Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-09 nutarties, kuria Ž. Ž. 2016-04-27 skundas patenkintas iš dalies: panaikintas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS) tyrėjos L. Č. 2016-04-14 nutarimas, kuriuo ji nubaudė Ž. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 1 dalį įspėjimu, ir byla perduota administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo; kita skundo dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS tyrėjos L. Č. 2016-04-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jis pažeidė KET 127 straipsnį, kai 2015-06-19 18.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 70 km/h greičiui, važiavo 75 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo 5 km/h. Nutarimas priimtas remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016-03-25 išvada Nr. 11Š-169(15), kurioje nurodyta, kad susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ momentu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis, tikėtina, buvo 75 km/h.

Motyvuojamoji dalis

Ž. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Ž. Ž. Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS tyrėjos L. Č. 2016-04-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 1 d. Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 1 d. nurodoma, kad nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą – užtraukia įspėjimą vairuotojams. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. atitinkamoje dalyje numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą greitį, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių važiavimo greitis. Kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-09 nutartimi Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS tyrėjos 2016-04-14 nutarimas panaikintas ir byla perduota administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo, nes teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje maksimalus leistinas greitis 2015-06-19 buvo 50 km/h, todėl Ž. Ž. turėjo būti nubaustas ne už 5 km/h, o už 25 km/h greičio viršijimą.

Nustatyto važiavimo greičio viršijimo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Ž. Ž. apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apylinkės teismas, priimdamas skundžiama nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto tikimybine išvada Nr. 11Š-169 (15), o jo (Ž. Ž.), jo žmonos J. Ž. ir liudytojo A. P. parodymus atmetė, todėl prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį ir administracinio teisės pažeisimo bylą nutraukti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad Ž. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. atitinkamoje dalyje, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nenutraukta nepagrįstai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Ž. Ž. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str., įrodinėjama išimtinai Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016-03-25 išvada Nr. 11Š-169(15), kurioje nurodyta, kad susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ momentu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis, tikėtina, buvo 75 km/h. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius Ž. Ž. parodymus, kuomet jis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, parodė, kad jis prie gatvių sankryžos važiavo apie 50 km/h greičiu (33, 34, 45 b. l.), liudytojos J. Ž. parodymus, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, parodė, kad matė, jog iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos jos vyras važiavo maždaug 50-55 km/h ir savo kūnu vėliau greičio padidėjimo nepajuto (32, 33, 46 b. l.), liudytojo A. P. parodymus, kuris tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, parodė, kad didelio greičio nebuvo, „VW Passat“ vairuotojas važiavo daugiausia 60 km/h greičiu (34, 35, 46, 47 b. l.), teismas atmetė. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuos paties Ž. Ž. ir liudytojų J. Ž. ir A. P. parodymus apie galimą byloje nagrinėjamo įvykio metu Ž. Ž. vairuoto automobilio važiavimo greitį vertina kaip subjektyvius įrodymus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad teismas, remdamasis skirtingais subjektyviais įrodymais, negali nustatyti kitokio Ž. Ž. važiavimo sankryžoje greičio, nei nurodyta specialisto išvadoje. Tačiau pažymėtina, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. atitinkamoje dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios, specialisto išvadoje (ekspertizės akte) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai ir turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. atitinkamoje dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą greitį, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių važiavimo greitis, dėl įvykio metu buvusio važiavimo greičio neturi kilti jokių abejonių. Tačiau nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad paties Ž. Ž. ir liudytojų J. Ž. ir A. P. parodymai nepatvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016-03-25 išvadoje Nr. 11Š-169(15) padarytos išvados dėl galimo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Ž., važiavimo greičio susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ momentu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl Ž. Ž. vairuoto automobilio važiavimo greičio, nepagrįstai didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė būtent Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016-03-25 išvadai Nr. 11Š-169(15), kuri nagrinėjamu atveju dėl anksčiau nurodytų aplinkybių negali būti laikoma patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp nuoseklių Ž. Ž. ir liudytojų J. Ž. ir A. P. parodymų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016-03-25 išvados Nr. 11Š-169(15) dėl galimo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Ž., važiavimo greičio susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ momentu, nepagrįstai padarė išvadą, jog Ž. Ž., atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje maksimalus leistinas greitis 2015-06-19 buvo 50 km/h, nubaustas neteisingai, nes jis turėjo būti nubaustas ne už 5 km/h, o už 25 km/h greičio viršijimą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalį (turėtų būti Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog Ž. Ž. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 1 d. ar kitoje šio straipsnio dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius Ž. Ž. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos L. Č. 2016-04-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.