės, taikoma, kai asmuo nuteisiamas pagal baudžiamąjį įstatymą. Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, E. D. nebuvo nuteistas, jam nebuvo paskirta bausmė ir ji atodėta, nes jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam probacija nebuvo paskirta ir nėra taikoma. Baudžiamojo poveikio priemonė E. D. buvo paskirta ne kaip probacijos sąlyga ar alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (nes jokia bausmė jam nebuvo paskirta), o atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Kadangi E. D. nepaskirta probacija, jam nepaskirtos probacijos sąlygos, todėl Probacijos tarnyba neturėjo pagrindo, o juo labiau pareigos, kaip kad nurodyta patikslintame skunde, kreiptis į teismą su teikimu dėl E. D. paskirtų probacijos sąlygų pakeitimo (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnis).

Be to, BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas) ar 5 (nemokami darbai) punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi tik dvi baudžiamojo poveikio priemonės - turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas ir nemokami darbai (nuteistiesiems dar ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BPK 357 straipsnio 8 dalis)), gali būti keičiamos kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, šis sąrašas yra baigtinis ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - į šį sąrašą nėra įtraukta, todėl negali būti keičiama kita. Atsižvelgiant į tai, E. D. gynėjos prašymas pakeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, kita baudžiamojo poveikio priemone, negali būti tenkinamas.

Kadangi, kaip jau aptarta pirmiau, įstatymas nenumato galimybės paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise, keisti kita, nėra pagrindo vertinti ir E. D. gynėjos patikslinto skundo argumentų bei nurodytų aplinkybių, kurios, gynėjos nurodymu, sudaro pateisinamas priežastis, dėl kurių E. D. negali vykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau teismas pažymi, kad E. D. padarė itin pavojingą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje - būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, esant intensyviam eismui (17.42 val.), vairavo automobilį. Darydamas šią nusikalstamą veiką, E. D. dirbo jo nurodomoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesutrukdė jam sėsti už vairo neblaiviam, kelti didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei rizikuoti savo paties galimybe tinkamai atlikti darbo funkcijas ir nesukelti darbdaviui nuostolių. Patikslintame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir skundžiant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 25 m. nutartį aukštesniajam teismui, tačiau E. D. skunde Vilniaus apygardos teismui prašymo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, nereiškė, taigi savalaikiai šis klausimas instancine tvarka nebuvo peržiūrėtas dėl paties E. D. procesinio elgesio.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357, 362 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą skundą dalyje dėl prašymų pripažinti neteisėtu Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus l. e. direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, G. Burokienės 2019 m. liepos 8 d. atsakymą „Dėl prašymo išnagrinėjimo rezultatų“ Nr. S-648, pripažinti neteisėtu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo Valerijaus Vincukevičiaus 2019 m. liepos 24 d. atsakymą Nr. 2S-3102 neteisėtu, įpareigoti l. e. direktoriaus pavaduotoją, atliekančią direktoriaus funkcijas, G. Burokienę kreiptis į teismą su teikimu, kad E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų pakeista į kitą baudžiamojo poveikio priemonę palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje patikslinto skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.