Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-18 · Administracinė byla Nr. eI-463-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
eI-463-426/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Deividas Poška
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-463-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02498-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. M. ir advokatui Deividui Poškai,atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Patikima statyba“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) skunde teismo prašo: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-100 (7P-11/2016) ir atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė, Inspekcija) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 paduoti.

Skunde aiškina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pastaroji netenkino Bendrovės prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti ir skundą dėl atsakovės sprendimo laikė nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Komisijos pozicija, kad ši nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Inspekcijos sprendimo paduoti.

Skunde nurodo, kad VMI sprendimas buvo išsiųstas registruotu paštu Bendrovės buveinės adresu 2015 m. lapkričio 4 d., korespondencija buvo priimta 2015 m. lapkričio 6 d. Bendrovės administratorės I. K. (toliau – administratorė). Pasak pareiškėjos, administratorė yra Bendrovės darbuotoja, jai nesuteikti įgaliojimai veikti pareiškėjos vardu. Faktiškai administratorė pasitikdavo klientus ir tvarkė kambarius. Pareiškėja mano, jog svarbu pažymėti ir tai, kad ji labai ribotai supranta lietuvių kalbą. Gavusi atsakovės 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą, ji nesuprato, kokios svarbos dokumentas tai yra, kokias teisines pasekmes sukelia pareiškėjai. Administratorė paaiškino, kad minėtas sprendimas Bendrovės vadovui R. M. (toliau – vadovas) nebuvo perduotas. Šios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Be to, skunde pažymi, kad VMI sprendimo kopiją 2015 m. lapkričio 18 d. tiesiogiai vadovui įteikė Inspekcijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiasis specialistas Igoris Janavičius. Pareiškėjos įsitikinimu, paskutinė diena skundui dėl sprendimo paduoti – 2015 m. gruodžio 8 d.

Pažymi, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. vadovas buvo išvykęs į komandiruotę verslo tikslais 12 dienų. Grįžęs iš komandiruotės pasidomėjo, 2015 m. lapkričio 17 d. telefonu susisiekė su VMI ir šią dieną sužinojo apie atsakovės priimtą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kitą dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 18 d., vadovas asmeniškai nuvyko į Inspekciją ir atsiėmė sprendimą.

Pasak pareiškėjos, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vadovas veikė atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Todėl, pareiškėjos nuomone, būtų neteisinga ir nesąžininga tik dėl administratorės klaidos atimti teisę į gynybą. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas vadovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir akcentavo, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo realaus sprendimo įteikimo jam momento. Pabrėžė, kad administratorė realiai vykdė tvarkytojos funkcijas. Nesuprato dokumento svarbos.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių terminas skundui paduoti turi būti atnaujinamas. Pabrėžė, kad visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjos naudai. Taip pat nurodė, kad administratorė buvo neraštinga, ji nesuprato dokumento turinio.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija mano, kad Bendrovės skundas ir argumentai yra nepagrįsti.

Atsiliepime nurodo, kad iš ginčijamo Komisijos sprendimo matyti, jog mokestinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija nustatė, jog Inspekcijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 69-133 Bendrovei buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d. ir sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d.

Inspekcija sutinka su Komisijos sprendime išdėstytais motyvais, kad nėra pagrindo Bendrovės nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis atnaujinti skundo padavimo terminą minėtam centrinio mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti.

Dėl skunde nurodytų argumentų atsakovė pažymi, jog tiek sprendimo įteikimas administratorei, kuri sunkiai supranta lietuvių kalbą, ir dėl to neįvertino gauto dokumento svarbos, tiek direktoriaus komandiruotė yra subjektyvaus pobūdžio, išimtinai nuo pačios Bendrovės valios priklausiusios aplinkybės. Pareiškėja, juridinis asmuo, net ir vadovui išvykus į komandiruotę, turėjo užtikrinti tinkamą veiklos organizavimą, įskaitant ir jai siunčiamos korespondencijos gavimą bei tinkamą perdavimą laikinai vadovo funkcijas vykdančiam darbuotojui. Pažymi, kad pareiškėja iki skundo Komisijai pateikimo praleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, aktyviai dalyvavo gindama savo teises inicijuojamame mokestiniame ginče, kas suponuoja išvadą, jog jai yra žinomi MAĮ įtvirtinti skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje, taip pat ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo terminai.

Dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad jos administratorė gauto laiško neperdavė direktoriui Inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad šią aplinkybę Bendrovė grindžia jos darbuotojos I. K. direktoriui adresuotu 2015 m. gruodžio 31 d. paaiškinimu. Šio ginčo atveju administratorės paaiškinimas, taip pat ir pačios Bendrovės tvirtinimas yra vieninteliai, jokiais kitais objektyviais duomenimis nepatvirtinti įrodymai tvirtinant sprendimo neperdavimo direktoriui aplinkybę.

Atsiliepimas

Ginčo byloje nustatyta, kad vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. asmeniškai nuvyko į Inspekciją ir atsiėmė sprendimą. Atsiliepime pažymėta, jog Inspekcijos sprendimo kopiją Bendrovės vadovui tiesiogiai įteikęs Inspekcijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyr. specialistas I. Janavičius šio prašymo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu akcentavo ne tik įteikęs vadovui Inspekcijos sprendimo kopiją, bet ir informavęs apie sprendimo išsiuntimo Bendrovei registruotu laišku ir gavimo aplinkybes, taip pat atkreipęs dėmesį į šio sprendimo apskundimo termino skaičiavimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovė daro išvadą, jeigu Bendrovės vadovas būtų veikęs atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, kaip skunde tvirtina pareiškėja, jis būtų pasidomėjęs ginčijamo Inspekcijos sprendimo pristatymo skunde nurodytu adresu, jo atsiėmimo aplinkybėmis, išsiaiškinęs skundo dėl Inspekcijos sprendimo padavimo Komisijai terminus ir spėjęs laiku pateikti skundą. Skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 18 d., kada Bendrovės direktorius Inspekcijoje atsiėmė sprendimo kopiją, iki termino skundui paduoti pabaigos (2015 m. lapkričio 26 d.) buvo likę 8 dienos. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja galėjo paduoti skundą Komisijai per įstatyme nustatytą terminą, jeigu elgtųsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai.

Pasak atsakovės, nustatytos aukščiau aprašytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog Bendrovė, siekdama įgyvendinti savo teisę apskųsti Inspekcijos sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestinga, sąžininga ir atidi.

Šalies argumentai

Atsakovės vertinimu, termino pateikti skundą Komisijai dėl VMI sprendimo praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, o Bendrovės pasirinktas pasyvus elgesys bei nerūpestingumas ir neatidumas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir pritarė Komisijos sprendime išdėstytiems argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Komisija Bendrovei atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2015 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 69-133, kurio patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. FR0682-535.

Pareiškėja 2016 m. sausio 26 d. Komisijai pateikė prašymą (Komisijoje gautas 2016 m. sausio 27 d.) atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo panaikinimo paduoti (t. III, b. l. 1–3).

Komisija 2016 m. kovo 8 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP(7-292/2015), apsvarsčiusi pareiškėjos 2016 m. sausio 26 d. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Inspekcijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimui apskųsti, sustabdė šio prašymo nagrinėjimą iki administracinis teismas išnagrinės pareiškėjos 2016 m. sausio 26 d. skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. PP-367(7-292) ir priims galutinį sprendimą (t. III, b. l. 88–89).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5719-789/2016 pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. PP-367(7-292) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-660-556/2018) paliko nepakeistą (t. III, b. l. 98–101, 92–97).

Komisija 2018 m. gegužės 8 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. birželio 22 d. Sprendime, vadovaudamasi MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 5 dalimi, nusprendė atnaujinti sustabdyto skundo nagrinėjimą ir neatnaujinti termino skundui dėl Inspekcijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo panaikinimo paduoti (t. III, b. l. 115–120).

MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos (MAĮ 152 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalį, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

Komisijos Sprendimas Bendrovei buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d., sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d. Tokia išvada padaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5719-789/2016, kurį LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-660-556/2018) paliko galioti. Taigi, Komisijos išvada, kad Bendrovė pateikė praleidusi terminą skundui paduoti yra pagrįsta ir iš naujo nebevertintina.

Vertintina, ar Komisija tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., LVAT 2010 ,m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis LVAT praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006).

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja skundą Komisijai išsiuntė praleidusi terminą skundui paduoti. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu galutiniu LVAT sprendimu ir šioje byloje negali būti vertinamos kitaip. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nepraleido termino skundui paduoti, skaičiuojant jį nuo vadovui įteikimo momento, laikytinos nepagrįstomis. Teismas pritaria Komisijos sprendime pateiktam šių aplinkybių vertinimui.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstumo aspektu.

Esminė aplinkybė, kuria pareiškėja grindžia prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, yra ta, kad VMI sprendimas administratorei buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d., o vadovas buvo išvykęs į komandiruotę, iš kurios grįžęs, 2015 m. lapkričio 17 d. paskambino VMI ir teiravosi informacijos.

Nustatyta, kad Bendrovės įsakymu vadovas buvo komandiruotas 2015 m. lapkričio 2 d. į komandiruotę 12 dienų (Komisijos byla, t. III, 20). Remiantis AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, registruota siunta, adresuota Bendrovei buvo įteikta administratorei 2015 m. lapkričio 6 d. (Komisijos byla, t. II, b. l. 155, 156). I. K. 2015 m. gruodžio 31 d. paaiškinime nurodė, kad iš kurjerio gavo laišką, nežinojo, kam jis buvo skirtas, ji prastai supranta lietuvių kalbą, dirba pamainomis, o direktoriaus minėtą dieną nebuvo, ji laiško jam neperdavė. Kur yra laiškas, ji nežino (Komisijos byla, t. III, b. l. 19).

Komisija Sprendime pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino objektyviomis ir jas vertino kaip subjektyvias, priklausiusias nuo pačios Bendrovės, kaip pasirinkus pasyvų elgesį, nerūpestingumą ir neatidumą.

Teismas su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka.

Komisija turėjo individualiai įvertinti Bendrovės faktinę situaciją. Neginčytinai nustatyta, kad Sprendimo įteikimo dieną vadovas buvo išvykęs į komandiruotę. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės administratorei būtų suteikti įgaliojimai Bendrovės vardu veikti ir, atitinkamai gavus korespondenciją, ją perduoti vadovui. Apskritai byloje nėra duomenų, kada pastarajam buvo perduota registruota siunta. Jis teigia siuntos negavęs. Byloje nustatyta, kad jis pats nuvyko į VMI ir 2015 m. lapkričio 18 d. gavo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo kopiją (t. I, b. l. 22). Be to, ir atsakovės atstovo patvirtinta kopija tą pačią dieną (t. I, b. l. 9). Duomenų, kad Bendrovė tuo metu būtų sudariusi teisinių paslaugų sutartį, nėra. Tokia sutartis buvo sudaryta 2015 m. gruodžio 8 d. Taigi, vadovui išvykus, nesant tam tikrų pranešimų, kad VMI konkrečią dieną priims sprendimą, pastarajam neturi būti keliami itin aukšti reikalavimai, pvz. nuolat kiekvieną dieną skambinti VMI ir domėtis skundo nagrinėjimo eiga. Vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. nuvyko į Inspekciją, teismo vertinimu, per protingą terminą, t. y. iš komandiruotės turėjo grįžti 2015 m. lapkričio 14 d., 2015 m. lapkričio 14–15 d. buvo savaitgalis, lapkričio 17 d., antradienį, susisiekė su VMI, o 2017 m. lapkričio 18 d. nuvyko atsiimti sprendimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos vadovo elgesys negali būti vertinamas kaip pasyvus, neatidus ir nerūpestingas.

Teismo vertinimu, susidariusi faktinė situacija patvirtina, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurių Bendrovės vadovas negalėjo iš anksto numatyti, pareiškėja negalėjo pateikti skundo nustatytu terminu Komisijai. Komisija formaliai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jų nevertino individualiai ir, teismo vertinimu, priėjo prie nepagrįstos išvados.

Kad vadovas susipažino anksčiau nei 2015 m. lapkričio 18 d. su atsakovės sprendimu, byloje tokių duomenų nėra. Taigi, tik faktiškai gavęs sprendimą, jis turėjo realią galimybę susipažinti su jo turiniu ir atitinkamai vertinti, kokiu būdu Bendrovei ginti galimai pažeistas teises.

Teismo vertinimu, tik faktiškai susipažinus su sprendimo turiniu, pareiškėjai, kurios interesus atstovavo jos vadovas, atsirado ir reali galimybė ginčyti bei pateikti nesutikimo motyvus. Ta aplinkybė, kad Bendrovė ginčijo ankstesnius sprendimus, savaime negali patvirtinti, jog ji nesiekė šioje byloje ginti savo interesų.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepriklausė nuo jos valios, t. y. buvo objektyviai sąlygotos, todėl laikytinos svarbiomis praleisto termino atnaujinimui.

Teismas prieina prie išvados, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste, būtų pažeista asmenų teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei tuo, jog visos abejonės traktuojamos mokesčių mokėtojo naudai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas pareiškėjui, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, praleistąjį terminą atnaujinti.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, Komisijos Sprendimas naikintinas, atnaujinant pareiškėjai terminą skundui dėl VMI 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 paduoti bei perduodant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Komisijai spręsti iš naujo.

Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-100(7P-11/2016).

Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Patikima statyba“ terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 paduoti ir perduoti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė