Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2011 m. rugsėjo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsniu laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2013 m. spalio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 3 mėnesiams 10 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2014 m. birželio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsniu laisvės atėmimu 10 mėnesių;

2015 m. spalio 1 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 245 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 30 parų areštu;

4. 2016 m. lapkričio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – viešaisiais darbais 8 mėnesiams;

5. 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

6. 2019 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsniu – laisvės apribojimu 1 metams 7 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi neatlikta bausmės dalis pakeista 90 parų areštu, areštą atlikęs 2020 m. spalio 30 d.;

7. 2021 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu ir BK 72² straipsniu paskirtos J. M. baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos, ir įpareigojimas per bausmės laikotarpį, nesant nukentėjusiosios G. M. sutikimo, gyventi skyrium nuo jos ir nesiartinti prie jos arčiau nei vieno 100 metrų atstumu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK)140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2021 m. birželio 26 d., apie 20 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, tris kartus kumščiu sudavė motinai G. M. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą.

Įtariamasis J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jis gyvena kartu su savo motina G. M. jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, iš bendrų pinigų, kartu veda bendrą ūkį, retsykiais perka maisto produktus iš savo turimų pinigų. 2021 m. birželio 26 d. apie 10 val. nuėjo pas draugą A., kuris gyvena kaimynystėje. Jo pavardės ir tikslaus adreso nežino. Pas jį išgėrė apie penkis butelius alaus, vieno litro talpos. Alkoholį vartojo dviese. Apie 12 val. nuėjo pas kitą kaimyną, pas kurį šiek tiek pasidarbavo: nešiojo šiferius, kasė žemes. Pas tą kaimyną taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie du butelius alaus, vieno litro talpos. Apie 19 val. grįžo į savo gyvenamojo namo kiemą, kuriame buvo motina G., kuri sėdėjo ant kėdės lauke. Jai visiškai nieko nesakė, jie nekonfliktavo. Tik grįžęs į namus, iškart nuėjo į savo kambarį miegoti. Po kiek laiko prabudo ir išėjo į lauką parūkyti, tačiau po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Prieš motiną fizinio smurto nenaudojo, jai su kumščiu per galvą ir krūtinę nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė. Iš viso su motina grįžęs nebendravo, jie nekonfliktavo žodžiu (b. l. 75-77).

Įtariamasis J. M. papildomos apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad keičia parodymus, nes anksčiau susimaišė su kitos dienos įvykiais, dar nebuvo iki galo išsiblaivęs. Gyvena kartu su motina G. M. jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 26 d. visą dieną darbavosi pas anksčiau minėtus asmenis, vartojo alų. Apie 19 val. grįžo į savo gyvenamojo namo kiemą, kuriame buvo motina G.. Ji sėdėjo ant kėdės lauke. Neatsimena tikslios konflikto priežasties, pamena tik kad konfliktavo, o jis būdamas neblaivus yra impulsyvus, greitai supyksta, dėl to motinai sudavė smūgius. Kiek smūgių sudavė, jau nepamena, bet mano, kad galėjo suduoti tris kartus jai į galvą. Dėl suduotų smūgių nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu apsistos pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-90).

Įtariamasis J. M. papildomai parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Dėl smurto prieš motiną nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad jam būtų paskirta arešto bausmė (b. l. 106-107).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d., apie 20 val., į namus (duomenys neskelbtini), grįžo kartu su ja gyvenantis girtas sūnus J. M.. Ji jo nenorėjo girto įsileisti į namus, todėl namo kieme, prie įėjimo, jis tris kartus rankos kumščiu jai trenkė į galvą ir vieną kartą trenkė kumščiu į krūtinės pusę. Girtas sūnus dažnai ją skriaudžia, reikalauja pinigų. Kai ją mušė, niekas nematė. Seniau sūnus yra smurtavęs prieš ją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ją apžiūrėjo medikai, bet vykti su jais atsisakė, jokių sužalojimų nerado (b. l. 11).

Nukentėjusioji G. M. papildomai parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 20 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus sūnaus J. M. įvyko konfliktas, dėl to, kad nenorėjo jo įsileisti į namus. Sūnus jos namuose nėra registruotas, priėmė kaip benamį. Jos sūnus konflikto metu trenkė du kartus kumščiu į galvą bei vieną kartą trenkė kumščiu į kairiąją akį, dėl to juto fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje vertintų penkiais. Taip pat jis sugriebė jai už rūbų, krūtinės srityje ir stūmė į sieną, ji susitrenkė nugarą, tačiau dėl to nejuto fizinio skausmo. Ją po įvykio apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, norėjo vežtis į gydymo įstaigas, tačiau ji atsisakė, nes neturėjo su kuo grįžti namo. Ji turtinės žalos nepatyrė, neturtinės taip pat, dėl to civilinio ieškinio nereikš. Kartu su sūnumi veda bendrą ūkį apie dešimt metų laiko, jį išlaiko. Mano, kad niekas jo nepriims ir neturės kur apsistoti, todėl kaip motina negalės palikti sūnaus gatvėje, priims dar kurį laiką pagyventi pas save. Mano, kad taip bus ramiau. Pas medicinos ekspertus vykti atsisako, nes neturi jėgų vaikščioti po įstaigas, mano, kad tokios kelionės labiau pakenks jos sveikatai (b. l. 37-39).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 26 d. 20 val. 27 min. G. M. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad jos sūnus neblaivus, agresyvus, konfliktuoja, puola muštis rankomis, įžeidinėja (b. l. 6-9).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad G. M. prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti sūnų J. M., kuris 2021 m. birželio 26 d. 20 val. nuosavo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, rankos kumščiu tris kartus jai trenkė į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 10).

Įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 11) ir fotolentelėje Nr. 1 (b. l. 21-23) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemo, kur buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu užfiksuotas raudonų plytų gyvenamojo namo kiemas, matosi rudos spalvos durys įėjimui į namą, prie durų trijų pakopų laiptai, šalia jų kairėje pusėje rudos spalvos suolas, prie jo kibiras, dešinėje laiptų pusėje gėlynas, aplinka apželdinta, aplink žalia veja.

Kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 24-25) ir fotolentelėje Nr. 2 (b. l. 26-27) užfiksuota G. M. apžiūra: gyvenamo namo kieme, matoma ant šulinio dangčio sėdinti moteris, žilais plaukais, vilkinti melsvos spalvos suknelę, ant galvos žalios spalvos skara, mūvi mėlynos spalvos kojinėmis, mėlynos spalvos guminėmis tapkėmis, išoriškai jokių sužalojimų nenustatyta.

Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu G. M. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), jos nuosavame kieme, sūnus J. M. sutrenkė du kartus kumščiu į galvą, bei vieną kartą trenkė kumščiu į kairiąją akį, dėl to juto fizinį skausmą, taip pat suėmęs už rūbų stūmė į sieną, ji susitrenkė nugarą, tačiau dėl to jokio fizinio skausmo nejuto. J. M. G. M. parodymus patvirtino (b. l. 52-53).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. tyčia tris kartus kumščiu sudavė motinai G. M., t. y. šeimos narei, į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors byloje nėra rašytinių kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančių įrodymų (alkotesterio parodymų ir pan.), tačiau nukentėjusiosios parodymais, jo paties pripažinimu, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus, teismas abejoti neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo motinos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 88-89, 106), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 163, 165-167).

Kaltinamasis J. M. yra daug kartų teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 118-129, 135, 137), baustas administracine tvarka (b. l. 140-150), nedirba (b. l. 152), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 153). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą areštas gali būti skiriamas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jam skiriama prokurorės siūloma – 90 parų – arešto bausmė.

J. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi J. M. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės nėra atlikęs, bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 25 d. (b. l. 137), todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė bendrinama su baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo metu neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis yra 280 valandų (b. l. 137). Skiriant bausmę viešieji darbai keičiami areštą, šešias viešųjų darbų valandas prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. smurtavo prieš savo motiną, nukentėjusiąją G. M., todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiosios G. M. teisėtus interesus J. M. papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas po arešto bausmės atlikimo 6 (šešis) mėnesius, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios G. M. arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant jam bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. M., lankytis jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72¹ straipsnis). Kadangi kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo būdamas neblaivus, prieš savo šeimos narę – motiną, namuose, todėl tikslinga skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką J. M. elgesiui (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į areštą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 26 d. 21 val. 15 min. iki 2021 m. birželio 28 d. 16 val. 03 min. (b. l. 65-66, 67-68), t. y., santykiu 1:1, 2 laikino sulaikymo paras prilyginant dviem arešto paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 109-110) ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens (b. l. 115-116), kaltinamajam J. M. tikslinga palikti galioti ir jos panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, skiriamą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, viešuosius darbus keičiant areštu ir J. M. paskirti galutinę bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant po arešto bausmės atlikimo dienos, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant jam bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. M., gimusia (duomenys neskelbtini), lankytis jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatomas 6 (šešių) mėnesių terminas po arešto bausmės atlikimo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į areštą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 26 d. 21 val. 15 min. iki 2021 m. birželio 28 d. 16 val. 03 min. t. y., santykiu 1:1, 2 laikino sulaikymo paras prilyginant 2 arešto paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens – J. M. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti J. M., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo (nuosprendžio) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.