- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- I-1995-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00257-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujamų A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.), skundo atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 21–23), prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018-12-21 sprendimą Nr. (15/6-12)41PR-47 „Dėl Armėnijos Respublikos piliečių A. S., A. S., A. S., H. S. grąžinimo į Armėnijos Respubliką“ (toliau ir – Sprendimas). Paaiškino, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-09-20 sprendimu pareiškėjų skundas dėl Departamento 2018-05-10 sprendimo Nr. (15.6-12)12PR-74 dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Skundžiamą 2018-12-21 Sprendimą Departamentas pareiškėjams įteikė 2019-01-07. Su Sprendimu nesutinka todėl, kad pareiškėjas A. S., jau būdamas Lietuvos Respublikoje, susirgo nepagydoma liga ((duomenys neskelbtini)). 2018-08-29 atlikta operacija ir taikytas intensyvus gydymas, 2018-10-24 skirtas chemoterapijos kursas, kuris baigtas 2018-12-17, tačiau gydymas toliau tęsiamas (pareiškėjas siunčiamas į PET/CT komisiją; po urologo konsultacijos planuojamas tolesnis operacinis gydymas, šiuo metu turi lankytis pas gydytoją kas du mėnesius). Nurodo, kad A. S. išsiuntimas į Armėnijos Respubliką keltų grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, nes Armėnijos Respublikoje pareiškėjas tokio gydymo, kuris yra taikomas Lietuvos Respublikoje negautų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–42). Nurodo, kad Departamentas 2018-05-10 priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-74 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Pareiškėjai nesutiko su minėtu sprendimu ir kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018-09-20 sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-12 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Paaiškina, kad Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 127 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka) 44.1 papunkčiu, nenustačiusi Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėjus, priėmė skundžiamą sprendimą įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti į Armėnijos Respubliką, įspėti, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nepratęsė pareiškėjams sveikatos draudimo galiojimo laikotarpio ir dėl to pareiškėjai negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad pareiškėjai su skundu nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jie gauna ar galėtų gauti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tęsti gydymą, o su skundu pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas A. S. negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl savo sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, išvykus iš Lietuvos Respublikos ir vis tik nusprendus gydytis Lietuvoje, teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas galėtų kreiptis dėl Šengeno r nacionalinės vizos išdavimo į konsulinę įstaigą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė savo skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-12-21 sprendimo Nr. (15/6-12)41PR-47 „Dėl Armėnijos Respublikos piliečių A. S., A. S., A. S., H. S. grąžinimo į Armėnijos Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ duomenis iš byloje esančią medžiagą (b. l. 9–13) nustatyta, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Departamento 2018-05-10 priimtą sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-74 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-09-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3229-484/2018 pareiškėjų skundą atmetė. Nesutikdami su minėtu teismo sprendimu, pareiškėjai jį apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2018-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-5399-261/2018 pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-09-20 sprendimą paliko nepakeistą.
Departamentas 2018-12-21 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti į Armėnijos Respubliką per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (1 punktas); įspėti pareiškėjus, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas), neuždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvą (3 punktas) (b. l. 6–7; 44–45).
Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-10-01 iki 2019-01-01) 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.
Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, o Įstatymo 130 straipsnyje nurodyti atvejai, kada užsienietį draudžiama išsiųsti arba grąžinti: į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 dalis); jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (2 dalis); jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu (4 dalis).
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Departamento 2018-05-10 sprendimas Nr. (15/6-12) 12PR-74, kuriuo atsisakyta pareiškėjams suteikti prieglobstį, įsigaliojo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-12 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-09-20 sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas dėl Departamento 2018-05-10 sprendimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taigi skundžiamas Sprendimas priimtas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal kurį sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Analogiška nuostata yra ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjams Departamento 2018-05-10 sprendimu nesuteikus prieglobsčio, ir minėtam Departamento sprendimui įsigaliojus įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-09-20 sprendimui (t. y. 2018-12-12), Departamentas pagrįstai sprendė pareiškėjų tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2018-12-12 laikytinas neteisėtu.
Atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdama į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėjus (Armėnijos piliečius) į Armėnijos Respubliką, pagrįstai 2018-12-12 priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti į Armėnijos Respubliką per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pažymėtina, kad pareiškėjai nesutikimą su Sprendimu grindžia ne neatitikimu teisiniam reglamentavimui – pareiškėjai su Sprendimu nesutinka tik dėl to, kad siekia likti Lietuvos Respublikoje ir tęsti pareiškėjo A. S. gydymą.
Iš pareiškėjų teismui pateikto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019-01-15 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 8) matyti, kad pareiškėjui A. S. diagnozuotas onkologinis susirgimas ((duomenys neskelbtini)).
Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato galimybę sustabdyti sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymą, jeigu užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, (toliau – Aprašas) nustato būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir mastą. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų Aprašo 1 ir 2 prieduose išdėstytų Vaikų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės ir Suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės (toliau – lentelės) 3 skiltyje, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Pastebėtina, kad onkologiniai susirgimai nėra numatyti kaip atvejai, kuomet medicinos pagalba yra teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai. Į bylą nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės negalėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-02-05 rašte Nr. 3S-1555 „Dėl Jūsų prašymo“, pareiškėjui A. S. išaiškinta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa neturi teisinio pagrindo pareiškėjui ir jo šeimos nariams pratęsti sveikatos draudimo galiojimo laikotarpio ir dėl to pareiškėjas ir jo šeima negali Lietuvoje gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš valstybės biudžeto, gali gauti tik mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 25). Nors atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai į bylą neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad gauna ar galėtų gauti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši aplinkybė sprendimo grąžinti pareiškėjus į Armėnijos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo kontekste nėra teisiškai reikšminga, kadangi Įstatymas imperatyviai nustato atvejus, kuomet užsieniečių atžvilgiu yra priimami sprendimai dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl konstatuotina, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą ir teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra.
Skundžiamame Sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu pareiškėjai įpareigojami išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.), atstovaujamų A. S. ir A. S., skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.