Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas T. B. 2023 m. birželio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K031133454 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 64 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti 16 proc. metines palūkanas bei 1 119,64 Eur tarpininkavimo mokestį, išskaidytą per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovui Sutartyje numatyto dydžio kreditą. 2023 m. birželio 22 d. atsakovas atliko išankstinę įmoką, po kurios buvo perskaičiuotas kredito grąžinimo terminas ir mėnesinės įmokos dydis. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų pagal grafiką, ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2023 m. lapkričio 28 d.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ ) 5 straipsnyje įtvirtinta vartojimo kredito davėjo pareiga pateikti vartotojui visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas, remdamasis vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VKĮ 5 straipsnyje įtvirtintą informavimo pareigą ieškovė įvykdė tinkamai.

VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo, turi pareigą įvertinti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą ar keičiant kredito sumą.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad vertindama atsakovo kreditingumą ieškovė naudojosi informacija apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat turimus įsipareigojimus. Aptarti duomenys patvirtina, kad sudarant ginčo vartojimo kredito sutartį joje nustatytas atsakovo mėnesio įmokos dydis neviršija 40 procentų atsakovo tvarių pajamų. Taigi kreditingumo patikrino pareigą ieškovė įvykdė tinkamai.

Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6¹ punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad, įsigaliojus Sutarties nutraukimui, atsakovas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kredito įmokų, todėl Sutartis su juo buvo nutraukta. Atsakovas pripažįsta pažeidęs Sutartį, neginčija nei Sutarties sąlygų, nei Sutarties nutraukimo, todėl, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6¹ punktu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 4 721,29 Eur negrąžintą kreditą, bei 104,68 Eur pelno palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo, yra pagrįsti ir tenkintini.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 33,48 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos. Pirminiame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 054,68 Eur tarpininkavimo mokestį, tačiau patikslintu ieškiniu reikalavimą dėl šio mokesčio sumažino iki 33,48 Eur.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius.

VKĮ 21 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai, taikomi bendrai vartojimo kredito kainai. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų, kai visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos.

Sutartyje, be palūkanų, šalys susitarė dėl 1 119,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, kuris išskaidytas į mėnesines įmokas pagal mokėjimų grafiką – mėnesinės įmokos dydis 17,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos sudaro 3,43 Eur (8 583,96 x 0,04 proc.), o vienai dienai tenkančios kitos išlaidos sudaro 0,58–0,60 Eur, darytina išvada, kad bendra vartojimo kredito kaina atitinka VKĮ 21 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 33,48 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2028 m. spalio 19 d., o po dalinio kredito dengimo su palūkanų perskaičiavimu – iki 2028 m. rugpjūčio 22 d. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos (2028 m. rugpjūčio 22 d.) atsakovui tinkamai pagal sulygtą grafiką vykdant Sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio ir vėliau perskaičiuotas pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 16 proc. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovės negautas pajamas sudaro 1 990,52 Eur suma, apskaičiuota kaip ieškovės negautos pelno palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 22 d.).

Po Sutarties nutraukimo skolininko (atsakovo) prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė. Atsakovui liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl Sutarties pažeidimo. Sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas. Šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę, todėl atsakovo nurodoma, aplinkybė, kad jis turi teisę grąžinti paskolą anksčiau laiko, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų galėjęs grąžinti kreditą anksčiau nei nustatytas terminas. Priešingai, atsakovas po kelių mėnesių nuo Sutarties pasirašymo pradėjo nebevykdyti savo Sutartinių įsipareigojimų, nebemokėjo įmokų pagal Sutarties mokėjimų grafiką, teismui teiktame rašte žadėjo pradėti mokėti neginčijamą skolos dalį ieškovei, išmokėti visą sumą per 4–6 mėn., tačiau iki teismo posėdžio jokių įmokų ieškovei neatliko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, ieškovės negautas pajamas sudaro 1 990,52 Eur, apskaičiuota kaip negautos palūkanos nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas – prievolių vykdymo termino praleidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,06 Eur delspinigius, apskaičiuotus už vėlavimą mokėti įmokas iki Sutarties nutraukimo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (6 852,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Atsakovas atsiliepime prašė leisti sudaryti mokėjimo grafiką. Tokį atsakovo prašymą teismas vertina kaip prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022). Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, būtinų sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovo prašymas netenkinamas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 177 Eur žyminį mokestį, o už ieškinio parengimą advokatų profesinei bendrijai 200 Eur. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo sumažinta iš atsakovo prašoma priteisti suma, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sumažėjo iki 155 Eur. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, ieškovei grąžintina 22 Eur žyminio mokesčio permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.

Ieškovės nurodyta suma už advokato padėjėjo teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuoto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas 355 Eur (155 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Byloje patirta 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,NEO Finance“ (j. a. k. 303225546) iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 721,29 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt vieno euro 29 ct) negrąžintą kreditą, 104,68 Eur (vieno šimto keturių eurų 68 ct) pelno palūkanas, 1 990,52 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt eurų 52 ct) negautas pajamas, 33,48 Eur (trisdešimt trijų eurų 48 ct) tarpininkavimo mokestį, 2,06 Eur (dviejų eurų 6 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (6 852,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 355 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,64 Eur (aštuonių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti akcinei bendrovei ,,NEO Finance“ (j. a. k. 303225546) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, žyminio mokesčio užduoties kodas: ZN18388.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.