Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-715-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2S-715-368/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Martinavičius Civilinė byla Nr. 2S-715-368/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05467-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 122.4, 128.17 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties panaikinimo, kuria nutarta netvirtinti turto perdavimo išieškotojui akto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė V. Š. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl 2011-08-18 turto perdavimo išieškotojui akto (toliau aktas) tvirtinimo. Akte nurodė, kad 2011-08-18, vadovaudamasi LR CPK 702 straipsniu, už 56 000,00 Lt perdavė išieškotojui R. K. perdavė O. M. priklausantį 36.27 kv. m bendro ploto butą su 4,38 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netvirtino 2011-08-18 turto perdavimo išieškotojui akto. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos matyti, jog buvo skundžiamos Šiaulių apygardos teismo Hipotekos skyriaus nutartys ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaule užvaldyto O. M. priklausančio turto. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu nenustatyta, jog antstolė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, tačiau sprendė, kad varžytynių ar turto perdavimo neteisėtumas negali apsiriboti vien antstolės veiksmais. Teismo vertinimu, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl turto užvaldymo apgaule, yra pagrįsta abejonė dėl pačios prievolės teisėtumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį apeliantas (pareiškėjas) R. K. prašo ją panaikinti ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo funkcija tvirtinant turto realizavimo aktą, apsiriboja vykdymo proceso metu antstolės atliktų veiksmų įvertinimu, tačiau teismas atsisakymą tvirtinti aktą grindė vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, todėl pažeidė procesines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tvirtinama, kad teismas nenurodė, kokia teisės norma rėmėsi atsisakydamas tvirtinti aktą. Atkreipiamas dėmesys, kad įkaito davėja, skųsdama teismo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, ją ginčijo kitais motyvais. Apelianto manymu, atliekamas ikiteisminis tyrimas neturi jokios įtakos įkeitimo sandoriui galioti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą įkeisto daikto savininkė O. M. prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime tvirtinama, kad nekilnojamojo daikto įkeitimo sandoris buvo sudarytas dėl sąmoningo kreditoriaus ir skolininko poveikio įkeisto daikto savininkei. Jos manymu, nustačius, kad sudarant nekilnojamojo daikto įkeitimo sandorį, buvo atlikta nusikalstama veika, šis sandoris turėtų būti laikomas negaliojančiu pagal LR CK 1.81 straipsnio 1 dalį, ir todėl negalėtų būti laikomi teisėtais išieškojimo iš įkeisto daikto veiksmai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netvirtinti turto perdavimo išieškotojui akto, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK (aktuali redakcija nuo 2010-10-26 iki 2011-09-30) 702 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas šio Kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų patikrinimu. Atsisakydamas tvirtinti varžytynių aktą teismas turi nurodyti, kokie pažeidimai nustatyti, o neapsiriboti vienintelės aplinkybės konstatavimu, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto užvaldymo apgaule. Teismas sprendžia, kad turto perdavimo išieškotojui akto netvirtinimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo neproporcingai apriboja apelianto (išieškotojo) R. K. teises ir teisėtus interesus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 725 straipsnyje nustatytą tvarką teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, turi patikrinti ne tik tai, ar buvo esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių, bet ir nustatyti bei išsiaiškinti aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant klausimą dėl varžytynių akto patvirtinimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės O. M. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-5405-79/11), ir šios teismo nutarties O. M. neskundė.

Teismo vertinimu, tai, kad įkeisto daikto savininkė O. M. skundė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. spalio 28 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto (21–26 b. l.), nesuponuoja išvados, jog įkeisto daikto savininkės prievolė yra neteisėta, o tik parodo, kad šalis, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartis, pasinaudojo CPK suteiktomis teisėmis.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, teismas spendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Mockevičius