Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis – vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis J. K. neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaudmenų ir šaunamąjį ginklą, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, neturėdamas leidimo laikė 63 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x25) šovinius „Tokarev“ (TT); 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį „Nagant“; 90 pramoninės gamybos (Čekija) 7,65 mm (sin. .32 ACP, .32 Auto) kalibro šovinių „Browning“; 239 pramoninės gamybos karinius 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinius; taip pat pilnos komplektacijos (su septyniomis dėtuvėmis ir peiliu-durtuvu) pramoniniu būdu pagamintą (1985 m.) 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ sistemos automatą AK 74 M (Nr. 3705721) iki 2016 m. spalio 26 d., kai kratos metu šie šaudmenys ir ginklas buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis J. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 1991 iki 1998 m. buvo savanoriu ir turėjo įvairių šovinių, kuriuos laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad gali kada nors jų prireikti. Vėliau, kuomet jis jau nebuvo susijęs su savanorių pajėgomis, šovinių niekam neperdavė ir jie liko namuose. 2006 - 2009 m. dalį jo gyvenamojo namo nuomojo A. Ž. su šeima. A. Ž. pasigyrė, kad turi automatą ,,Kalašnikov“ ir nusivedęs į palėpę jį, bei 7 dėtuves su šoviniai, kurių dalis buvo surištos po dvi, jam parodė. Tuo metu durklo-peilio prie šio automato nematė. Po mėnesio A. Ž. žuvo, o ginklas su dėtuvėmis ir šoviniais liko pas jį gyvenamojo namo palėpėje. Praėjus trims metams, prisiminęs šį ginklą, jį apžiūrėjo ir apvyniojęs celofanu apvyniojo izoliacija. Jis pripažįsta, kad visus, kaltinime nurodytus šovinius laikė ir šiems šoviniams bei ginklui laikyti leidimo neturėjo. Ginklą ir šovinius pabijojo pristatyti į policijos komisariatą. Kitą peilį, kuris buvo rastas kratos metu, jis pirko turgavietėje, tačiau jo nesinešiojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Liudytojas M. Ž., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2005 m. ar 2006 m. pažįsta J. K., kuris buvo jo velionio tėvo A. Ž. draugas. Tuo laiku apsigyveno su savo tėvu, jo žmona D. Ž. ir jų bendru vaikeliu pas J. K. namuose. Šis gyveno nuosavame trijų aukštų name, (duomenys neskelbtini) gatvėje Kaune. Gyvenant minėtame name, vasaros metu, būdamas neblaivus tėvas jam parodė šaunamąjį ginklą. Tai buvo ,,Kalašnikov“ modelio ginklas. Parodęs jis pasakė, kad išmokys iš jo šaudyti ir šaunamąjį ginklą paliks jam. Ginklas buvo nesupakuotas. Iš kur gavo ginklą nepasakė. Ginklas buvo juodos spalvos. Ar ginklas buvo su šoviniais - nežino, apkabos viduje buvo. Kur ginklą laikė – tėvas nepasakė. Jis tik matė, kad velionis tėvas šaunamąjį ginklą atsinešė ir viršaus, o jam jį rodė pirmame aukšte. Po to ginklą pasiėmė ir nusinešė į viršų (t. 2, b. l. 140-141).

Iš 2016 m. spalio 26 d. kratos, kuri leista daryti 2016 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi, ir apžiūros protokolų matyti, kad atlikus kratą pas įtariamąjį J. K. namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: namo palėpėje – 63 šoviniai ,,Tokarev“; namo pirmame aukšte, virtuvėje, spintelės stalčiuje – vienas šovinys „Nagant“; namo palėpėje – 90, 7,65 mm kalibro šovinių ,,Browning“; 2 paketai, kuriuose yra dėtuvės su šoviniais; 5,45 mm kalibro ,,Kalašnikov“ sistemos automatas AK 74 M, Nr. 3705721; poilsio kambaryje – peilis-durtuvas, priskiriamas ,,Kalašnikov“ sistemos automatui, kastetas, peilis – durklas su dėklu, teleskopinė lazda, įvairių kalibrų šovinių tūtelės ir kulkos bei kiti daiktai. Paminėti daiktai apžiūrėti (t. 1, b. l. 132-140, 79-123).

Atlikus kratos metu surastų daiktų tyrimą specialistas 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. išvadose Nr. 140-(5333)-IS1-6151ir Nr. 140-(5369)- IS1-6328 konstatavo, kad tirti pateiktas ginklas yra pramoniniu būdu pagamintas (TSRS pramonės gamybos, 1985 m.) 5,45 mm kalibro ,,Kalašnikov“ sistemos automatas AK 74 M Nr. 3705721, skirtas šaudyti 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio šoviniais. Pateiktas automatas yra priskiriamas A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Automatas iš dalies tinkamas šaudyti, nes tirti jis pateiktas be dėtuvės; 63 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7,62x25) „TOKAREV“ šoviniai (TT), kurie skirti įvairiems ginklams (pistoletui TT, Špagino, Degtiariovo konstrukcijų pistoletams-kulkosvaidžiams ir kt.); vienas šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinys ,,Nagant“, kuris skirtas 1985 m. pavyzdžio revolveriui ,,Nagant“ (gali būti panaudoti revolveryje ,,Pieper“, 7,62 mm kalibro ,,Tokarev“ konstrukcijos eksperimentiniame 1930 m. pavyzdžio pistolete-kulkosvaidyje, ir kt.); 90 šovinių yra šaudmenys - pramoninės gamybos (Čekija), 7,65 mm (sin. .32 ACP, . 32 Auto) kalibro ,,Browning“ šoviniai. Šaudyti šiais šoviniais yra skirti daugelio Europos šalių firmų, tokių, kaip BROWNING, WALTHER, MAUSER, SAUER, BERETTA ir kt. gaminami pistoletai, kur šis šovinys buvo ir yra naudojamas civiliniams, policijos, o kartais ir armijai skirtuose ginkluose; 7 dėtuvės yra A kategorijos šaunamųjų ginklų dalys - pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro ,,Kalašnikov“ sistemos automatų AK-74 dėtuvės, t. y. tokio pat ginklo, kaip ir nurodytas specialisto išvadoje Nr. 140-(5333)-IS1-6151. Dėtuvėse esantys iš viso 239 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, kariniai 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šoviniai, kurie skirti šaudyti iš minėto ginklo. Tyrimo metu dalis šovinių sunaudota (t. 1, b. l. 155-162, 185-186).

2016 m. gruodžio 22d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5333)-IS1-7058 konstatuota, kad ant tirti pateikto ginklo, paimto 2016 m. spalio 16 d. kratos metu - (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 171-172).

2016 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS-1644 konstatuota, kad pateikti tirti lipnios juostos fragmentai nuo šaunamojo ginklo, rasto kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir du lipnios juostos fragmentai nuo palėpės plėvelės fragmento, paimto kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vienarūšiai (t. 2, b. l. 3-7).

Iš 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 140-(6093)-IS1-669 matyti, kad ant tirti pateikto objekto, panašaus į durklą ir jo dėklo, paimtų 2016 m. spalio 16 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų tinkamų asmens tapatybei nustatyti. Ant tirti pateikto objekto, panašaus į durklą ir dėklo rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002 %. (t. 2, b. l. 19-20).

Iš 2017 m. sausio 11d. specialisto išvados Nr. 140-(6093)-IS1-219 matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos (gamintojas – Iževsko mašinų gamykla, Rusija) peilis-durtuvas, skirtas ,,Kalašnikov“ konstrukcijos 7,62 mm kalibro automatams „AKM“, bei 5,45 mm kalibro automatams „AK74“. Šis peilis-durtuvas yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas (t. 2, b. l. 25-26).

Iš 2018 m. kovo 6 d. specialisto išvados Nr. 11-295 (18), 11-296 (18), 11-435(18) matyti, kad ant tirti pateikto 5,45 mm kalibro ,,Kalašnikov“ konstrukcijos automato AK-74 Nr. 3705721 ir durklo-peilio yra daug vienodų dalelių, kurių elementinės sudėties pagrindą sudaro stibis ir alavas. Ant tirti pateikto 5,45 mm kalibro ,,Kalašnikov“ konstrukcijos automato AK-74 Nr. 3705721 rasta rusvai žalsvų medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su tirti pateikto durklo-peilio tekstilinio dirželio pluoštais. Tirti pateiktas durklas-peilis, skirtas ,,Kalašnikov“ konstrukcijos automatams: 7,62 mm kalibro AKM ir 5,45 mm kalibro AK-74 bei AKC-74, yra tinkamas tirti pateiktam 5,45 mm kalibro ,,Kalašnikov“ konstrukcijos automatui AK-74 Nr. 3705721 (t. 2, b. l. 33-38).

Iš 2016 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1561(10.1K) matyti, kad tirti pateiktas metalinis kastetas yra smogiamojo –trupinamojo poveikio, šaltasis nešaunamasis ginklas ir pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų (t. 2, b. l. 97).

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1563(10.1K) matyti, kad tirti pateiktas peilis-durklas, 2016 m. spalio 26 d. paimtas iš J. K., yra šaltasis nešaunamas duriamojo poveikio ginklas draudžiamas civilinėje apyvartoje (t. 3, b. l. 57).

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1570(10.1K) matyti, kad tirti pateikta kieto metalo teleskopinė lazda yra priskiriama prie nešaunamųjų šaltųjų ginklų ir yra D kategorijos smogiamojo pobūdžio šaltasis ginklas (t. 2, b. l. 88).

Iš 2017 m. sausio 25 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-114(10.1) matyti, kad tirti pateiktos 81 tūtelė, 98 kulkos, kulkų dalys yra šaudmenų dalys ir šaudymui netinkamos.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis J. K., neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį šaudmenų ir šaunamąjį ginklą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų.

Nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje subjektyviosios pusės požymis – kaltė yra tiesioginė tyčia.

Kaip matyti iš kaltinamojo J. K. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pilnai pripažino savo kaltę, nurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis, įsigijo kaltinime nurodytus šaudmenis ir automatinį ginklą bei dėtuves, durklą–peilį. Neabejotinai nustatyta, kad nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu padarytos kratos metu, kaltinamojo gyvenamosiose patalpose buvo surasti minėti šaudmenys, automatinis šaunamasis ginklas, šovinių dėtuvės ir prie ginklo priskiriamas durklas-peilis. Atlikus šių daiktų tyrimą specialistai, aukščiau aptartose išvadose, konstatavo, kad tai yra šaudmenys ir šaunamasis ginklas. Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą disponavo 393 šaudmenimis bei ginklu galinčiu kelti pavojų visuomenei. Įvertinus jų paskirtį, jų smogiamąją ir griaunamąją galią, toks kiekis teismo vertinimu atitinka didelio šaudmenų kiekio požymį. Tą iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis. Iš kaltinamojo J. K. parodymų, ir vertinant tai, kad šis pagal jo paaiškinimus buvo savanoris ir buvo susijęs su ginklais bei šaudmenimis (jų naudojimu), darytina neabejotina išvada, kad jis suvokė, kad laiko šaudmenis ir ginklą neturėdamas tam leidimo ir taip veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Daiktiniai įrodymai: 353 įvairaus kalibro šaudmenys, ginklas automatas ,,Kalašnikov“ AK 74M (Nr. 3705721), septynios dėtuves, peilis-durklas (prie automato ,,Kalašnikov“), peilis-durklas su dėklu, kaip daiktai kurių apyvarta uždrausta, saugomi Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriuje, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 str. 1 d. 2 p.). Kastetas, teleskopinė lazda, įvairaus kalibro - 81 šovinių tūtelė ir 98 kulkos ir jų dalys, kaip uždrausti daiktai, saugomi Kauno apskrities VPK, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p.). Lipnios juostos dalys, plastikiniai maišeliai, palėpės plėvelės dalis, kaip menkaverčiai daiktai, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. K. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie tyčinių sunkių (BK 11 str. 5 d.). Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 104), duomenų, kad jis būtų įrašytas psichiatrų įskaitoje nėra, yra neįgalus (darbingumas 35 procentai) (t. 3, b. l. 98), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis – vykdantis individualią veiklą (t. 3, b. l. 105). Šių aplinkybių visuma kaltinamąjį charakterizuoja iš esmės teigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad jis nėra asmenybė, linkusi sistemingai pažeidinėti teisės normas, nusikalsti.

BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Atsižvelgiant į aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamajam už sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė numatyta sankcijoje. Kaip jau minėta, kaltinamasis J. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino, padarytas nusikaltimas nepriskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl teisminiame procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir dėl to jam paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹str.).

Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankamai efektyvi priemonė, norint sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimas, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1, 2 d. – įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-10-06), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.) ir pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Skiriamos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d. buvo sulaikytas (t. 3, b. l. 48), todėl šis laikotarpis, bausmės vykdymo atveju, įskaitytinas į bausmę (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-10-06) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinius įrodymus: 353 įvairaus kalibro šaudmenis, ginklą - automatą ,,Kalašnikov“ AK 74M (Nr. 3705721), septynias dėtuves, peilį-durklą (prie automato ,,Kalašnikov“), peilį-durklą su dėklu, saugomus Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriuje, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kastetą, teleskopinę lazdą, įvairaus kalibro - 81 šovinio tūteles, 98 kulkas ir jų dalis, saugomas Kauno apskrities VPK, sunaikinti. Lipnios juostos dalis (fragmentus), plastikinius maišelius, palėpės plėvelės dalis, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.