Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-698/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.9.; (S).

2010 m. birželio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo F. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nebendrauti su S. S..

Iš F. J. S. S. priteista 520 Lt (penki šimtai dvidešimt litų) proceso išlaidų ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

F. J. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2009 m. liepos 24 d., apie 14 val., buitinio konflikto metu, plastikiniu įrankiu, skirtu dulkėms iš kilimų iškratyti, mušė kaimynę S. S. ir suduodamas pastarajai smūgius į veidą, rankas ir kitas kūno vietas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis F. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji privati kaltintoja S. S. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo F. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis F. J. veikdamas tiesiogine tyčia, kilusio konflikto metu suduodamas smūgius nukentėjusiajai S. S., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos 2010-01-08 teismo posėdyje F. J. paaiškino, kad (b.l. 31) įvykio dieną išgirdo garsus laiptinėje, pažiūrėjo pro akutę, ji buvo uždengta, pagalvojo, kad galbūt ką nors užpuolė šunys, todėl duris atidarė, tuomet S. S. įšoko ir spyrė jam į koją žemiau kelio, jam labai suskaudo, jis nukrito, jam krentant atsidarė batų dėžės lentyna, S. S. buvo girta, todėl nukrito veidu į lentyną, grasino, kad sumuš, apdraskė, sumušė jį. Ji šokinėjo ir girta voliojosi ant jo. Po to ji pati atsikėlė ir pabėgo. Po trijų dienų S. atėjo pas jį su policija. Pirmosios instancijos 2010-02-22 teismo posėdyje F. J. paaiškino, kad (b.l. 76) jis paskambino S. S. ir paprašė nuraminti savo dukrą, pokalbio eigoje pasakė, kad jos dukra yra tokia, kaip ir ji. Ji pasakė, kad išdaužys jam snukį. Jis numetė telefono ragelį, buvo labai susinervinęs, todėl nutarė į lauką eiti išpurtyti drabužius, ieškojo plastikinio įrankio, skirto dulkėms iš kilimų iškratyti, bet nerado. Po kelių minučių prie durų išgirdo garsą „ajajai“, durų neatidarė, tačiau staiga išgirdo kaip kažkas kojomis pradėjo spardyti duris, neiškentė ir atidarė duris, atidarius duris S. S. įbėgo į koridorių ir spyrė jam į koją žemiau kelio, jam suskaudo. Batų dėžės durys atsidarė ir S. S. nukrito veidu į dureles, pradėjo jį draskyti, todėl kaire ranka nustūmė ją iki durų ir išstūmė pro duris. Įvykio metu anūkas buvo koridoriuje, matė, kaip S. S. buvo nukritusi ant jo, anūkas buvo išėjęs iš kambario ir žiūrėjo. S. nukrito, nes buvo girta, nuo jos sklido alkoholio ir narkotikų kvapas. F. J. versija atmetama todėl, kad ji nenuosekli (pirmosios instancijos vieno teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad duris atidarė, nes galbūt ką nors užpuolė šunys, o S. S. pati atsikėlė ir pabėgo, o kito teismo posėdžio metu paaiškino, kad atidarė duris neiškentęs, nes pradėjo spardyti duris, o vėliau kaire ranka nustūmė ją iki durų ir išstūmė pro duris), ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiosios S. S., liudytojų N. S., E. Č., V. S. parodymai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2972/09(01), specialisto V. K.. paaiškinimai), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Neprisaikdintas nepilnametis liudytojas A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad kaltinamasis yra jo senelis. 2009-07 apie 3 val. dienos jis buvo namuose, girdėjo, kaip senelis kalba telefonu, skambino kaimynei dėl to, kad pas kaimynės dukrą atvažiuoja kažkoks žmogus ir garsiai leidžia muziką, girdėjo senelio keiksmažodžius, po kiek laiko kažkas paskambino į duris, pažiūrėjęs pro durų akutę pamatė, kad kaimynė kumščiais daužo duris, durų neatidarė, nuėjo į kambarį ir užsidarė matinio stiklo duris, pro kurias pamatė tik kaip kaimynė buvo įėjusi į buto koridorių, girdėjo, kad ji ir senelis ginčijosi. Matėsi, kad abu mušėsi, abu buvo nugriuvę. Mama buvo virtuvėje. Ji nieko nematė. Tokios piktos, daužančios kaimynės niekad iki tol nematė. Šie neprisiekusio nepilnamečio A. B. parodymai nepatvirtina nuteistojo F. J. versijos, kadangi neatitinka nuteistojo paaiškinimų (F. J. paaiškino, kad jo anūkas buvo išėjęs iš kambario ir žiūrėjo, o A. B. parodė, kad įvykius stebėjo per matinio stiklo duris, be to, F. J. nepaaiškino, kad jo anūkas pro durų akutę pamatė kas atėjo), jais tikėti nėra pagrindo, kadangi jie kartu gyvena, juos sieja glaudus giminystės ryšys, juos paneigia kitų duomenų visuma.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. S. (b.l. 75-76) parodė, kad įvykio dieną buvo blaivi, ją matė daug žmonių, 2009-07-24 apie 14 val., paskambino jos kaimynas F. J., pokalbio metu pasakė, kad nuramintų savo dukrą, pavadino ją necenzūriniais žodžiais, ji pasakė, kad jis prikąstų liežuvį, o jis ją apšaukė, išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji jam pasakė, kad nusileis iki jo buto ir jis turės jai viską paaiškinti. Nusileidusi ji paskambino jam į duris, kurios yra apkaltos dermantinu, todėl išgirsti durų skambutį beveik neįmanoma, todėl nusprendė pastuksenti į duris ir pašaukti, kad atidarytų duris. Po minutės jis atidarė duris ir, jam nespėjus pasakyti nė žodžio, F. J. jai daiktu, skirtu kilimams purtyti, trenkė tris kartus stipriai per galvą, vieną kartą per veidą, per nugarą, ranką. Ji liko stovėti, o jis užtrenkė buto duris, viskas truko kelias sekundes. Šeštadienį ir sekmadienį jai buvo negerai, ją pykino, vėmė. Namie išgulėjo, laikui einant, prasta savijauta praėjo. Jos dukra buvo pavadinta prostitute, F. J. ją ir jos dukrą vadino paleistuvėmis.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. S. parodė (b.l. 78), kad kai išgirdo triukšmą, kadangi yra smalsi, žvilgtelėjo pro durų akutę. Pažiūrėjusi pamatė ranką ir S.. F. J. rankoje buvo kilimų mušiklis ir jis juo mojavo. F. J. buvo tarpduryje. Viskas greitai baigėsi. Viskas vyko prie durų, nematė, kad S. S. būtų pargriuvusi. Tokia maža moteris kaip S. S. vyro neužpultų. Ji nėra mačiusi jos nei girtos, nei triukšmingos. Pradžioje pats F. J. jai pradėjo pasakoti apie konfliktą, sakė, kad nukentėjusiajai užvožė kilimų mušekliu.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja E. Č. parodė (b.l. 78), kad yra S. S. sesuo. 2009-07-24 apie 17 val. atvažiavo pasveikinti sesers su gimtadieniu, sesuo buvo blaivi. Ji netoleruoja alkoholio, labai retais atvejais išgeria šampano.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. S. parodė (b.l. 77), kad ji yra S. S. motina. 2009-07-24 ji atsiliepė telefonu ir išgirdo įžeidinėjimus. Skambino kaimynas F. J., toliau telefonu kalbėjo jos dukra.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas V. K. paaiškino, kad (b.l. 91) savo specialisto išvadą Nr. G 2972/09 (01) palaiko ir ją tvirtina. Griuvimui gali būti būdingas tik vienas sužalojimas: viena kraujosruva, kuri buvo nustatyta dešinio žasto išoriniame paviršiuje distalinėje dalyje. Kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Galėjo būti padaryti mušant daiktu, skirtu purtyti kilimus. Sužalojimai dešinėje pusėje galėjo būti padaryti su bet kokia ranka. Tiek mušant, tiek griūnant galėjo būti padaryti sužalojimai dešinio žasto išoriniame paviršiuje distalinėje dalyje. Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2972/09(01) (b.l. 2-3, 62-63) matyti, kad S. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio peties ir dešinio žasto srityse, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-07-24), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš išdėstyto matyti, kad S. S. griūnant galėjo būti padaryti sužalojimai dešinio žasto išoriniame paviršiuje distalinėje dalyje, kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio peties) nebūdingi griuvimui, galėjo būti padaryti mušant daiktu, skirtu purtyti kilimus. Išdėstyta paneigia F. J. versiją ir patvirtina nukentėjusiosios S. S., liudytojos N. S., parodymus.

Nukentėjusiosios S. S., liudytojų N. S., E. Č., V. S. parodymai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2972/09(01), specialisto V. K. paaiškinimais netikėti nėra pagrindo, kadangi nuteistasis F. J. nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jų galimo rimto, įtikinamo motyvo jį apkalbėti. Byloje esanti kita medžiaga, įvertinus įrodymų visumą, nepaneigia buitinio konflikto metu, S. S. F. J. sudavimo smūgių į veidą, rankas ir kitas kūno vietas padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, fakto.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo pergyveno ne tik fizinį skausmą, tačiau patyrė ir kitus nepatogumus, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgė į F. J. socialinę padėtį. Kolegija iš esmės šioms išvadoms pritaria, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytų kūno sužalojimų pobūdį (tik poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio peties ir dešinio žasto srityse), nuteistojo turtinę padėtį – nedirba (b.l. 74), sveikatos būklę (jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 29, 76)), senyvą amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl priteistinas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 300 litų (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį, nes teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Tai, kad nukentėjusioji atėjo „pasiaiškinti“ į jo namus, jam (duomenys neskelbtini) metai, S. S. - (duomenys neskelbtini) metai, nėra pagrindas jos atžvilgiu atlikti smurtinius veiksmus. Skunde nurodytos aplinkybės, kad S. S. pirma spyrė apeliantui į koją, įsiveržė į jo butą, atsižvelgiant į išdėstytą, nutartyje, paneigtos. Nustatyta, kad buitinio konflikto metu, plastikiniu įrankiu, skirtu dulkėms iš kilimų iškratyti, apeliantas mušė kaimynę S. S. ir suduodamas pastarajai smūgius į veidą, rankas ir kitas kūno vietas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, S. S. smurtinių veiksmų nenustatyta, todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo apelianto veiksmus, nesant pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, vertinti kaip būtinąją gintį (BK 28 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, nežiūrint to, kad nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą 1000 Lt sumai, vertino, kad nukentėjusiojo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl priteisė prašomą sumą. Be to, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą, nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2006 („Teismų praktika“ Nr. 26, p. 261) civilinės ieškovės prašomą priteisti pinigų sumą mažino, kadangi minėtoje byloje advokato darbo sąnaudos buvo nedidelės – tik dalyvavimas trumpai trukusiame kasacinės instancijos teismo posėdyje, buvo atsižvelgta į sunkią nuteistojo padėtį. Teismo posėdyje buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas LAT serijos Nr. 499695, iš kurio matyti, kad S. S. sumokėjo adv. A.Saulėnienei 700 Lt. už atstovavimą, dokumento surašymą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje advokatės darbo sąnaudos buvo nedidelės – tik dalyvavimas trumpai trukusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ką patvirtina 2010-06-15 sąskaita už teisines paslaugas (atsikirtimai į apeliacinį skundą surašyti S. S. vardu, S. S. pati buvo susipažinti su byla, kopijavo jos medžiagą), nuteistasis nedirba (b.l. 74), jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 29, 76)), jis yra senyvo amžiaus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes S. S. priteistina 250 Lt advokato darbui apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Priteistą 1000 litų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 300 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš F. J. (F. J.) nukentėjusiajai civilinei ieškovei S. S. 250 litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.