Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. Z. ir J. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjų Ž. Z. ir J. K. taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui J. K. civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015.

Teismas nurodė, kad šalys buvo sutarusios dėl tėvo bendravimo su vaiku sąlygų, tačiau nebuvo numatyti galimi pavojai vaikui, dėl jo mažo amžiaus, adaptacijos ir svetimos aplinkos faktorių, kai trejų metų (taikos sutarties tvirtinimo metu kiek daugiau nei dvejų metų) neturintis vaikas būtų paimamas iš motinos, su kuria nuolat gyvena ir išvežtas kelioms dienoms į svetimą aplinką. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos, teismas pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - išduoti J. K. vykdomąjį raštą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo arba įpareigoti pirmosios instancijos teismą išduoti J. K. vykdomąjį raštą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią teismo nutartį.

Suinteresuotas asmuo Ž. Z. galimai sąmoningai nevykdo jau įsiteisėjusios teismo nutarties, drausdama pareiškėjui matytis su dukra, o tai reiškia, kad nevykdant teismo nutarties yra išduotinas vykdomasis raštas.

Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, jau buvo įsitikinęs, jog taikos sutarties sąlygos atitinka vaiko interesus, priešingu atveju taikos sutarties nubūtų tvirtinęs (CPK 42 str. 2 d.). Nėra jokio kito teismo procesinio dokumento, kuriame būtų pasisakyta dėl 2015-10-13 teismo nutarties teisėtumo, pagrindo jos nevykdymui arba prieštaravimo nepilnamečio vaiko interesams.

Pareiškėjui nėra apribota tėvo valdžia, todėl nėra absoliučiai jokių kliūčių pareiškėjui maksimaliai dalyvauti šalių dukros auklėjime, o atsakovė privalo vykdyti teismo nutartį, dėl šios priežasties šioje byloje pareiškėjui J. K. yra išduotinas vykdomasis raštas.

Suinteresuotas asmuo Ž. Z. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, civilinės bylos medžiagą laikyti nevieša. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjas bendrautų su dukra, tačiau tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kyla nesutarimai dėl konkretaus pareiškėjo bendravimo laiko su dukra.

Pareiškėjas primygtinai reikalauja leisti jam išsivežti mažametę dukrą net keletui dienų į jai nežinomą aplinką, neatsižvelgdamas į dukros amžių (mergytei dar nėra net 3 metų) bei susiklosčiusias aplinkybes (daugiau nei metai laiko pareiškėjas tik epizodiškai bendrauja su dukra). Mano, kad dėl dukros amžiaus tikslinga būtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad dukra galėtų susivokti ir įprasti ilgesnį laiką praleisti ne jos gyvenamojoje aplinkoje. Pasirašant taikos sutartį pereinamasis laikotarpis nebuvo numatytas tik todėl, kad suinteresuotas asmuo tikėjosi, kad pareiškėjas dažnai lankys dukrą jos gyvenamojoje vietoje.

Suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjui būtų suteikta galimybė išsivežti dukrą į jai naują, nežinomą aplinką, t. y. į dabartinę pareiškėjo gyvenamąją vietą, net iki 14 dienų laikotarpiui, kas prieštarautų mažametės U. K. interesams.

Šalių nusistatyta bendravimo su dukra tvarka šiai dienai netenkina nei pareiškėjo, nei suinteresuoto asmens. Kiekviena šalis nori pakeisti pasirašytą taikos sutartį, tačiau nesusitaria dėl kai kurių esminių bendravimo su dukra sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 patvirtino pareiškėjų Ž. Z. ir J. K. taikos sutartį, kuria patvirtinta bendravimo tvarka su mažamete šalių dukra. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 8 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-758-215/2016, pagal ieškovės Ž. Z. ieškinį atsakovui J. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 20 d. gautas pareiškėjo J. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjų Ž. Z. ir J. K. taikos sutartį. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui J. K. civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinta ieškovės Ž. Z. ir atsakovo J. K. 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016 nutraukta.

CPK 646 straipsnio 3 dalis numato šaliai teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo jei nevykdoma šalių sudaryta taikos sutartis. CK 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Nagrinėjamos bylos atveju taikos sutartis civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 buvo sudaryta dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos. Iš anksčiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 padavė po to, kai buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-758-215/2016 pagal ieškovės Ž. Z. ieškinį atsakovui J. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Ž. Z. padavus teismui ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi įstatymas numato šalims teisę pasikeitus aplinkybėms kreiptis dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tiek Ž. Z., tiek J. K. civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016 ieškiniu ir priešieškiniu išreiškė nesutikimą su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 patvirtinta pareiškėjų Ž. Z. ir J. K. taikos sutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarka, todėl šiuo klausimu iškėlus naują ginčą ir jį išsprendus, anksčiau teismo priimtas procesinis sprendimas nebevykdytinas.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo šios civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša, kadangi Ž. Z. minimos aplinkybės, susijusios su apelianto sveikata, šioje nutartyje nėra detalizuojamos ir nėra susijusios su nagrinėjamu procesiniu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.