Alytaus apylinkės teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, susipažinusi su M. K. prašymu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-24 Druskininkų miesto apylinkės teisme gautas M. K. prašymas, kuriame jis prašo iškelti baudžiamąją bylą R. V. dėl šmeižto bei priteisti kompensaciją už padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų pavardės ir gyvenamoji vieta (BPK 412 str. 2 d.). Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Nagrinėjamu atveju, kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2d., dėstydamas faktines aplinkybes dėl galimai R. V. nusikalstamų veiksmų – šmeižimo, nurodo, jog „<.>...2010 m. gegužės 22 d. Lietuvos ryto „ straipsnyje „Atsirūgo įtartinas kvapas“ (22 puslapyje „Rinkos pulsas“) R. V. apšmeižė mane, tiksli teksto citata: „...Ligonis neturėtų rodytis viešumoje. Jis privalėtų būti namuose, gydytis. Be to, Jis buvo girtas...“ ; paskleista informacija jį šmeižia, nes straipsnyje minimo įvykio metu buvo blaivus; šis šmeižtas pažemino jį, pakirto pasitikėjimą juo, kas lėmė jo galimybes užsidirbti pragyvenimui iš profesinės veiklos, kadangi yra baigęs klasikinį dainavimą, aktyviai dainuojantis dainininkas, privačiai moko anglų kalbos, todėl yra jautrus visuomenės nuomonei; minėtas straipsnis iki šiol yra prieinamas internete. M. K. nurodo, jog dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios kompensacijos dydi prašo nustatyti teismo. Tačiau neteikia nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų (BPK 412 str. 2d.). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 7 str., 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų aiškus ir išsamus kaltinimas, kas lemia teisingą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Privataus kaltinimo procese teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus, t.y. negali pats savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo (prašymo) trūkumų šalinimo galimybės, todėl nustačius, jog prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. jis nepriimtinas ir grąžintinas padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d., 440 str. 2 d.,

nutarė:

M. K. prašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V., paduotą privataus kaltinimo tvarka, atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad prašymo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.