Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus ir Valstybės įmonės Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iki Lietuvos okupacijos pagal šeimos susitarimą apie 1930 - 1940 metais, senelis J. G. visiems savo vaikams, jiems tuokiantis, išmokėjo atitinkamas dalis, o jos, pareiškėjos motina O. G. (N.) liko prie senelio prižiūrėti jo, dėl ko jai buvo pažadėta perleisti visą ūkį, kuris liko senelio žinioje. Seneliui mirus, jos motina O. G. (po santuokos – N.) paveldėjo visą ūkį, kuris tuo metu skaitėsi, kaip J. G. t. y. namus, ūkinius pastatus, esamus galvijus, namų apyvokos daiktus, kitus ūkio reikmenis, išskyrus žemę, kuri buvo nacionalizuota. Kadangi pareiškėjos senelis jau buvo miręs, jos motina O. N., mirusi (duomenys neskelbtini), dar būdama gyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymu, kreipėsi į tuometinę Varėnos rajono, Jakėnų apylinkės agrarinę tarnybą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo nacionalizuotą žemę. Daugiau niekas iš galimų pretendentų į agrarinę tarnybą, dėl nuosavybės teisės į mirusio J. G. nacionalizuotą nekilnojamą turtą žemę nesikreipė, išskyrus jo sūnaus M. G., žuvusio Antrojo pasaulinio karo metu, dukrą Oną B. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu gyvenusią (duomenys neskelbtini). Pagal turimus duomenis Ona B. J. mirė (duomenys neskelbtini).

2005 m. balandžio 14 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-20263, buvo atkurtos nuosavybės teisės O. N. grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininke, Ona B. J. 4,93 ha žemės ir 5,83 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisė į J. G. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą pagal O. N. prašymą buvo atkurta 2005-04-14 d, t. y. praėjus septyniems metams po jos mirties. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamo turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nurodoma, kad mirus piliečiams, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės mirusiojo vardu perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Vadovaujantis šiuo įstatymu 2009-05-26 pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į O. N. vardu atkurtą nuosavybės dalį, t. y. į 502/1085 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Žilinų k. v., paskirtis žemės ūkio, bendras plotas: 10,8500 ha.

Pareiškėja bandė ieškotis naudotojos Onos B. J., tačiau sužinojo, jog ji mirusi (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė juo sutuoktinis J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Vėliau bandant ieškoti J. J. sužinojo, kad J. J. taip pat apie 2000 metus mirė, buvo likęs jo sūnus, kurio vardo nei pavardės nežino, kuris taip pat miręs. Daugiau jokių artimųjų iš O.B. J. pusės nežino, kadangi nepalaikė su jais jokių ryšių.

Posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad jos senelis J. G. ir jo sutuoktinė M. G. turėjo 5 vaikus, jie visi mirę. Po J. G. mirties žeme naudojosi pareiškėjos tėvai – O. ir V. N.. Niekas nepretendavo į senelio žemę. Jos tėvai turėjo 2 vaikus – ją, pareiškėją ir jos seserį, kuri yra mirusi. Žeme iki mirties rūpinosi jos tėvai, o dabar ji. Jos senelio sūnaus, M. G., žuvusio Antrojo pasaulinio karo metu dukra O. B. J., mirusi, paveldėtojų nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) gyventojas. Jis nežino ar O. N. turėjo žemės, bet jis žino, kad B. Š. turi žemės ir ją dirba. Apie O. B. J. nieko nežino, apie ją negirdėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėja turi didelį plotą žemės (duomenys neskelbtini). Jis žino žemės ribas. Ta žeme rūpinasi viena B., nes jos sesuo mirusi. Daugiau pretendentų į žemę jis nežino. Dabar jau beveik visur užaugo miškai, jais rūpinasi B.. Dirbamos žemės labai mažai. J. pavardę jis girdėjęs, bet niekada jos nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. T., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pažinojo pareiškėjos tėvą ir motiną. Sakydavo, kad turėjo 10 ha žemės. B. rūpinasi žeme viena. Jai atrodo, kad dėl žemės daugiau niekas nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo, Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė byla nutrauktina, nes nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Iš byloje pateikto Kaišiadorių vyskupijos Žilinų Šv. Antano Paduviečio parapijos Žilinų parapijos klebono A. G. išduoto laidotuvių liudijimo matosi, kad J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo palaidotas 1946 m. rugsėjo 11 d. Laidotuvių liudijime nurodoma, kad remiantis Žilinų Šv. Antano Paduviečio parapijos 1945 m. laidotuvių, metrikų knygos įrašu Nr. 23, liudijama, kad klebonas D.L. 1946 m. rugsėjo 11 d. Žilinų parapijoje palaidojo: parapijietį J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusiojo tėvai: K. G. ir M. E. (b. l. 9). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą nustatyta, kad pareiškėjos motina O. G. (po santuokos N.) gimė 1906 m. liepos 26 d. Pažymoje nurodoma, kad Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Valkininkų R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1906 m. liepos 30 d. pakrikštyta J. ir M. (iki santuokos D.) G. duktė vardu O., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Kaišiadorių vyskupijos Žilinų Šv. Antano Paduviečio parapijos Žilinų parapijos klebono A. G. išduotu santuokos liudijimu patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) Žilinų parapijos bažnyčioje palaiminta santuoka tarp V. N., gimusio 1904 m. ir O. G., gimusios 1906 m., iš Kalėnų kaimo, kurios tėvai J. G. ir M. D. (b. l. 11). Mirties liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjos motina O. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), tėvas V. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 139 patvirtinama, kad pareiškėjos tėvai V. N. ir O. N. (b. l. 18). Santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo B. Š. (iki santuokos sudarymo – N.) (b. l. 19). Byloje esančiu 2005 m. balandžio 14 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-20263, patvirtinama, kad buvo nuspręsta, 1. atkurti nuosavybės teises O. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,90 ha žemės, 0,12 ha miško, 1.1 grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: O. N. – 5,02 ha su O. B. J. – 5,83 ha. (b. l. 16). Šilutės r. notarės S. D. 2012-08-27 raštu Nr. S-165 patvirtinama, kad mirus O. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas jos sutuoktiniui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro 2009-05-15 išrašu - pažymėjimu Nr. 677599 patvirtinama, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 10,85 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų plotas 4,93 ha, miško žemės plotas 5,92 ha., kuriame nurodyta, kad 502/1085 dalis nuosavybės teisės priklauso savininkei O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 583/108 dalis priklauso naudotojai (daiktinės teisės neįregistruotos) O. B. J. (b. l. 14-15). Varėnos rajono I-ojo notaro biuro notarės Dalios Kisielienės išduotu 2006-10-10 liudijimu patvirtinama, kad po O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė pareiškėja B. Š. (b. l. 21). Varėnos rajono I-ojo notaro biuro notaro Raimondo Miknevičiaus 2009-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, patvirtinama, kad po O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Minėtame paveldėjimo teisė liudijime nurodoma, kad paveldėtą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: (1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Žilinų k. v., paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, bendras plotas: 3,0400 ha, adresas: (duomenys neskelbtini) (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)); (2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Žilinų k. v., paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, bendras plotas: 1,6000 ha, adresas: (duomenys neskelbtini) (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)); (3) 502/1085 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Žilinų k. v., paskirtis: žemės ūkio, bendras plotas: 10,8500 ha (iš jo miško plotas: 5,9200 ha) adresas: (duomenys neskelbtini) (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš teismo išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų matyti, kad palikėjos O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos dukra, pareiškėja B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimą pagal įstatymą priėmęs asmuo B. Š. yra pirmos eilės mirusiosios įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad palikimo priėmimo teisėtumas bei išduotas 2009 m. gegužės 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. RM-1911, būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.8 straipsnis). Priešingai, nurodytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas galioja ir yra išviešintas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Iš Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2016-11-07 išrašo matosi, kad aukščiau minėtas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Žilinų k.v., paskirtis: žemės ūkio, bendras plotas: 10,8500 ha, priklauso savininkei B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2009-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) ir 583/108 žemės sklypo dalis priklauso naudotojai O. B. J. (daiktinės teisės neįregistruotos). Iš visų aptartų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėja B. Š. yra priėmusi savo motinos O. N. palikimą bei šio fakto nustatinėti nereikia. Iš pareiškėjos pateikto labai išplėsto reikalavimo matosi, kad ji siekia nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina O. N. priėmė visą savo tėvo, J. G. palikimą, tai yra visą žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 10,8500 ha, vietovės pavadinimas -(duomenys neskelbtini) Žilinų k. v. naudojimo paskirtis - žemės ūkio, nuosavybės teisė - O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir naudotojas O. B. J., atkurtą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamo turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką 2005-04-14 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-20262.

Pareiškėja B. Š. teigia, kad jos turimomis žiniomis nei pati O. B. J., o jai mirus jos turto paveldėtojai pagal įstatymą (LR CK 5.11 str.) jokių dokumentų apie giminystės ryšį su J. G. nepateikė, todėl jos nuomone, skaitytina, kad atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią dalį atsisakė. Pareiškėja nurodžiusi, kad ji ieškojo naudotojos O. B. J. ir sužinojo, jog ji mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė juo sutuoktinis J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinama Šilutės notarės S. D. 2012-08-21 raštu advokatui Jonui Zenevičiui (b. l. 17). Pareiškėja taip pat teigia, kad ji bandė ieškoti ir O. B. J. sutuoktinio J. J. ir sužinojo, kad J. J. mirė apie 2000 metus. J. J. turėjo sūnų, kurio vardo nei pavardės nežino, kuris taip pat miręs. Daugiau jokių artimųjų iš O. B. J. pusės nežino, kadangi nepalaikė su jais jokių ryšių. Šiuo atveju pareiškėja nors ir teigia, kad mirę visi O. B. J. paveldėtojai, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė.

Pareiškėja tvirtina, kad nuo pat nuosavybės atkūrimo dienos visą žemės sklypą valdo ir juo naudojasi tik ji, jį prižiūri, dirba žemę, jame gano savo galvijus, sėja grūdines kultūras, jį deklaruoja, todėl ji mano, kad O. B. J., bei jos turto perėmėjams, nepateikus dokumentų nurodančių giminystės ryšį su J. G. nuo savo palikimo dalies atsisakė, todėl po mirties naujai atsiradusio J. G. turto dalies atžvilgiu turėtų būti taikomos CK 5.50 straipsnio 2 dalies ir 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudotis, prižiūrėti ir t. t.), todėl tvirtina, kad ji visą žemės sklypo plotą – 10,8500 ha, kaip O. N. palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji, B. Š. priėmė savo mamos, O. N., palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tačiau tokio fakto nustatymas B. Š. yra nereikalingas ir jis nesukels jai teisinių padarinių, nes ji turi notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad ji po savo mamos mirties palikimą priėmė. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies, arba su sąlyga ar išlygomis. Tai reiškia, kad B. Š. turint notaro išduotus dokumentus apie palikimo priėmimą po O. N. mirties, ji palikimą priėmė ir priėmė visą palikimą, nors galima tokia situacija, jog notarui išduodant dokumentus, nebuvo žinomas koks nors turtas. Tokiu atveju reikalinga kreiptis į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo dokumentas kitam, naujai paaiškėjusiam turtui, kadangi palikimas priimamas visas, negalima pasirinkti, kad dalį turto priimti, o kito – ne, išskyrus atvejį, jei palikimas priimamas pagal turto apyrašą.

Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esant notaro išduotam paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą (b. l. 22-24), juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas, nes jis negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių padarinių (CPK 445 straipsnis), todėl civilinė byla nutrauktina.

Pateiktu pareiškimu pareiškėja siekė įrodyti, jog jos mama, O. N., valdė visą savo senelio J. G., valdytą žemės sklypą. Siekiant įrodyti tokį faktą, reikalinga rinktis kitokius teisinius instrumentus ir būtina teisininko pagalba bei informacija, ar toks prašymas gali būti perspektyvus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 294-295, 335 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.