- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-23
- Bylos Nr.
- N-575-1745-06
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. (A. V. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 1 PK įgaliotas pareigūnas A. V. 2006 m. kovo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2006-03-07 apie 15.20 val., Panevėžio mieste, prie pastato Ukmergės g. 18, į sau priklausantį automobilį Renault Espace kvietė keleivius, siūlydamas nuvežti juos į Vilnių už keleivinio autobuso kainą, taip pažeisdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-02-10 įsakymą Nr. A-109 ir padarydamas veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija išnagrinėjusi administracinę bylą 2006 m. gegužės 3 d. nutarimu A. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 172 str. l dalyje, padarymą skyrė 750 litų baudą.
Šalies argumentai
A. V. kreipėsi į teismą ir prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog 2006-03-07 jam priklausančiu automobiliu jis atvyko į Panevėžį nusipirkti automobilių detalių, kur apie 15 val. prie „IKI“ parduotuvės, esančios Ukmergės g. 18, turėjo susitikti su žmogumi, turėjusiu atvežti jam detales. Jis niekam nesiūlė už pinigus važiuoti su juo į Vilnių. Apsaugos tarnybos darbuotojai klaidingai įvertino situaciją, arba sumaišė jį su kitu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė A. V. skundą atmesti. Teismas nurodė, kad A. V. neturi pats įsteigęs įmonės, turinčios licenciją užsiimti keleivių pervežimo veikla, jis nėra ir tokios įmonės samdytas vairuotojas, taigi, užsiėmė nelegalia ūkine komercine veikla - keleivių pervežimu. Teismas nurodė, kad A. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, liudytojų rašytiniais paaiškinimais ir paaiškinimais teisme. Liudytojai R. P. ir O. U. apklausti teisme, tvirtino, kad iki įvykio pareiškėją pažinojo, kaip nuolat Panevėžio autobusų stotyje, ar jos prieigose rinkusį keleivius vežti į Vilnių tuo pačiu automobiliu, tačiau jokių motyvų melagingai liudyti neturi, nes tokių nelegalių vežėjų jie sulaiko gana daug. Minėti liudytojai teisme patvirtino, jog įvykio metu saugojo autobusų stoties teritoriją, kai išgirdo pareiškėją prie 8 aikštelės, iš kurios išvykstama Vilniaus kryptimi, garsiai kviečiantį keleivius važiuoti į Vilnių už autobuso bilieto kainą. Pamatęs juos ateinančius, A. V. pasišalino į prie autobusų stoties esančios parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę prie savo automobilio „Renault“, kur jau lūkuriavo dvi moteriškės. Jie pavojaus signalo mygtuku paskambino į Panevėžio m. VPK budėtojo pultą, netrukus atvyko apsaugos policijos pareigūnai, bet kadangi važiavo įjungę garsinį signalą, pareiškėjas, matyti liepė moteriškėms pasišalinti, nes šios įėjo į parduotuvės pastato vidų, o jis pats įsėdo į savo automobilį. Jis buvo pareigūnų sulaikytas, o jie parašė pranešimus. O. U. tvirtino girdėjęs, kaip policininkai, priėję prie A. V. , prašė pateikti dokumentus, leidžiančius jam užsiimti keleivių pervežimu, bet jis jų neturėjo. Teismas padarė išvadą, jog liudytojų parodymai vienas kitam neprieštarauja, todėl abejoti jais pagrindo nėra, teismas nenustatė, o ir pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, o daugiau įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nekaltumą pažeidimo padarymu, nėra.
Šalies argumentai
A. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. A. V. nurodo, kad jis su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nutarimo panaikinimo. Tačiau pranešimo apie jo skundo nagrinėjimo datą ir laiką negavo, kadangi pranešimas buvo įmestas į kaimyno pašto dėžutę. Paaiškino, kad jis stovėjo prie parduotuvės „IKI“, t.y. Ukmergės g. 18, Panevėžyje, nes turėjo susitikti su vyru, turėjusiu atvežti jam automobilio detales. Vieta, kurioje stovėjo jis ir jo automobilis visiškai nesiriboja su Panevėžio autobusų stoties teritorija. Stovėdamas minėtoje vietoje jis keleivių grupės nerinko. Jis garsiai nekvietė keleivių važiuoti į Vilnių už autobuso bilieto kainą. Licencijos užsiimti keleivių pervežimu jis neturėjo ir tokios veiklos nelegaliai nevykdė. ATPK 172 str. l d. taikytinas tik administracinio teisės pažeidimo subjektui, kuris jau turi tokį leidimą užsiimti komercine ar ūkine veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 172 str. 1 d. nustatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio tai blanketinė teisės norma. Taip pat, tai yra itin bendro pobūdžio teisės norma, taikoma už įvairių komercinės, ar ūkinės veiklos taisyklių pažeidimą. Teismas atmeta apelianto argumentą, kad ATPK 172 str. l d. taikytinas tik administracinio teisės pažeidimo subjektui, kuris jau turi leidimą užsiimti komercine ar ūkine veikla, kadangi to nenustato įstatymas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu – byloje įrodyta, kad A. V. , neįsteigęs įmonės ir neturėdamas licencijos, iš gatvės, kuri Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-02-10 įsakymu Nr. A-109 yra besiribojanti su autobusų stotimi, į sau priklausantį automobilį Renault Espace kvietė keleivius, siūlydamas nuvežti juos į Vilnių už keleivinio autobuso kainą (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojų R. P. ir O. U. rašytiniai paaiškinimai ir parodymai teisme).
Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. nustatyta, kad draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Taigi, A. V. pažeidė paminėtas taisykles ir pagrįstai nubaustas.
Teismas procesinių pažeidimų nenustatė. A. V. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta įstatymo nustatytu būdu, jo paties nurodytu adresu (b.l. 25). Apelianto teiginys, kad pranešimo apie jo skundo nagrinėjimo datą ir laiką negavo, neįrodytas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2006 m. gegužės 3 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.