Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Alytuje, nevedęs, Vilniaus universiteto studentas, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 Įst. Nr. XII-1871 red.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2019 m. vasario 23 d. apie 05:30 val. Vilniuje, Savanorių pr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Apklaustas kaltinamuoju P. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-02-22 vakare buvo naktiniame bare Vilniaus gatvėje, vartojo alkoholį. Po to grįžo į namus – gyvena studentų bendrabutyje, - tačiau 2019-02-23 apie 5.00 val., būdamas girtas, giminaičiui priklausančiu automobiliu Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į naktinę parduotuvę, adresu Savanorių pr. 7, Vilniuje. Po to sėdo važiuoti atgal, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. K. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Bylos duomenys gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo pripažįstami įrodymais.

Iš liudytojo – policijos pareigūno A. V. apklausos protokolo turinio seka, kad jis 2019-02-23 apie 05.30 val. patruliavimo metu Savanorių prospekte, Vilniuje pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Audi A3, valst.nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vingiavo kelyje, keitė važiavimo kryptį. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus P. K., gim. 1997-05-17, jam alkotesteriu nustatytas 2,13 promilių girtumas (b.l.10).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1865 /2019 (01) nurodyta, kad P. K. įvykio rytą 5,50 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio (b.l. 20).

Šių įrodymų visumos pakanka išvadai, kad P. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 Įst. Nr. XII-1871 red.).

2019-01-11 Įstatymu Nr. XIII-1929 Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 281-1 straipsniu, įsigaliojusiu 2019-04-01, kurio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokiusiam praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengusiam neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojusiam alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamojo P. K. padaryta nusikalstama veika būtent ir atitinka šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Atsižvelgiant į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo pasikeitus įstatyminiam kaltinamojo P. K. padarytos veikos reglamentavimui (nusikalstamos veikos padarymo metu veika buvo numatyta Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, o nuosprendžio priėmimo metu analogiška veika numatyta Baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje) bei į tai, kad abiem atvejais yra numatyta analogiška kaltininko atsakomybė už padarytą veiką, taikytina bendra Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Taigi kaltinamojo P. K. veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 Įst. Nr. XII-1871 red.) teisinga.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti kaltinamojo P. K. ir jo mamos V. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be V. K..

Kaltinamojo mama V. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Iš teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad ji dirba Alytaus R.Daugų V. M. gimnazijoje mokytoja, darbovietėje charakterizuojama išskirtinai teigiamai, nekartą buvo skatinta. V. K. niekada nebuvo teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis.

P. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas, jis turi rimtų sportinių pasiekimų, studijų programos koordinatorės charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygotų sutrikimų. Jis niekada nesigydė šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose.

Kaltinamasis praeityje neteistas, buvo tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs. Taigi, nors K. elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo neįtikėtinai lengvabūdiškas, teismas neturi pakankamo pagrindo vertinti jo asmenybę kaip linkusią pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos P. K. akivaizdžiai labai išgyvena, teigia, kad po įvykio išvis nebevartoja alkoholio.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos baudžiamojo įstatymo numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą mamai V. K., todėl P. K. taikytinas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos.

Tiek nuteisiant asmenį pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, tiek ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas pagal suformuotą teismų praktika nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju, t.y. kai kaltinamasis vairavo ne jam priklausantį automobilį ir nesant Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui (šiuo atveju, J. L.) priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas spręstina dėl konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, tuo pat metu nepažeidžiant šios priemonės taikymo proporcingumo ir teisingumo principų.

Analogiškų techninių duomenų bei pagaminimo metų automobilio Audi A3 vidutinė rinkos vertė, kaip seka iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos, yra 1390 eurų (b.l. 14).

Sprendžiant dėl išieškotinos iš kaltinamojo sumos dydžio vertintina ne tik automobilio vertė, bet ir aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, taip pat kaltinamojo asmenybė ir kitos faktinės aplinkybės. Kaltinamasis studijuoja, gauna 150 eur dydžio pajamas iš sportinės veiklos, taigi jis neturi pakankamų savarankiškų pajamų, yra mamos išlaikomas. Apibendrinant, teismas priėjo išvados, kad įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę bei turtinę padėtį, proporcinga bei teisinga iš jo išieškotina suma būtų ne visos automobilio vertės, o tik jos dalies konfiskavimas apsiribojant 700 eurų suma.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama atleistam nuo bausmės asmeniui Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nėra aplinkybių, trukdančių nesutikti su prokuroro siūlomu specialios teisės atėmimo terminu dvejiems metams, su šiuo terminu sutiko ir kaltinamasis, padaręs itin šiurkštų eismo taisyklių pažeidimą, todėl jam skirtinas uždraudimas naudotis specialiąja teise nustatant dviejų metų terminą.

Vilniaus apskr. VPK patirtų 1,05 euro išlaidų už kaltinamojo vairuoto automobilio saugojimą UAB „Sauda“ aikštelėje iš kaltinamojo nepriteistinos, nes sprendimo jas priteisti vykdymo kaštai neproporcingai viršytų pačią priteisiamą sumą (b.l.45). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje padarymo perduodant jį pagal laidavimą vieneriems metams be užstato motinai V. K..

Taikyti Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio nuostatas ir paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalis ir konfiskuoti iš P. K. dalį jo vairuoto automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą - 700 eurų (septyni šimtai eurų).

Kardomąją priemonę – dokumento – vairuotojo pažymėjimo AM B1 B Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.