Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-350/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1A-227-350/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41049-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Valdas Ciesiūnas, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1 A – 227 – 350 / 2019Proceso Nr. 1-01-1-41049-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2019 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant bendrauti su D. Š..

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2018-08-25, apie 11.15 val., P. r., S. mstl., G. aikštėje, prie parduotuvės ,,I." pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius D. Š. į veidą, padarydamas jam gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, smilkinio ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Š. sveikatą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinamą nuosprendį, nes apylinkės teismas nepakankamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų.

2.1 Nuteistasis nurodo, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, įvykio vietoje nebuvo, tuo metu buvo V. ir tai patvirtina jo sutuoktinė M. J. pridedamame raštiškame paaiškinime.

2.2 Telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosprendyje mini apylinkės teismas kaip jam priklausantį, yra įmonės „M.“, todėl akivaizdu, kad tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo renkama neteisingai ir taip klaidinamas teismas, taip pat neaišku, kokiu būdu buvo nustatinėjamas jo telefono numeris. Tuo tarpu jam priklausantis automobilis Toyota RAV4 v.nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas pagal jo ( apelianto) registracijos adresą ir niekaip nesiejamas su įvykio vieta, nes jokių duomenų, kad jo automobilis buvo nusikaltimo vietoje, nesurinkta.

2.3 Nukentėjęs D. Š. nepagrįstai kaltina jį nusikalstamos veikos padarymu siekdamas atkeršyti už tai, kad apelianto tėvas kreipėsi į policiją dėl vagystės iš jo gyvenamos sodybos ir nurodė D. Š. kaip įtariamąjį, vežusį vogtus daiktus į metalo supirktuvę. Tuo tarpu L. Š. yra suinteresuota duoti sutuoktiniui palankius parodymus. Be to, ji teigė įvykio metu sėdėjusi automobilyje, todėl abejotina, ar ji galėjo matyti įvykį.

2.4 Svarbu ir tai, kad jo kaltės nepatvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, nes E. A. teigė jo nepažįstanti, įvykio nemačiusi, parduotuvėje dirbusi S. V. taip pat nurodė nieko nemačiusi, o apie tai, kad nusikaltime dalyvavo būtent jis ( nuteistasis), ji po kurio laiko sužinojo iš kitų asmenų. Tuo tarpu R. A. negalėjo įvardinti įvykio datos, automobilio, apie kurį davė parodymus, markės ir numerio, be to šis asmuo jo nepažįsta.

2.5 Apeliantas pažymi, kad tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, paviršutiniškai. Nors S. mietelis filmuojamas, tačiau neišreikalauta nei filmuota medžiaga nei fotonuotraukos, kas galėtų patvirtinti jo buvimą S. miestelyje. Svarbu ir tai, kad jis kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus iš karto atvyko, geranoriški davė parodymus, nors viso proceso metu jam buvo daromas spaudimas prisipažinti įvykdžius nusikaltimą, kurio jis nepadarė, todėl aukštesnės instancijos teismo prašo priimti jį išteisinantį nuosprendį, nes nuo šio sprendimo priklauso jo ateitis.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kadangi nuteistasis ginčija nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nuteistasis A. J. neigia įvykio dieną buvęs prie S. mstl. esančios parduotuvės ,,I." ir smurtavęs D. Š. atžvilgiu tikindamas, kad tą dieną buvo V., nurodydamas, kad jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nepakanka, o nukentėjęs jį apkalba, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė išvadas dėl A. J. atliktų nusikalstamų veiksmų apimties, įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6.1 Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo D. Š., liudytojų L. Š., R. A., E. A. parodymai apie nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktą prie parduotuvės ,,I.“, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jų pobūdį, tarnybiniai pranešimai apie nuteistojo turimą transporto priemonę ir kiti surinkti duomenys visiškai įrodo A. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

7. Nukentėjusysis D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuosekliai teigė, kad jam išėjus iš S. esančios parduotuvės ,,I.“, kieme jo laukiantis iš matymo pažįstamas A. J., kuris buvo atvykęs tamsiu visureigiu, sudavė tris smūgius į veido sritį, tuo pačiu keikdamasis, grasindamas ir kaltindamas jį vagyste iš sodybos. Tokiais jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

7.1 Kartu su D. Š. buvusi įvykio vietoje L. Š. tvirtino, kad prie parduotuvės ,,I.“ iš matymo pažįstamas A. J. sudavė jos sutuoktiniui kelis smūgius į veido sritį nurodydamas, kad jis žino už ką.

7.2 Tuo tarpu liudytojas R. A. patvirtino aukščiau minėtų asmenų parodymus nurodydamas, kad jis aptariamu metu su sutuoktine taip pat buvo atvykęs į S. esančią parduotuvę ,,I.“ ir matė, kaip netoli parduotuvės konfliktuoja jam iš matymo pažįstami D. Š. ir A. J.. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino, kad įvykio metu D. Š. buvo susiėmęs už skruosto, dėl ko suprato, kad A. J. pastarajam sudavė į veidą, o šalia buvusi D. Š. sutuoktinė šaukė ant smurtautojo. Liudytojas tvirtino, kad įvykio vietoje matė ir du juodus automobilius iš kurių vienas buvo Audi A6, kitas visureigis.

7.3 Prie parduotuvės ,,I.“ vykusį konfliktą tarp dviejų vyriškių tvirtino mačiusi ir liudytoja E. A., o parduotuvėje dirbusi S. V. parodė, kad įvykio dieną išgirdusi triukšmą lauke ir išėjusi pažiūrėti kas vyksta, matė A. J. stovintį parduotuvės kieme priešais automobilį, kuriame sėdėjo D. Š. ir moteris.

7.4 Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus dėl D. Š. padarytų sužalojimų patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvos srityje, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 34).

7.5 Kad nukentėjusysis D. Š. buvo sumuštas būtent A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir policijos pareigūnės J. S. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad apie smurtą jo atžvilgiu D. Š. policijai pranešė iš karto po įvykio, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jį sumušė būtent A. J., po ko policijos pareigūnai nuvyko į A. J. motinos gyvenamąją vietą ir jos namo kieme matė stovintį automobilį Toyota RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini) (T. 1 b.l. 7), kuris (duomenys neskelbtini) duomenimis yra juodos spalvos ir priklauso A. J. ( 1 T. b.l. 92). Kad A. J. į įvykio vietą buvo atvykęs tokiu automobiliu, parodė tiek nukentėjęs, tiek įvykį matę liudytojai.

7.6 Nuteistojo A. J. buvimo faktą įvykio vietoje patvirtina ne tik aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, bet ir policijos pareigūnų pateikti duomenys apie telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius, nes iš telefono abonento, kuriuo naudojosi A. J., išklotinės matyti, kad įvykio dieną jo telefonas jungėsi būtent prie bazinės stoties, veikiančios P. r., S. mstl. teritorijoje (48 b.l.).

7.7 Nors apeliantas teigia, kad telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosprendyje mini teismas, priklauso įmonei „M.“ ir neaišku, kokiu būdu buvo nustatinėjama, kad šiuo telefonu naudojosi būtent jis, tačiau iš byloje esančios pažymos apie A. J., kaip proceso dalyvio, asmens duomenis, kuri buvo surašyta 2018-10-12 ir pasirašyta apelianto, akivaizdžiai matyti, kad būtent šį telefono numerį, kaip savo kontaktinį, teisėsaugos pareigūnams nurodė pats A. J.. Būtent šiais duomenimis remiantis vėliau ir buvo renkama informacija apie šio abonento jungimąsi prie bazinių stočių. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad sutartis dėl šio telefono numerio naudojimo sudaryta su įmone, niekaip nepaneigia, kad A. J. šiuo telefonu naudojosi.

7.6 Tokiu būdu, aukščiau paminėtų įrodymų visetu visiškai paneigti A. J. parodymai ir neginčytinai įrodyta jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Abejoti surinktų ir teisme ištirtų įrodymų patikimumu bei objektyvumu, tame tarpe ir nukentėjusiojo bei liudytojų, nurodžiusių, jog būtent A. J. smurtavo prieš D. Š., parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų liudytojų suinteresuotumą A. J. nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu, todėl kolegija neturi pagrindo jais netikėti vien todėl, kad A. J. su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka ir teigia, kad jis įvykio vietoje nebuvęs ir jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatlikęs, o pastarasis jį apkalba, o tokie apelianto parodymai atmetami kaip pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės.

7.7 Nors A. J. teigia, kad jo nekaltumą įrodo prie apeliacinio skundo pridedamas, kaip teigiama skunde, jo sutuoktinės paaiškinimas raštu apie tai, kad jis (apeliantas) 2018 m. rugpjūčio 25 dieną buvo V., tačiau šiame rašte nurodomi duomenys niekaip nepaneigia teisme iširtų įrodymų visetu neginčijamai nustatyto fakto, kad A. J. nagrinėjamo įvykio metu buvo įvykio vietoje S.

7.8 Nepagrįsti ir A. J. skundo teiginiai, kad apklaustų liudytojų parodymai jo kaltės nepatvirtina, nes S. V. įvykio nematė, o A. jo nepažįsta. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad S. V. girdėjo triukšmą parduotuvės kieme, po kurio matė A. J. įvykio vietoje, o R. A., priešingai nei nurodo apeliantas, teigė iš matymo žinantis tiek nukentėjusį D. Š., tiek nuteistąjį A. J.. Tuo tarpu E. A. patvirtino apie patį konflikto faktą ir jame dalyvavusius du vyriškius, prie kurių buvo jai iš matymo pažįstama „L.“ (L. Š.). Tokiu būdu jų parodymai esminėse detalėse sutapo su būtent nukentėjusiojo parodymais apie jo pateikiamą įvykio versija.

7.9 Tai, kad S. miestelis galimai filmuojamas ir policijos pareigūnai prie bylos neprijungė filmuotos medžiagos, kuri patvirtintų jo buvimą miestelyje, apelianto atsakomybės taip pat nešalina, nes byloje surinktų įrodymų nuteistojo kaltei padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsti visiškai pakanka.

8. Apibendrinusi kolegija daro išvadą, kad apelianto kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos įrodyta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmos instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti A. J. prašymą ir išteisinti jį dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

9. Apylinkės teismas tinkamai kvalifikavęs apeliantui inkriminuotą veiką, A. J. paskyrė ir tinkamą bausmę.

10. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. J. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino A. J. padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės apribojimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. anksčiau neteistas, nebaustas, dirba, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų, tyčinį nusikaltimą, kurio metu nurodydamas tariamą dingstį vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusį. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo parinkta viena iš švelniausių galimų apeliantui inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, kurios dydis ženkliai mažesnis nei galimas vidurkis, labiausiai atitinka bausmės paskirtį ir jos tikslus ir šios bausmės aiškiai per griežta laikyti nėra jokio pagrindo.

13. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisValdas CiesiūnasEvaldas Vanagas