- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- eR-115-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00142-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta priimti.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJOS PIRMININKĖ LAURA MATJOŠAITYTĖ
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. N. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. spalio 26 d. gautas pareiškėjo V. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. įpareigoti atsakovą: 1) grąžinti neteisėtai paimtą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) arba išduoti naują 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 2) sudaryti sąlygas stebėti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinį balsavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. spalio 11 d. gavo VRK pirmininkės išduotą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Pareiškėjas elektroniniais laiškais (2020 m. spalio 9 ir 10 d.) kreipėsi į VRK pirmininkę prašydamas sudaryti sąlygas stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas rinkėjų, turinčių būti saviizoliacijoje, bet nepateikusių Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 67¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau tokios sąlygos nebuvo sudarytos. 2020 m. spalio 11 d. VRK Spaudos konferencijų patalpoje pareiškėjas kreipėsi į VRK pirmininkę, klausdamas kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimus, tačiau buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nenustatė jokio įstatymo pažeidimo ir nesurašė jokio protokolo, o VRK pirmininkė pareikalavo, kad pareiškėjas grąžintų rinkimų stebėtojo pažymėjimą, ką jis įvykdė. Taip vyko nepagrįstas ir neteisėtas Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimo atėmimas, nes, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 61 straipsnio 6 dalies nuostata, panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą galima jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Apie VRK posėdį, kuriame būtų svarstomas klausimas panaikinti pareiškėjo rinkimų stebėtojo registraciją, pareiškėjui nebuvo pranešta. Pareiškėjo įsitikinimu, Seimo rinkimų įstatymo 61 straipsnio 8 dalies įtvirtinta jo teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką dėl gal būt daromų pažeidimų, be to, VRK spaudos konferencijos metu su VRK pirmininke nesuderintų klausimų uždavimas negali būti vertinamas kaip įtakos darymas rinkimų komisijų, atskirų jos narių darbui ar kaip rinkimų proceso sutrikdymas. Pareiškėjas ne kartą žodžiu, taip pat 2020 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą grąžinti neteisėtai paimtą rinkimų stebėtojo pažymėjimą, bet ir vėl yra ignoruojamas.
Teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos šią teisę įgyvendinti pagal įstatymų nustatytas taisykles, atsižvelgiant ir į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog Seimo rinkimų įstatymas nustato dviejų rūšių terminus, aktualius skundams paduoti nagrinėjamu atveju: (1) 5 dienų ir (2) skundo padavimą iki balsavimo pabaigos. 5 dienų termino pasibaigimo nustatymas yra aktualus tik tuo atveju, jei skundas paduotas iki balsavimo pabaigos. Pasibaigus balsavimui rinkimų į Seimą atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo nebegali priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R444-5/2013).
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad dėl Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimo grąžinimo ir galimybės stebėti 2020 m. spalio 11 d. Lietuos Respublikos Seimo pakartotinį rinkimų balsavimą jis pakartotinai kreipėsi į VRK 2020 m. spalio 23 d., tačiau nepateikia duomenų, kad VRK dėl šio kreipimosi būtų priėmusi kokį nors sprendimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, kuriame keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai paimtą Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba išduoti naują Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, taip pat sudaryti sąlygas stebėti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų pakartotinį balsavimą, pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2020 m. spalio 24 d. 17.42 val., o skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2020 m. spalio 26 d., t. y. jau po 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo pabaigos – 2020 m. spalio 25 d. 20 val.
Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, bei vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nes, pasibaigus balsavimui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti ginčus dėl rinkimų įstatymų pažeidimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R444-5/2013).
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nes Seimo rinkimų įstatymo nuostatos nesuteikia teisės šiam teismui nagrinėti pareiškėjo skunde nurodytą ginčą po balsavimo pabaigos, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. N. skundą.
Nutartis neskundžiama.