Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro S. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs Kretingos r. sav., faktiškai gyvenantis, teistas:

1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda.

2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmė – nesumokėta 10 MGL (1300 Lt) bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje ir 1300 Lt (10 MGL) bauda.

3) Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendis dėl išteisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – R. T. pripažintas kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per tą laikotarpį lankytis viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste, kuriose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, įpareigojant per nurodytą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto.

4) Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – R. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė iš dalies subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, uždraudžiant per tą laikotarpį lankytis viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste, kuriose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, įpareigojant per nurodytą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį panaikinta ir baudžiamoji byla nutraukta.

5) Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 10 MGL (1300 litų) bauda ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas ir 10 MGL ( 1300 litų ) bauda.

6) Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams su 10 MGL (1300 litų) bauda. 2010 m. lapkričio 22 d. paleistas atlikus laisvės atėmimo bausmę. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi 10 MGL (1300 litų) bauda pakeista į 6 paras arešto.

7) Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 7 mėnesiams laisvės atėmimo.

8) Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2021 m. sausio 20 d. paleistas iš Pravieniškių PN, neatlikus 4 mėnesių 29 dienų bausmės dalies. 2021 m. birželio 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

9) Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant visą tą laiką nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 3 dalį, 72² straipsnį, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2025 m. birželio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. T., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

2025 m. birželio 15 d. apie 00.20 val., bute, esančiame mieste, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka griebė savo sugyventinei I. P. už plaukų ir pešė juos, išraudamas plaukų ir sukeldamas jai fizinį skausmą bei ne mažiau keturis kartus tyčia smogė kumščiu I. P. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą veido dešinėje skruostinėje srityje, kraujosruvas dešinės akies obuolyje, apatinės lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. T., apklaustas įtariamuoju, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2025 m. birželio 14 d. apie 14.00 val. kalbant telefonu su savo sugyventine I. P., žodžiu susibarė dėl tarpusavio santykių. Po šio pokalbio telefonu jis atsigėrė alaus ir nuėjo miegoti, o atsikėlęs apie 18.00 val. pastebėjo, kad jo sugyventinė I. P. dar nėra grįžusi iš darbo į namus. Dėl to jam sukilo pyktis ir jis pradėjo skambinti I. P. į jos telefoną, tačiau ši jam neatsiliepė. Tada jis paskambino I. P. draugei, tačiau ši atsiliepusi jam pasakė, kad I. P. jos namuose nėra ir kur ji gali būti, nežino. Jis jos žodžiais nepatikėjo ir susinervinęs išėjo į Kretingos miesto šventę. Pabuvęs Kretingos miesto šventėję, paskambino savo mamai D. G., su kuria susitarė kartu nueiti pas sugyventinės draugę į jos butą. Jam kartu su D. G. nuėjus pas draugę į namus, durys buvo užrakintos, tačiau D. G. atrakino buto duris ir taip jis pateko į šio buto vidų. Įėjęs į butą, jame pastebėjo savo neblaivią sugyventinę I. P., virtuvėje vyko išgertuvės, o šalia jo sugyventinės buvo nepažįstamas vaikinas. Tai pamatęs, jis įtarė, kad jo sugyventinė I. P. jį apgaudinėja, kad gali būti jam neištikima, todėl apimtas pavydo pradėjo karščiuotis, nevaldyti savo emocijų, kaire ranka sugriebė sugyventinę už plaukų, prievarta išsitempė ją į koridorių ir dešinės rankos delnu keletą kartų sudavė jai į galvą, veidą. Vykstantį konfliktą nutraukė jo mama D. G., kuri jį su I. P. rankomis išskyrė. Jis prieš savo sugyventinę smurtavo būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Jis dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad pasikarščiavo, sutinka, jog galėjo savo sugyventinę sužaloti ir sukelti jai skausmą.

Be R. T. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga.

2025 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. G. tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 15 d. apie 00.20 val., R. T. (neblaivumą pasitikrinti atsisakė), atėjęs į butą, adresu virtuvėje sėdėjusiai savo sugyventinei I. P. kaire ranka sugriebė už plaukų, išsitempė ją į koridorių ir laikydamas kaire ranka už plaukų jos galvą, dešinės rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Iš nukentėjusiosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad nuo 2025 m. birželio 13 d. ji žodžiais konfliktavo su savo sugyventiniu R. T., nes jis įtarinėjo ją dėl neištikimybės. R. T. yra paranojiškai pavydus, jam visada kyla įtarimų, kad ji su kitais vyrais jį išduoda, jis nuolat be pagrindo priekaištauja, kelia scenas. Konflikto metu jis ne vieną kartą sakė, kad su ja susidoros, kad ją prismeigs ir panašiai, bet ji tokių jo grasinimų nelaikė realiais, tiesiog suprato, kad jis taip kalba iš pykčio, kas užėjo ant liežuvio ir viskas. Kadangi ji pykosi su kaltinamuoju, 2025 m. birželio 14 d. 18.00 val. po darbo nuėjo pas pažįstamą R. J., gyvenančią adresu. Pas ją buvo jos draugai. Jie sėdėjo virtuvėje, vakarojo, vartojo alkoholį. Apie 21.00-22.00 val. prie R. J. buto atėjo R. T., kuris apie tai, kad ji yra šiame bute, galėjo sužinoti iš savo mamos D. G.. R. T. pradėjo trankyti, daužyti R. J. buto duris, į šias duris skambino, tačiau jie durų neatidarė. Po kelių minučių triukšmas nutilo ir supratę, kad R. T. nuėjo, jie atidarė buto duris. K. R. T buvo sulaužęs durų staktą, R. J. iškvietė policiją. Buvo atvykę pareigūnai, kurie apžiūrėjo duris, kažką susirašė ir išvažiavo. Po to jie toliau ramiai sėdėjo, tačiau maždaug po valandos prie R. J. buto vėl sugrįžo R. T., kuris vėl pradėjo spardyti, daužyti, trankyti buto duris, rėkauti. Tada R. J. vėl paskambino policijai, tačiau policijai atvykus, R. T. jau nebebuvo. Po to, jie toliau sėdėjo pas R. J. ir tada vėliau, galimai jau po miesto šventės fejerverkų, vėl kažkas pradėjo skambinti į duris. Per durų akutę pamatė, kad atėjo R. T. mama D. G., o R. T. nesimatė. Tada ar pati R. J. atidarė duris, ar D. G. atsirakino su savo raktu, nes ji irgi turėjo R. J. buto durų raktą ir kai tik durys buvo atidarytos, iš karto į butą įpuolė R. T.. Ji tuo metu lyg ir ėjo koridoriumi link virtuvės. Pamatęs, kad bute yra ir kitų vyrų, R. T. tapo nevaldomas. Jis iš karto pripuolė prie jos, rankomis iš už nugaros griebė jai už plaukų panašiai ties pakaušiu, viršugalviu ir pradėjo juos draskyti, rauti, plėšti, dėl ko jai labai skaudėjo. Skausmą vertina 3-4 balais, kai nulis visai neskauda, o dešimt labai skauda. Laikydamas ją už plaukų, R. T. kita ranka pradėjo jai smūgiuoti. Mano, kad jai smūgiavo kumščiu, nes smūgiai buvo stiprūs ir skaudūs. Tiek R. T. mama, tiek kiti bute buvę asmenys bandė R. T. patraukti nuo jos, bet jis buvo nevaldomas. Laikydamas ją už plaukų, kažkurios rankos kumščiu iš viso jai smogė ne mažiau keturis kartus į galvą. Du smūgiai buvo į galvos plaukuotąją dalį, į kairę ir dešinę viršugalvio pusę, du smūgiai kliuvo jai į veidą, t. y. į dešinės pusės skruostą, paakį ir į apatinę lūpą dešinėje pusėje. Dėl suduotų smūgių jai skaudėjo, skausmą bendrai vertina 7 balais. Mano, kad R. T. buvo neblaivus, nes tai suprato iš jo elgesio, iš akių, iš kalbos. Ji su R. T. sugyventiniai yra apie 2 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Butą, kuriame jie gyvena, ji nuomojasi apie 6 metus, R. T. šiame bute niekas nepriklauso. Ji R. T.turi pretenzijų dėl to, kad jis ją mušė, sužalojo ir sukėlė jai skausmą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš.

Iš liudytojos D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad R. T. yra jos sūnus. 2025 m. birželio 14 d., kai vyko Kretingos miesto šventė, apie 24.00 val., nors tiksliai laiko nežino, R. T. jai paskambino ir pasakė, kad norėtų nueiti pas R. J. ir pažiūrėti, ar ten yra jo sugyventinė I. P.. Tada ji kartu su sūnumi nuėjo prie jos buto, pasibeldė į šio buto duris ir kai R. J. jas atidarė, kartu su R. T. įėjo į šio buto vidų. Kaip tik tuo metu iš virtuvės išeidinėjo vyriškis. Tai pamatęs sūnus susinervino ir puolė į miegamąjį pažiūrėti, kas ten yra, tačiau pamatęs, kad miegamajame miegojo tik R. J. draugas V. N., išbėgo lauk. Kaip tik tuo metu I. P. bandė išbėgti lauk iš R. J. buto, tačiau jai būnant koridoriuje jau netoli buto durų, sūnus ją pačiupo už plaukų, panašiai ties pakaušiu. Sugriebęs ją už plaukų, sūnus laikė, juos tempė ir nepaleido. Tada ji puolė į tarpą, kad patraukti R. T. nuo sugyventinės ir bandė atplėšti jo rankas, kad paleistų I. P.. Ar sūnus kur nors smūgiavo, nematė, nes viskas vyko staigiai ir ji vis bandė R. T. patraukti nuo I. P.. Jai pavyko atplėšti sūnaus rankas, sūnus paleido sugyventinės plaukus ir tuo metu ji išbėgo lauk. Ar buvo išrauta plaukų, nebespėjo pamatyti. Ji dar apie 5 minutes laikė sūnų, jo nepaleido ir jį ramino, nes jis norėjo vytis I. P..

Iš liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2025 m. birželio 14 d. apie 17.00 val., o gal ir vėliau, pas ją į namus atėjo jos draugė I. P.. Pas ją dar buvo keli draugai. Svečiai sėdėjo virtuvėje. Šiek tiek vėliau jai paskambino R. T. ir paklausė, ar pas ją yra I. P.. Ji pasakė, kad jos nėra, nes ją taip sakyti prašė pati I. P.. Vėliau į jos buto duris kažkas pasibeldė ir pažiūrėjusi per akutę ji pamatė, kad atėjo R. T.. Kadangi I. P. prašė jo neįleisti, ji jo neįleido ir dar kažkiek pabeldęs į duris, paklibinęs rankeną, R. T. nuėjo. Bijodama, kad R. T. ko nors nepadarytų, ji iškvietė policijos pareigūnus. Jau vėliau, tiksliai laiko nežino, R. T. vėl sugrįžo prie jos buto, pabeldė į duris, tačiau kadangi ji durų vėl neatidarė, pradėjo šias duris spardyti, rėkauti, kelti didelį triukšmą. Ji girdėjo, kaip kaimynai iš gretimų butų R. T. sudrausmino ir šis išėjo. Po to, gal apie 23.00 val., į jos buto duris vėl kažkas pasibeldė. Pamačiusi, kad beldžiasi R. T. mama D. G., o paties R. T. nesimatė, ji atidarė duris, nes pamanė, kad ji atėjo viena, tačiau kai tik atidarė duris, iš karto į butą įpuolė R. T.. Jis iš karto įbėgo į svetainę, kurioje tuo metu sofoje gulėjo jos draugas. R. T. jį apšaukė, galimai pagalvojęs, kad jis su I. P. susidėję, nors I. P. šalia net nebuvo. Tada R. T. įpuolė į virtuvę, kurioje tuo metu buvo I. P. ir kitas draugas. Ji girdėjo, kad R. T. žodžiais užsipuolė I. P. ir jos draugą, tačiau kas ten tiksliai toliau tarp jų vyko, nežino, nes nebematė, viskas įvyko greitai. Po to matė, kad buto koridoriuje R. T. griebė I. P. už plaukų ir juos pešė, tempė, kad ranka sudavė jai į veidą. Ji tikrai matė, kaip R. T. sudavė vieną smūgį jai į veidą, tačiau ar sudavė ir daugiau smūgių, nebematė, nes ji su D. G. bandė R. T. ir I. P. išskirti, lindo į tarpą. Ar R. T. I. P. trenkė kumščiu ar delnu ir į kurią tiksliai vietą pataikė, nežino, bet kažkur į veidą. Ar R. T. išrovė I. P. plaukų, ji nežino, bet po to, kai jiems pavyko R. T. nuo I. P. atskirti, ji apsiverkė, kaip ji suprato dėl to, kad jai skauda arba iš baimės, nes atrodė labai išsigandusi. R. T. jai pasirodė neblaivus, ji tai suprato iš jo agresyvaus elgesio, akių. R. T. ir jai pačiai vieną kartą delnu trenkė į skruostą dėl to, kad ji jam pamelavo, jog pas ją nėra I. P., tačiau ji dėl to R. T. pretenzijų neturi. Spardydamas į jos buto duris, R. T. jas apgadino, sulaužė durų staktą, bet pačių durų neišlaužė. Ji dėl sulaužytos durų staktos kvietė policijos pareigūnus, tačiau dėl to pareiškimo nerašė, nes R. T. vėliau jos atsiprašė ir jie susitarė gražiuoju.

2025 m. birželio 15 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis nustatyta, kad I. P. skruostai ir nosis paraudę, dešinysis skruostas patinęs, ant apatinės lūpos matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, galimai sukrešėjęs kraujas, apatinės lūpos vidinėje pusėje matomas patinimas, apvalios formos iškilimas su įdrėskimu, virš viršutinės lūpos dešinėje pusėje matomas patinimas (gumbas).

2025 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. G 505/2025 (03) duomenimis nustatyta, kad I. P. konstatuota poodinė kraujosruva veido dešinėje skruostinėje srityje, kraujosruvos dešinės akies obuolyje, apatinės lūpos gleivinėje. Pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicinos apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais.

2025 m. birželio 15 d. objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. T. 2025 m. birželio 15 d. vykusio konflikto metu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir tyčia nežymiai sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę I. P.. R. T. suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs fizinį skausmą ir to norėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. T. būdamas anksčiau teistas pagal 2024 m. birželio 25 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis R. T. laikomas recidyvistu ir tai pripažįstama ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. R. T neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, dirba), R. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 60 parų areštas, jo trukmę nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir paskirtina 40 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. R. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 15 d. 03.16 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 14.07 val. (2 paras). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 2 arešto paroms.

R. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę R. T. sumažinti 1/3 ir nustatyti jam bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 15 d. iki 2025 m. birželio 16 d., t. y. 2 paras, keičiant jas santykiu 1 laikino sulaikymo para lygi 1 arešto parai, viso įskaityti 2 (dvi) arešto paras ir nustatyti, kad R. T. privalo atlikti 38 paras arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti R. T. recidyvistu.

R. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

I. R. T, kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į bausmės atlikimo įstaigą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį – ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., telefono Nr. +370 41 430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė bausmės atlikimo įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią R. T. skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, R. T. turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.