Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Anykščių r. apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) Jonavos r. apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Anykščių r. apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu ir Jonavos r. apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilkaviškio r. apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės;

5) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (11 mėnesių 9 dienos), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2020 m. liepos 1 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai neatlikęs 1 mėnesio 11 dienų bausmės, 2020 m. liepos 1 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S., neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, per programėlę „Messenger“ įgijo kitam fiziniam asmeniui – R. L. priklausantį galimybių paso QR kodą, neteisėtai laikė šį su savimi ir 2021 m. lapkričio 26 d., apie 18.00 val., adresu Ateities g. 91, Vilniuje, prie įėjimo durų į prekybos centrą „Mandarinas“, šį panaudojo, pateikdamas apsaugos darbuotojai K. B.. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad galimybių paso kodą jis gavo iš draugo. Jam (D. S.) į paštomatą atėjo siunta, jis norėjo ją pasiimti, tačiau banko kortelėje neturėjo pinigų. Jis paprašė draugo, kad šis atsiųstų savo galimybių pasą, kad jis (D. S.) galėtų užeiti į parduotuvę ir nueiti iki bankomato. Draugas jam atsiuntė galimybių pasą. Jis ėjo link bankomato, netoliese buvo policijos pareigūnės, jos paprašė jo pateikti galimybių pasą, jis parodė galimybių pasą. Tada pareigūnės paprašė pateikti asmens tapatybės kortelę. Jis paso neturi, nes šis yra pavogtas. Tada jie nuėjo iki automobilio ir pareigūnės jį patikrino pagal asmens kodą, pamatė, kad jis neturi galimybių paso. Savo poelgį jis vertina blogai, labai gailisi. Kitur įdėti pinigų į „Swedbank“ bankomatą jam nebuvo galimybės, nes visur reikia galimybių paso. Jis turi baudą, kurią moka dalimis po 50 Eur per 6 mėnesius, dėl šių mokėjimų susitarė su antstoliu, nes nebuvo darbo.

Kadangi kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. jis nusprendė nueiti į prekybos centrą „Mandarinas“. Jam reikėjo į banko kortelę įsidėti pinigų ir pasiimti iš paštomato siuntą. Jis nuėjo į „Mandariną“, apsaugos darbuotojai pateikė galimybių pasą. Apsaugos darbuotoja nuskaitė galimybių pasą ir jam leido eiti. Už kelių metrų stovėjo policijos pareigūnės. Šios jį sustabdė ir paprašė pateikti galimybių pasą. Jis telefone parodė šį. Tuomet pareigūnės paprašė pateikti asmens dokumentą, patvirtinantį, kad galimybių pasas yra jo vardu. Jis šioms pasakė, kad dokumento neturi ir kad galimybių pasas yra ne jo. Pareigūnės jį nusivedė į tarnybinį automobilį, nustatė jo tapatybę ir išrašė šaukimą atvykti į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą apklausai. Jis naudojosi R. L. galimybių pasu. Šis yra jo draugas. Galimybių pasą gavo per „Messenger“ programėlę maždaug lapkričio mėnesio 22 dieną, tiksliai neprisimena. Jis paprašė galimybių paso, nes jam reikėjo užsisakyti prekes iš eavalynė.lt. Kadangi jis neturėjo banko kortelėje pinigų, todėl pasirinko, kad atsiimdamas prekes už jas ir sumokės. Penktadienį jam atsiimant siuntą reikėjo sumokėti už gautas prekes, todėl ir ėjo į „Mandarinas“ vidų įsidėti pinigų į kortelę. Jis nėra skiepytas nuo COVID-19 ligos, todėl niekaip kitaip negalėjo patekti į parduotuvės vidų. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. R. L. vardu išduotą galimybių pasą jis ištrynė, taip pat ištrynė ir žinutes, kuriomis šis jam atsiuntė savo galimybių pasą (b. l. 76-79).

Liudytoja M. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d., nuo 17 val. kartu su tyrėja J. N. vykdė priemonę Nr. 10-PR2-37958 dėl galimybių pasų kontrolės prekybos centre „Mandarinas“, Vilniuje, Ateities g. 91. Maždaug 17.50 val. pro parduotuvės duris užėjo vyriškis, kuris priėjo prie apsaugos darbuotojos. Apsaugos darbuotojai vyras pateikė galimybių pasą, ši jį nuskenavo. Apsaugos darbuotojos naudojama tikrinimo sistema veikia taip, kad jei galimybių pasas yra galiojantis – ekrane atsiranda žaliame fone Lietuvos vėliava, asmens duomenys nėra rašomi. Apsaugos darbuotojai vyras nesukėlė įtarimų ir ši leido eiti. Ji su kolege stovėjo maždaug už 10 metrų. Kadangi vykdė priemonę, todėl tikrino visų asmenų ne tik galimybių pasus, bet ir dokumentus. Minėtam vyrui priėjus prie jų, jos paprašė, kad vyras pateiktų galimybių pasą kartu su asmens dokumentu. Šis iš karto pasakė, kad neturi asmens dokumento. Ji paprašė, kad asmuo į ją atsuktų galimybių pasą ir pasakytų galimybių pase nurodyto asmens vardą, pavardę ir gimimo datą. Šis jai pasakė, kad neprisimena savo vardo ir pavardės, pradėjo juoktis. Kolegė asmens klausė tėvų vardų, tačiau asmuo nieko negalėjo pasakyti. Jos vyrui pranešė, kad reikės eiti iki tarnybinio automobilio nustatyti tapatybę, apsisuko eiti link automobilio ir asmuo pasakė, kad pateikė ne savo galimybių pasą. Šis nurodė, kad galimybių pasą gavo iš draugo. Draugas žinojo, kad šis neturi galimybių paso, todėl sutiko jį atsiųsti per „Messenger“. Draugas „Messenger“ pasivadinęs „R. L.“, tačiau visas susirašinėjimas buvo ištrintas, galimybių pasas buvo išsaugotas nuotraukų galerijoje. Galimybių pasas buvo išduotas R. L. vardu (b. l. 27-30).

Liudytoja K. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba „Grifs AG“ pasų kontrolės specialiste. Tikrina galimybių pasus. Ji neturi teisės prašyti žmonių šių asmens dokumentų, nebent akivaizdžiai neatitinka lytis ar amžius. 2021 m. lapkričio 26 d. ji dirbo parduotuvėje „Mandarinas“, tikrino įeinančių į prekybos centrą žmonių galimybių pasus. Maždaug apie 17-18 val. į parduotuvę įėjo vyras. Ji nuskenavo šio galimybių pasą. Jai ekrane užsidegė asmens amžius, gimimo metai ir žalia spalva, reiškianti, kad galimybių pasas galioja. Negali pasakyti nei vardo, nei pavardės, nei gimimo metų, nes neprisimena. Jai tas asmuo nesukėlė jokio įtarimo, kadangi vizualiai amžių atitiko. Tą dieną policija vykdė prevencinę priemonę ir kartu su ja prekybos centre tikrino galimybių pasus. Dvi policijos pareigūnės stovėjo už jos, maždaug už pusantro metro. Minėtam vyrui ji leido eiti ir šis nuėjo. Policijos pareigūnės vyrą sustabdė. Kadangi buvo daug žmonių ir ji dirbo, todėl tiksliai papasakoti negali, kas nutiko, tačiau girdėjo tiek, kad vyras pareigūnėms neparodė savo asmens dokumento, patvirtinančio, kad galimybių pasas priklauso šiam. Pareigūnės vyrą nusivedė į tarnybinį automobilį, o vėliau grįžusios jai pasakė, kad tas vyras naudojosi ne savo galimybių pasu (b. l. 33-35).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2021 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl R. L. apklausos nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamasis D. S. neteisėtai pasinaudojo R. L. vardu išduotu galimybių pasu. 2021 m. gruodžio 2 d., susisiekus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su R. L., šis nurodė, jog nuo 2021 m. spalio 17 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat papasakojo, kad su D. S. susipažino per bendrus pažįstamus, jie nėra draugai, nebendrauja ir nesusirašinėja. Nurodė, kad paskutinį kartą per „Messenger“ programėlę su D. S. bendravo maždaug prieš pusę metų. Savo galimybių paso jis tikrai nesiuntė D. S., taip pat ir niekam kitam, nežino, iš kur D. S. galėjo gauti jo galimybių pasą (b. l. 36-37)

2021 m. lapkričio 30 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įtariamojo D. S. savanoriškai pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“. Apžiūrima programėlė „Messenger“. Apžiūrimos žinutės su „R. L.“. Tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Apžiūrima nuotraukų galerija. Albume, pavadinimu „Neseniai panaikinta“, rastas galimybių pasas, išduotas R. L. vardu. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (b. l. 56-65).

2021 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš prekybos centro „Mandarinas“. Apžiūrimas vaizdo įrašas „XVR_ch12_main_20211126180215_20211126180639“. Vaizdo įrašas prasideda 18.02.16 val.. Matomos prekybos centro įėjimo durys iš vidaus. Prie durų šviesia striuke ir geltona liemene apsirengusi stovi mergina ir tikrina galimybių pasus žmonių, įeinančių į prekybos centrą. Iki 18.04.23 val. ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 18.04.24 val. į prekybos centrą įeina vyras. Jis yra aukštas, plikai nusikirpęs, apsirengęs raudoną striukę, mėlynomis kelnėmis. 18.04.31 val. vyras pateikia telefone galimybių pasą, mergina jį nuskenuoja ir vyras nueina. Nuo 18.04.40 val. iki 18.05.45 val. ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 18.05.46 minėtas vyras išeina iš parduotuvės su dviem moterimis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „XVR_ch2_main_20211126180343_20211126180933“. Vaizdo įrašas prasideda 18.03.43 val. Matomas prekybos centro vidus. Iki 18.04.39 val. ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 18.04.40 val. dvi neuniformuotos pareigūnės sustabdo einantį vyrą. Vyras aukštas, plikai nusikirpęs, apsirengęs raudoną striukę, mėlynomis kelnėmis. Pareigūnės parodo vyrui savo tarnybinį pažymėjimą ir su juo pradeda bendrauti. Vyras pradeda kažko ieškoti savo kišenėse, 18.05.00 val. vyras išsitraukia savo telefoną ir pareigūnėms kažką jame parodo. Pareigūnės laikydamos jo telefoną toliau bendrauja su vyru. Viena iš pareigūnių išsitraukia savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradeda jame kažko ieškoti. 18.05.45 val. pareigūnės ir vyras kartu išeina. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „XVR_ch3_main_20211126180511_20211126181102“. Vaizdo įrašas prasideda 18.05.12 val.. Matomas lauko vaizdas prie prekybos centro. Iki 18.05.54 val. ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 18.05.55 val. pro prekybos centro duris išeina aukščiau minimos pareigūnės ir vyras. Jie visi nueina iki policijos tarnybinio automobilio. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. l. 44-46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims.?????? Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad jis, pats neturėdamas galimybių paso, norėdamas įeiti į prekybos centrą pasinaudoti bankomatu ir paštomatu, paprašė draugo, kad šis atsiųstų savo galimybių pasą, draugas jam šį galimybių pasą atsiuntė. 2021 m. lapkričio 26 d., pasinaudojęs šiuo galimybių pasu, t.y. jį pateikęs apsaugos darbuotojai, jis pateko į prekybos centrą „Mandarinas“, tačiau einant link bankomato jį patikrino policijos pareigūnės, kurios nustatė, kad galimybių pasas yra ne jo. Tai, kad D. S., neturėdamas teisėto pagrindo, nurodytomis aplinkybėmis įgijo ir panaudojo kito asmens vardu išduotą dokumentą – Galimybių pasą, be jo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų M. D. ir K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas dėl R. L. apklausos, daikto (telefono) bei kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. S., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, per programėlę „Messenger“ įgijo kitam fiziniam asmeniui – R. L. priklausantį galimybių paso QR kodą, neteisėtai laikė šį su savimi ir 2021 m. lapkričio 26 d., apie 18.00 val., adresu Ateities g. 91, Vilniuje, prie įėjimo durų į prekybos centrą „Mandarinas“, šį panaudojo, pateikdamas apsaugos darbuotojai K. B., tokiais savo veiksmais jis, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Remiantis byloje surinktais įrodymais, taip pat ir paties kaltinamojo parodymais, akivaizdu, kad kaltinamasis D. S. žinojo, kad jis neturi teisėto pagrindo turėti ir panaudoti kitam asmeniui priklausantį dokumentą – galimybių pasą, tačiau kaltinamasis panaudojo tokį dokumentą jį pateikdamas apsaugos darbuotojai, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) – kaltinamasis D. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, siekdamas patekti į prekybos centrą pasinaudodamas svetimu dokumentu, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinti nėra pagrindo, tačiau teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad kaltinamasis D. S. šiame nuosprendyje aptariamą tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, teismas vertina, kad šiuo atveju yra tikslinga kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 5 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimo) padarymą (b. l. 91-102), baustas administracine tvarka du kartus, turintis vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 89-90), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 87), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 130), išsiskyręs (b. l. 86), tačiau paties teigimu šiuo metu gyvenantis faktinėje santuokoje su B. P. ir padedantis jai rūpintis bei išlaikyti mažametį vaiką I. B. (b. l. 127-129).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudą, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teismui akivaizdu, kad kaltinamasis šiuo metu dar nepadarė tinkamų išvadų ir pakankamai nepakeitė savo elgesio, todėl, teismo vertinimu, švelniausios BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės – baudos skyrimas šiuo atveju neužtikrintų bausmės tikslų ir neturėtų kaltinamojo atžvilgiu tinkamo poveikio, todėl jam skirtina sunkesnė arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų turimo tvarka bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors D. S. ir yra teistas, tačiau arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis, nors ir padarė naują nusikalstamą veiką neišnykus ankstesniam teistumui, vis dėl to deda tam tikras pastangas keistis, šiuo metu dirba, paties teigimu gyvena faktinėje santuokoje, padeda sugyventinei rūpintis jos vaiku, ėmėsi pastangų mokėti jam anksčiau paskirtą baudą. Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes, teismas vertina, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės šiuo metu yra netikslingas, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti atidedant jam paskirtą arešto bausmę, kad jis galėtų tęsti darbą ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Todėl D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat paskiriant jam įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš PC „Mandarinas“, saugomas voke prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. S. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš PC „Mandarinas“, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. S., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.