Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1410-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
1S-1410-238/2016
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00610-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1410-238/2016
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00610-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 93-629 taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. M. nuteistas Švedijos Karalystės Malmo miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo įstatymo (2000:1225) 6 straipsnis 3 pastraipa ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmo miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Švedijos Karalystės Malmo miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi suderintos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta Plungės r. apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir 2010 m. spalio 12 nutartimi pakeista laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu K. M. nuteistas pagal LR BK 164 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 18 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 8 d.).Komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 93-629 nutarta nuteistajam K. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 35 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 43 balų iki 35 balų. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis K. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Skunde nuteistasis K. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra neadekvati ir nepagrįsta įrodymais, o teismo argumentai nėra tiesiogiai susiję su lygtinio paleidimo klausimu. Teigia, kad teismas rėmėsi vien savo nuomone, o ne Komisijos duomenimis ir įrodymais. Komisija įvertino visus faktus, ir jei jie nebūtų įvertinti, Komisija nebūtų taikiusi jam lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė jį pakeitė, suvokia, kad turi visada galvoti apie savo elgesio pasekmes. Teismas nevertino, kad jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, nuo 2016 m. birželio 20 d. jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, o tai įrodo, kad jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi visavertį visuomeninį gyvenimą. Teismas neatsižvelgė, kad jis yra penkis kartus skatintas ir tik tris kartus baustas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir yra žema, jis reguliariai bendrauja su artimaisiais, palaiko artimus santykius. Nors yra baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, tačiau dabar suvokia alkoholio daromą žalą, pataisos įstaigoje lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Laisvėje ketina dirbti, rūpintis savo šeima. Taip pat teigia, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, o tai įrodo, kad jis padarė klaidą, dėl kurios gailisi, ir nėra linkęs nusikalsti. Nuteistojo nuomone padaryto nusikaltimo pobūdis negali būti kriterijus, dėl kurio jis negalėtų būti paleidžiamas į laisvę, kadangi tai neatvaizduoja jo elgesio pataisos namuose.Nuteistojo K. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad K. M. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, o tai įrodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. M. anksčiau teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė iškart po Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu K. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai pagal OASys metodiką) tačiau nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nežymiai (ankstesnio vertinimo metu – 43 balai), vis dar išlieka artima vidutinei, o tai rodo, jog nuteistasis akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs tris kartus, iš jų du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas penkis kartus, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas prieš kiek daugiau nei vienus metus, o po šios nuobaudos paskyrimo jis buvo skatintas tik vieną kartą, dėl ko jam buvo panaikinta paskutinė nuobauda anksčiau termino. Darytina išvada, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka, o kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog K. M. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam LR BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo K. M. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė