Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. U. atstovo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo, kuriuo J. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., jai paskiriant 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pažeidėja labai lėtai manevruodama sugebėjo išvažiuoti iš aikštelės, kontakto su kitais automobiliais nepajuto, tačiau dėl viso pikto išlipo pasižiūrėti ir įsitikino, kad jos automobilis neapgadintas, pastebėjo, kad šalia stovėjusio seno automobilio bamperio gabaliukas atsilupęs, tačiau pamanė, jog toks defektas buvo padarytas ne jai išvažiuojant, o anksčiau. Nurodoma, kad gretimoje mašinoje sėdėję vyrai ją patikino, jog jokių apgadinimų ji nepadarė. Tuo tarpu jos automobilis yra apdraustas abejomis draudimo rūšimis, todėl bet kokiu atveju materialinių nuostolių dėl įvykio ji nebūtų patyrusi. Buvo prašoma apklausti liudytoją K. K., kuris matė, jog toks J. U. pokalbis su vyrais buvo, tačiau teismas to prašymo netenkino. 2012 m. balandžio 25 d. paaiškinime J. U. taip pat nurodė, jog kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Skunde pažymima, kad asmuo gali būti baudžiamas pagal ATPK 130 str. 1 d. tik nustačius, kad iš įvykio vietos jis pasitraukė tyčia, t.y. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, o tokio asmens kaltė padarius nurodytą pažeidimą turi būti įrodyta neginčijamais įrodymais. Šiuo atveju nenustatyta J. U. tyčios. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad atstumai tarp šalia ir priekyje stovėjusių automobilių, atsižvelgiant į didelius Audi gabaritus, yra minimalūs, todėl tuo ir paaiškinamas ilgas vairuotojos manevravimas išvažiuojant iš stovėjimo vietos. Tuo tarpu automobilis VW Passat yra seniai eksploatuojamas, o šio automobilio vairuotoja paaiškinime apskritai nenurodė, kokie automobilio apgadinimai padaryti, todėl neatmestina, kad nuotraukoje matomas bamperio išplėšimas buvo padarytas ne šio įvykio metu, o anksčiau, bet dėl menkiausio automobilių susilietimo bamperio atplaiša iššoko. Be to, autoįvykį matė pašaliniai asmenys ne tik nesustabdė nuvažiuojančios J. U., bet ir patarė jai nuvažiuoti. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas nuobaudos dydžio skyrimo klausimą, nepagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kad pažeidėja nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio nesusipratimo, tačiau prie neigiamų aplinkybių priskyrė tai, kad ji nedirba ir neregistruota darbo biržoje, nors ši informacija yra neteisinga.

2012 m. rugsėjo 25 d. prašymais prašoma iškviesti apklausai liudytoją P. Z., kuris yra minėto autoįvykio metu nukentėjusios B. Z. sūnus ir gali patvirtinti aplinkybę, kad automobilio VW Passat apgadinimas, už kurį nubausta J. U., buvo padarytas ne minėto autoįvykio metu, o žymiai anksčiau, taip pat prašoma sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 130 str. 1 d. nustatyta sankcija už pasitraukimą iš įvykio vietos savo griežtumu yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka konstitucinius teisingumo, protingumo, teisės į teisingą teismą principus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. J. U. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyti byloje surinkta medžiaga.

Apeliaciniame skunde neigiama J. U. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo ir teigiama, kad administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo kontakto su kitais automobiliais nepajuto, tačiau dėl viso pikto išlipo pasižiūrėti ir įsitikino, kad J. U. automobilis neapgadintas, pastebėjo, kad šalia stovėjusio seno automobilio bamperio gabaliukas atsilupęs, tačiau pamanė, jog toks defektas buvo padarytas ne jai išvažiuojant, o anksčiau. Gynybos iškelta versija pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmesta.

J. U. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir pagal ATPK 130 str. 1 d., įrodyta pranešimu apie įvykį, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis ir nuotraukomis, B. Z., K. K. rašytiniais paaiškinimais, liudytojo K. K. parodymais, kita bylos medžiaga.

Analizuojant liudytojo K. K., tiesiogiai mačiusio automobilių kontaktą ir palikusio raštelį su apgadinusios nukentėjusiosios B. Z. automobilį transporto priemonės valstybiniais numeriais, parodymus, matyti, kad įvykio dieną jis pro ligoninės langą pamatė, kaip J. U. atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo keistai manevruoti. Su savimi turėjo fotoaparatą, todėl tam, kad būtų aiškiau prisitraukė vaizdą ir pamatė, kaip šalia stovėjęs automobilis VW Passat truputi sujudėjo, o tai reiškia, kad tarp automobilių įvyko kontaktas. Po to J. U. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius iš priekio ir iš galo, apėjo aplink abu automobilius, apsižvalgė aplinkui gal kas matė įvykį, ar atsiras automobilio savininkas, atsisėdo ir išvažiavo. Abi transporto priemonės prieš įvykį stovėjo lygiagrečiai. Po to pats buvo nuėjęs apžiūrėti automobilio VW Passat ir matė, kad ant minėto automobilio buvo kitų, senų pabraižymų, tačiau buvo ir naujų. Automobilio VW Passat plastmasinė dalis buvo atplėšta ir nebuvo apsidengusi purvu, o tai liudija apie tai, kad apgadinimas yra naujas. J. U. suprato, kad padarė žalą kitam automobiliui, kadangi iš karto po kontakto su kitu automobiliu, išlipo pažiūrėti, ar neapgadino svetimo automobilio. J. U. iš transporto priemonės buvo išlipusi vieną kartą. Jis įvykį užfiksavo fotoaparatu ir paliko raštelį su savo kontaktais už apgadinto automobilio valytuvo (b. l. 40-41).

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiomis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, K. K. teisme duoti parodymai atitinka pirminiame jo rašytiniame paaiškinime užfiksuotas aplinkybes, parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojas, kuris tvirtino nepažinojęs nei nukentėjusiosios, nei J. U., galėtų duoti melagingus parodymus, pažymint ir tai, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. Be to, liudytojo K. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji B. Z. rašytiniame paaiškinime bei pranešime policijos pareigūnams patvirtino aplinkybę, jog priėjusi prie automobilio pamatė laiškelį, taip pat nurodė, jog ligoninės aikštelėje rado apgadintą savo automobilį VW Passat (b. l. 6, 8). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. balandžio 15 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ligoninės apgadintas automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu minėto automobilio savininkė B. Z. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 14 d., apie 8:00 val. atvažiavo į darbą ir automobilį paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje ligoninės kieme. Kitą dieną, t.y. 2012 m. balandžio 15 d., apie 09:00 val., atėjo prie automobilio ir rado paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad jos automobilį apgadino automobilis Audi, v.n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykį matęs liudytojas paliko savo kontaktus bei padarytas įvykio nuotraukas (b. l. 4). Iš eismo įvykio schemos nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) kurios galinis bamperis įbrėžtas bei apgadinta galinio bamperio apdaila (b. l. 7). Tuo tarpu iš foto lentelių matyti, kad automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinis sparnas, galinės durys (b. l. 23). Įvertinus užfiksuotus automobilių pažeidimus bei nustatytą automobilių susidūrimo mechanizmą konstatuota, kad transporto priemonių VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimų aukštis, pobūdis ir nubrozdinimų mechanizmas sutampa. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti minėtos išvados teisingumu.

Įvertinus aukščiau nustatytas bei ištirtas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog tokio pobūdžio kontakto J. U., vairuodama automobilį, objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti. Pažymima, jog šią aplinkybę, kaip jau buvo minėta, įrodo ir liudytojo K. K. parodymai, kuris aiškiai matė, kaip nuo kontakto su J. U. vairuojamu automobiliu sujudėjo VW Passat automobilis, kaip po to kontakto iš automobilio buvo išlipusi J. U., kuri apžiūrėjo tiek savo, tiek nukentėjusiosios automobilį, apsižvelgė aplinkui, pažiūrėjo į langus, įlipo į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Taigi, J. U. būtent po automobilių kontakto, išlipo ir apžiūrėjo abi transporto priemones ir iš eismo įvykio išvažiavo. Aplinkybę, jog J. U. buvo išlipusi iš automobilio patvirtina ir liudytojo K. K. pateiktos nuotraukos (b. l. 18-22). Be to, šios aplinkybės neginčija ir pati pažeidėja. Skunde teigiama, kad ji, pamačiusi, jog šalia stovėjusio seno automobilio bamperio gabaliukas atsilupęs, pamanė, jog toks defektas buvo padarytas ne jai išvažiuojant, o anksčiau. Atkreipiamas dėmesys, jog J. U. parodymai nėra nuoseklūs, dėl tam tikrų aplinkybių yra prieštaringi. Pažymima, kad teisme ji buvo nurodžiusi nepastebėjusi nukentėjusiosios automobilio atplėšto bamperio (b. l. 51). Rašytiniame pranešime, surašytame neužilgo po įvykio, J. U. net nebuvo užsiminusi apie tai, kad jos manevravimą stebėjo gretimame automobilyje sėdėję vaikinai (b. l. 9). Skunde nurodoma, kad minėti vyrai ją patikino, jog jokių apgadinimų ji nepadarė, tuo tarpu teisme J. U. nurodė, kad šie vaikinai sakė, kad viskas gerai, ji pravažiuos. Be to, pastebėtina, kad minėti vyrai, kaip nurodė J. U., sėdėjo dešinėje pusėje, todėl jie galėjo ir nepamatyti kontakto su iš kairės pusės stovinčiu automobiliu.

Skunde teigiama ir tai, kad J. U. automobilis yra apdraustas abejomis draudimo rūšimis, todėl ji neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, ji bet kokiu atveju materialinių nuostolių dėl įvykio nebūtų patyrusi. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, o tai nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė, jog ant automobilio VW Passat buvo ir senesnių apgadinimų, nepašalina J. U. kaltės šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje, kaip jau buvo minėta, įrodymų visetas patvirtina kontakto tarp automobilių buvimą ir tai, kad J. U. suvokė, kliudžiusį svetimą automobilį, bet išvažiavo. Nėra pagrindo taipogi kviesti skunde bei prašyme nurodytus asmenis, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog J. U. padarė jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Taip pat apygardos teismas nenustatė pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ATPK 130 str. 1 d. nustatytos sankcijos griežtumo teisėtumą ir atitikimą konstituciniams teisingumo, protingumo, teisės į teisingą teismą principams.

Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas, sutinka su skundo argumentais dėl per griežtos galutinės nuobaudos J. U. paskyrimo. Apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai J. U. paskyrė baudą bei nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą didesnius nei ATPK 130 str. 1 d. numatyti minimalūs baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas. Kita vertus, apygardos teismas aplinkybių, dėl kurių pažeidėjos atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nenustatė.

Pažymima, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas pagal ATPK 130 str. 1 d., įvertino padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdžius, pagrįstai nenustatė pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, J. U. nuo pat tyrimo pradžios teigė nejutusi kontakto ir neprisipažino dėl pažeidimo, nurodyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, ji taipogi neigė ir kito automobilio apgadinimo faktą, todėl teismas teisingai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Visgi apylinkės teismas nepakankamai atidžiai išanalizavo aplinkybes, charakterizuojančias pažeidėją. Pažymima, kad, priešingai nei nurodė teismas, J. U., nors ir nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje (b. l. 65), be to, nors praeityje ji buvo bausta ATPK tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 13-16) ir, vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, laikoma kad jai nebuvo skirtos administracinės nuobaudos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog J. U. po šioje byloje jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų būtų padariusi naujų teisės pažeidimų.

Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, šiuo atveju už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą J. U. skirtinos nuobaudos (bauda ir specialiosios teisės atėmimas), kurių dydis ir terminas minimalūs ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytiems. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d., yra per griežtos ir neatitinka teisingumo principo keliamų reikalavimų, dėl to skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. U. atstovo advokato J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą pakeisti: J. U., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą 150 litų dydžio baudą; J. U., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirti 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinti J. U. paskirtąsias nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir galutinę nuobaudą J. U. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.