Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. J. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėtas, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2012-04-16 su vėlesniais papildymais nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 959222006, pagal kurią atsakovui buvo suteikta bendra 434,43 EUR kredito suma, t.y. 289,62 EUR 2012-04-16, 57,92 EUR 2012-04-17 ir 86,89 EUR 2012-04-18. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2012-05-16.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, kaip matyti iš Swedbank banko išrašų, 2012-04-16 pervedė atsakovui 289,62 EUR (1 000 Lt), 2012-04-17 pervedė 57,92 EUR (200 Lt), 2012-04-18 pervedė 86,89 EUR (300 Lt) sumas. Atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškovu tinkamai neatsiskaitė (duomenų byloje apie atsiskaitymą nėra), todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė. Iš atsakovo priteistina 434,43 EUR negrąžintos paskolos suma (LR CK 6.870 str. – 6.874 str.).

Asmuo neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, laiku negrąžino ieškovui kredito, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina ir 40,14 EUR suma iki kredito grąžinimo termino (CK CK 6.4 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.249 str. 4 d., 6.873 str., 6.874 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti ir 437,93 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, t.y. nuo 2012-06-30 iki 2013-01-25. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 959222006 specialiosiose sąlygose nustatyta 114,58 proc. vartojimo kredito metinė palūkanų norma ir 199,90 proc. bendra kredito kainos metinė norma.

Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovė laiku neįvykdė prievolės, todėl reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 437,93 eurų palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 str.).

Vartojimo kredito įstatymo, galiojusio šio ginčo šalims sudarant ginčo sutartį, 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Atsakovui neįrodžius, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nėra pagrindo mažinti palūkanų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė savo pozicijos dėl ieškovo ieškinio, reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio ir minėtos prezumpcijos neginčija, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl palūkanų mažinimo.

CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovo yra priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo 912,50 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 21 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, jam iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio išlaidų suma.

Pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos remiantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 434,43 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus, 43 ct) negrąžintos paskolos, 40,14 EUR (keturiasdešimt eurų, 14 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 437,93 EUR (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus, 93 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 912,50 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.