- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 2SA-111-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10527-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- K. R.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolio Dainiaus Šidlausko patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl antstolio veiksmų, susijusių su priverstiniu turto pardavimu iš varžytinių.
Šalies argumentai
Pareiškėja K. R. skunde dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01439 prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01439 antstolio Dainiaus Šidlausko 2011-07-13 patvarkymą parduoti butą, 2011-09-05 patvarkymą parduoti butą ir 2011-10-17 turto perdavimo išieškotojui aktą bei skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti ne UAB „Butas tau“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, kad iš varžytinių parduoto skolininkams K. R. ir G. R. priklaususio buto rinkos vertei nustatyti buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė. Turto vertinimą atliko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkantis turto vertintojas – UAB „Butas tau“. Nekilnojamojo turto ekspertizė buvo atlikta tris kartus, todėl, įvertinus turto rinkos pokyčius, antstolis neturėjo pagrindo abejoti pateiktų eksperto išvadų rezultatais. Antstolis Dainius Šidlauskas laikėsi ekspertizės skyrimo tvarkos vykdymo proceso metu ir CPK 682 str. numatyti reikalavimai nebuvo nepažeisti. Teismas pabrėžė, kad skolininkai nepasinaudojo CPK 681 str. ir 682 str. 3 d. nustatytomis teisėmis ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo turto vertę. Skolininkai taip pat nesinaudojo CPK 704 str. įtvirtinta skolininko teise iki varžytinių pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.
Teismas konstatavo, kad priimdamas sprendimą dėl pateikto skundo pagrįstumo ir antstolio veiksmų teisėtumo, atsižvelgia į antstolio atliktų vykdymo veiksmų visumą, priimtus patvarkymus, vykdant 2008-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 347V/2007, ir daro išvadą, jog vykdymo proceso metu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų pareiškėjos K. R. teises. Vykdymo proceso metu antstolis pagrįstai atsižvelgė į abiejų šalių – skolininko ir išieškotojo interesus.
Teismas sprendė, jog pareiškėja K. R. neįrodė ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog antstolis, vykdydamas 2008-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 347V/2007, būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus – Civilinio proceso kodekso nuostatas, Antstolių įstatymo nuostatas, Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl nėra pagrindo vien remiantis pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais bei naikinti vykdymo proceso metu priimtus 2011-07-13 ir 2011-09-05 patvarkymus dėl turto pardavimo, 2011-10-17 turto perdavimo išieškotojui aktą bei skirti pakartotinę ekspertizę. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas dėl antstolio 2011-07-13 patvarkymo parduoti turtą, 2011-09-05 patvarkymo parduoti turtą, 2011-10-17 Turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti ne UAB „Butas tau“, skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja K. R. prašo panaikinti 2011-12-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir patenkinti pareiškėjos reikalavimus.
1. 2008-09-05 antstolė J. Ž. (veikdama pagal antstolio Dainiaus Šidlausko įgaliojimą) priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto – 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai, bei 372,22 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai ir jos sutuoktiniui G. R., vertei nustatyti. Tokiu būdu antstolė pažeidė CPK 681 str. nuostatas, nes minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo areštuotas, nesudarytas turto arešto aktas, o įstatymas numato, jog įkainotas gali būti tik areštuojamas turtas. Be to, atlikus turto vertinimas UAB „Butas tau“ įkainavo ir nekilnojamąjį turtą – kiemo statinį (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat nebuvo areštuotas ir net nebuvo prašyta jo įkainoti.
2. 2008-08-19 turto arešto akte parduodamo iš varžytinių turto vertė buvo nurodyta 273.316 Lt. Pastabų dėl turto vertės turto arešto akto surašymo metu skolininkas neturėjo, tačiau 2008-09-05 patvarkymu antstolė nemotyvuodama paskyrė turto ekspertizę. Viso nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta 906.000 Lt. 2010-05-13 patvarkymu antstolis nemotyvuodamas vėl skyrė minėto turto ekspertizę, o 2010-05-17 turto rinkos vertė jau buvo nustatyta 601.000 Lt. Skolininkas G. R. su minėtu vertinimu nesutiko ir paprašė atlikti kitą vertinimą. Pakartotinį vertinimą atlikti antstolis pavedė vėlgi UAB „Butas tau“ ir pagal naujai atliktą vertinimą 2011-06-29 buvo nustatyta 598.000 Lt viso nekilnojamojo turto rinkos vertė.
3. 2011-07-13 antstolis priėmė patvarkymą parduoti turtą, nustatęs pirmose varžytinėse parduodamo turto pradinę kainą 478.400 Lt, tai yra faktiškai patvirtino aiškiai per mažą turto kainą.
4. Atlikdami vertinimą UAB „Butas tau“ ekspertai nė karto nebuvo užėję į namą, todėl akivaizdu, kad buvo pažeista turto vertinimo procedūra, numatyta LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje, ir tai turėjo įtakos neteisingam turto rinkos kainos nustatymui.
5. 2011-10-17 antstolio Turto perdavimo išieškotojui aktas nėra pagrįstas, nes turtas perduotas už aiškiai per mažą sumą. Iš antstolio patvarkymų dėl ekspertizės skyrimo galima spręsti, kad buvo atliktas turto vertės nustatymas, o ne antstolio paskirtos ekspertizės, kadangi taip savo veiksmus įvertino ir UAB „Butas tau“. Antstolis turėjo spręsti klausimą dėl abejonių, kilusių nustatant turto vertę, pašalinimo, kai turto rinkos vertė nuo 906.000 Lt (2008-10-27) nukrito iki 601.000 Lt (2010-05-17), o vėliau iki 598.000 Lt (2011-06-29). Todėl antstolis privalėjo skirti dar vieną ekspertizę, o ne sudaryti turto perdavimo išieškotojui aktą.
Atsiliepimas
Antstolis Dainius Šidlauskas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Paaiškina, kad pareiškėja nepateikia jokių kitų objektyvių parduodamo turto rinkos verčių nustatymo metodikų, o savo skundą grindžia tik deklaratyviais teiginiais apie antstoliui neva žinomus turto vertinimo metodikos pažeidimus. Ekspertizė buvo skirta tris kartus, todėl įvertinus nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, antstolis neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti pateiktų eksperto išvadų rezultatais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi, antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.)
Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/08/01439 medžiagos matyti, kad 2008-08-19 buvo sudarytas Turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkams K. R. ir G. R. priklausęs 372,22 kv. m. ploto gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), ir 0,600 ha ploto žemės sklypas, priklausęs K. R. (v. b. l. 18-19). Patvarkymas dėl 2008-08-19 Turto arešto akto įteiktas skolininkams 2008-09-10 (v. b. l. 20-21). Iš minėto aišku, kad 2008-09-05 antstolio padėjėja J. Ž. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo jau esant aprašytam bei areštuotam ginčo nekilnojamajam turtui. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl CPK 681 str. pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog jos atskirajame skunde minimas kiemo statinys (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, yra jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl jis turto ekspertizės atlikimo metu savaime buvo vertinamas kartu su gyvenamuoju namu kaip neatsiejamai su juo susijęs ir areštas jam buvo taikomas kartu su namo areštu.
CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Turto rinkos vertės nustatymas yra fakto klausimas, todėl jos pagrindimas yra įrodinėjimo proceso dalis (CPK 12, 178 str.).
Kasacinis teismas taipogi yra pasisakęs, kad skirdamas turto vertės nustatymo ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.). Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo, egzistuoja tikimybė, jog atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, nebus gauta, ir tai gali lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių, negalima. CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
Kaip jau minėta, 2008-08-19 Turto arešto akto pagrindu buvo areštuotas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas: 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys K. R., ir 372,22 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis K. R. ir G. R. (v. b. l. 18-19, 23-25). Antstolis, nustatęs, jog turto vertinimui reikalingos specialios žinios, 2008-09-05 patvarkymu skyrė nekilnojamojo turto ekspertizę (b. l. 32-34). Antstolis 2010-05-13 ir 2011-06-30 pakartotinai patvarkymais skyrė nekilnojamojo turto ekspertizes (v. b. l. 96-98). Ekspertu buvo pasirinktas LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkantis turto vertintojas – UAB „Butas tau“. Iš antstolio patvarkymų dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo matyti, kad ekspertui buvo keliamas aiškus ir nedviprasmiškas uždavinys – nustatyti minėtų areštuotų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę (v. b. l. 32-34, 96-98, vykdomosios bylos Nr. 1798/09/0254 b. l. 57-58). Tai, kad ekspertizės buvo atliktos skirtingose vykdomosiose bylose, pradėtose pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus, jų pagrįstumui reikšmės neturi, kadangi visais atvejais buvo nustatinėjama tų pačių nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė. Pažymėtina, kad į bylą pateiktuose UAB „Butas tau“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktuose yra atsakyta į pagrindinį antstolio patvarkymais keltą klausimą – nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė atitinkamu metu, ekspertizės pagrįstos aiškiais metodais, apibrėžtais LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Iš nekilnojamojo turto ekspertizės aktų matyti, kad vertinant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę buvo atlikta vidaus patalpų fotofiksacija, ir nustatant namo vidutinę rinkos vertę, atsižvelgta į vidaus patalpų įrengimą. Šis faktas paneigia pareiškėjos atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad atliekant turto vertinimą UAB „Butas tau“ ekspertai nė karto nebuvo užėję į namą (CPK 178, 185 str.). 2011-06-17 antstolio patvarkymu paskirta ginčo nekilnojamojo turto ekspertizė buvo paskirta atsižvelgiant į skolininko G. R. prašymą, taigi iš esmės buvo laikytasi CPK 682 str. 2 d. nustatytos papildomos ekspertizės skyrimo tvarkos. Patys skolininkai nereiškė antstoliui prieštaravimo dėl to, kad turto vertinimą atlieka UAB „Butas tau“, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų. Jokių įrodymų, kad papildomai atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėja į bylą nepateikė. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Atsižvelgus į tai, kad buvo atliktos net trys ginčo turto rinkos vertei nustatyti skirtos ekspertizės, nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai, konstatuotina, jog antstolis pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos verte ir skirti dar vieną ekspertizę turto vertei nustatyti.
Pagal CPK 718 str. pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolio pirmose varžytinėse nustatyta parduodamo turto kaina atitiko CPK 718 str. reikalavimus, kadangi sudarė 80 proc. turto rinkos vertės, nustatytos Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 11/06-30:04. Antrųjų varžytinių metu parduodamo turto pradinė kaina pagal CPK 722 str. 1 d. sudaro 60 proc. turto rinkos vertės. Organizuodamas antrąsias varžytines bei nustatydamas parduodamo turto kainą, antstolis laikėsi CPK 722 str. 1 d. reikalavimų. Pagal CPK 722 str. 2 d. jeigu CPK 717 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais yra paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytinės, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytinėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 str. 1 d. nustatytos sąlygos. Kadangi 2011-10-11 turėjusios įvykti antrosios varžytinės dėl K. R. ir G. R. priklausančio nekilnojamojo turto neįvyko nedalyvavus nei vienam pirkėjui (CPK 771 str. 1 p.) (v. b. l. 106), antstolis pagrįstai pasiūlė išieškotojams perimti ginčo turtą už 358.800 Lt, o 2010-10-17 surašė turto perdavimo išieškotojui aktą.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų apie antstolio veiksmų teisėtumą pagrįstumu, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.