Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

3. Kaltinamojo R. V. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

4. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. balandžio 30 d.) kaltinamasis R. V. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi sumušęs savo mamą L. B. ir jos sutuoktinį J. B.. R. V. nurodė, kad 2024 m. balandžio mėnesio viduryje jis kartu su savo broliu G. V. grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, į (duomenys neskelbtini), kadangi nori įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Grįžę apsistojo pas savo mamą L. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten su broliu ketino pasisvečiuoti kelias dienas, o po to jis (duomenys neskelbtini) išsinuomojo butą. 2024 m. balandžio 27 d. visą dieną jis, brolis G., mama L. B. bei jos sutuoktinis J. B., kuris nėra jo tėvas, leido laiką drauge. Jis su broliu, kai grįžo iš užsienio, nusprendė gyventi (duomenys neskelbtini), o mama ir jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną važiavo į gamtą, o maždaug apie 20.00 - 21.00 val. grįžo į mamos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę namo visi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė visi. Po to, maždaug apie 22.00 val., jis su broliu nusprendė nueiti iki baro, esančio (duomenys neskelbtini) mieste. Konfliktas su mama galėjo prasidėti vidurnaktį, jam ir broliui grįžus iš baro. Abu su broliu nusirengė ir jau ketino eiti miegoti, tačiau mama pradėjo prie jo kabinėtis, įžeidinėti. Kodėl mama taip elgėsi, nežino. Kai ji būna neblaivi, tai pastoviai prie jo kimba, pastoviai provokuoja, įžeidinėja. Jis visada stengiasi išvengti konfliktų, nereaguoti į tokį jos elgesį, tačiau tą vakarą, būdamas neblaivus, jis nesusivaldė ir ją pastūmė, nes ji nuo jo neatstojo, vis prie jo lindo. Kadangi buvo neblaivus, o be to, dar susinervinęs dėl tokio mamos elgesio, tai gerai įvykio aplinkybių neprisimena ir negali pasakyti, kiek kartų mamą stūmė. Tikrai galėjo pastumti tris kartus, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, mama galėjo po jo pastūmimų kristi tiek ant grindų, tiek ant sofos-lovos ir krisdama galėjo susižaloti. Kad būtų spyręs mamai į veidą, neprisimena, tačiau neneigia, kad supykęs galėjo taip pasielgti. Mamai pažadinus J., kilo konfliktas ir su juo. Ar jis pirmas J. sudavė smūgį, ar J. jam smūgiavo, dėl girtumo neprisimena. Kiek smūgių sudavė J. ir į kurias kūno vietas, nurodyti negali, tačiau neneigia, kad galėjo jam suduoti pranešime apie įtarimą nurodytą smūgių skaičių į įvairias jo kūno vietas ir tokiu būdu jį sužaloti, padarydamas visus tuos pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Prisimena, kad J. smūgiavo kumščiais. Kad jam būtų spyręs, to neprisimena. Taip pat neprisimena, kad būtų pasiėmęs peilį ir jį laikydamas rankose ėjęs į miegamąjį, kur buvo mama ir J.. Apie minėto konflikto metu J. B. jam suduotus smūgius jis nieko nekomentuos, nes jam pretenzijų neturi ir pareiškimą rašyti dėl to atsisako. Pergalvojęs apie įvykį, pasikalbėjęs su broliu, mano, kad tikrai galėjo mamai spirti ir tiek mamą, tiek J. sužalojo, nes pieš įvykį ant jų kūno jokių sužalojimų nematė. Dėl savo elgesio labai gailisi.

5. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. gegužės 30 d.) nukentėjusioji L. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. konfliktas tarp jos ir sūnų R. V. ir G. V. prasidėjo, jiems grįžus iš baro. Kadangi buvo vėlus metas, o be to, tiek jie, tiek ji buvo neblaivūs, tai pradėjo jiems sakyti, jog nebenori, kad jie jos namuose daugiau girtautų, liepė eiti lauk. Matė, kad jiems tai nepatiko, tačiau G. gana ramiai sureagavo į jos žodžius ir su ja nekonfliktavo. R. buvo nusiteikęs agresyviai ir niekur nenorėjo eiti iš jos namų. Maždaug apie 00.30 val., jiems būnant svetainės-virtuvės patalpoje, R. pradėjo ją stumdyti. Prisimena, kad jis ją stūmė tris kartus link minėtoje patalpoje esančios sofos-lovos. Stumdamas jis savo rankomis buvo suėmęs jai už rankų žastų srityje. Tuo metu jokio skausmo rankose nuo sūnaus suėmimo nejuto. Po pirmojo sūnaus pastūmimo ji krito ant grindų. Ar krisdama galėjo susižaloti, nežino, tačiau niekur skausmo tada nejuto. Atsikėlusi ji stūmė sūnų lauk iš buto. Tada jis ją vėl suėmęs už rankų stūmė porą kartų, ji griuvo ant sofos-lovos. Vieno kritimo metu pajuto skausmą nugaroje, nes krisdama nugara susitrenkė į sofos-lovos kraštą. Antrą kartą jai nukritus ant sofos-lovos ir bandant atsikelti, R. savo kažkuria ranka prispaudė ją prie sofos-lovos, kad nesikeltų. Jis jos nesmaugė, nes ranką buvo uždėjęs ne tiesiogiai ant kaklo, o labiau ant kairiojo peties. Viskas vyko labai greitai ir po kelių sekundžių sūnus atsitraukė nuo jos. Tada ji iš karto atsikėlė ir ėjo į miegamąjį pažadinti savo sutuoktinio J.. Jis prabudęs atėjo į svetainės-virtuvės patalpą ir iš pradžių net nesuprato, kas vyksta. J. pasakius, kad R. eitų lauk, šis puolė ant J. Ji nematė to momento, ar jos sutuoktinis pirmasis sudavė smūgį sūnui, ar R. pirmas smūgiavo J. Viskas vyko labai greitai, ji buvo šoko būsenoje, todėl detaliai visko atpasakoti negali. Prisimena, kad R., suėmęs sulenkta per alkūnę ranka J. B. už kaklo, jį tempėsi link sofos-lovos. Vyrui ant jos nugriuvus, R. kumščiu sudavė J., smūgiavo į veido ir galvos sritį. Kiek smūgių R. sudavė J., tiksliai pasakyti negali, jai atrodo, kad smūgių buvo ne mažiau kaip 6. J., gulėdamas ant sofos-lovos, savo rankomis dangstėsi veidą, gindamasis tokiu būdu nuo smūgių, o ji tuo metu kartu su G. bandė atitraukti R. nuo J., tačiau R. buvo labai agresyvus, ji su G. nieko negalėjo padaryti. Po to R. kažkaip pats pasitraukė nuo J. ir J. atsistojus lyg ir pradėjo kalbėtis. Tuo metu ji svetainės-virtuvės patalpoje ieškojo savo mobilaus ryšio telefono, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Dar prisimena momentą, kad jos vyrui atsistojus nuo sofos-lovos, jis iš karto nugriuvo ant žemės. Ar jis nugriuvo dėl R. kaltės, ar tiesiog, kad jam pasidarė bloga nuo prieš tai suduotų smūgių, nežino. Kadangi buvo šalia J., ją taip pat dar kartą sūnus pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant tos pačios sofos-lovos, tačiau tada niekur neužsigavo ir fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Po to, stengdamiesi save apsisaugoti nuo R., abu su J. nuėjo į miegamąjį, užsidariusi duris laikė jas prispaudusi koja. R. pradėjo brautis į miegamąjį, vis bandė nustumti duris, o ji jas laikė. Kelis kartus sūnui stumtelėjus duris matė, kad jis rankoje laiko peilį. Neprisimena, kurį iš peilių jis buvo paėmęs. R. laikydamas peilį nei jai, nei J. negrasino. Kodėl jis jį pasiėmė ir ką būtų su juo daręs, nežino. Po to, kaip suprato, G. iš R. peilį atėmė ir įmetė į kriauklę. Po to ji vėl ėjo į svetainės-virtuvės patalpą ieškoti telefono, kurį rado padėtą ant židinio. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Ką sakė, šio pokalbio metu gerai neprisimena. Kodėl sakė, kad ją muša abu sūnūs, nežino. Buvo labai išsigandusi, streso būsenoje, todėl prikalbėjo to, ko nebuvo. G. tikrai nei jos, nei J. nemušė. Po šio jos skambučio R. vieną kartą įspyrė jai stovinčiai į kairę veido pusę. Po šio spyrio ji griuvo ant grindų. Ar griūdama susižalojo, ar juto fizinį skausmą, neprisimena. Po to abu sūnūs išėjo iš namų. Vėliau atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Vyrui iš nosies bėgo kraujas, jo veidas buvo kruvinas, todėl medikai juos abu išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten buvo iki ryto. Po poros dienų abu su sutuoktiniu lankėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kur nustatė, kad J. trūko ausies būgnelis. Tiek jam, tiek jai įvykio metu buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Jai nuo spyrio buvo sužalota kairioji veido pusė, nuo spaudimo prie lovos buvo sužalotas kaklas. Mano, kad sužalojimai ant rankų atsirado tiek nuo R. suėmimo už jų, tiek jai nugriuvus. Sužalojimai ant abiejų kojų, sėdmenų, juosmens atsirado nuo kritimų. Iki įvykio tikrai jokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo, visi sužalojimai, kuriuos užfiksavo ją apžiūrėjęs ekspertas, atsirado įvykio metu. Kodėl sūnus taip pasielgė, nesupranta. Jis tikrai niekada toks agresyvus nebuvo ir nėra niekada prieš ją ar kitus smurtavęs. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

6. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. gegužės 30 d.) nukentėjusysis J. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. įvykusio įvykio metu jis buvo neblaivus, o be to, pažadintas iš miegų, tai gerai visko neprisimena ir detaliai visko atpasakoti negali. Be to, viskas vyko labai greitai, buvo chaosas. Viskas prasidėjo apie 00.30 val. Jis tuo metu miegojo, jį pažadinusi sutuoktinė L. B. šaukė, kad R. ją muša. Ji buvo labai išsigandusi. Keldamasis iš lovos matė, kad R. puola ant L. Norėdamas apginti sutuoktinę, bandė atitraukti R. nuo jos. Po to jie visi atidūrė svetainės-virtuvės patalpoje. Kas vyko po to, gerai neprisimena. Kad būtų pirmas sudavęs R. smūgį ar kitaip bandęs jį sužaloti, taip pat neprisimena. Gindamasis tikrai galėjo jam suduoti ir jį sužaloti. Jam bandant apginti L., R. pradėjo pulti ant jo. Jis jam sudavė kumščiais į veidą, galvą. Kiek smūgių jam buvo suduota, tiksliai pasakyti negali, tačiau jų buvo ne mažiau kaip 3. Po to jis su R. kažkaip susikabino, R. parvertė jį ant sofos-lovos. Tada vėl buvo daug smūgių kumščiu į galvą. Daugiausiai kliuvo į kairę veido pusę. Jis gindamasis nuo smūgių rankomis dengėsi galvą, tai kliuvo ir į rankas. Kiek iš viso smūgių buvo suduota, nežino, jų buvo labai daug. Mano, kad iš viso jam buvo suduota daugiau kaip 20 smūgių. Po įvykio buvo sužalotas visas jo kūnas - veidas, rankos, kojos, nugara, krūtinė, galva. Ar R. jį spardė, nežino, to neprisimena. G. nei jo, nei L. nemušė, jiems nieko nedarė. Jis bandė juos ginti ir greičiausiai iš R. atėmė peilį, kurį šis buvo pasiėmęs ir laikė rankoje, kai jie buvo miegamajame. R. jiems tada negrasino, nežino, kodėl jis buvo pasiėmęs į rankas peilį. Kiek smūgių R. sudavė L., negali pasakyti. Prisimena, kad jis kelis kartus ją stūmė, dėl ko ji buvo nugriuvusi. Gerai prisimena, kaip R. spyrė L. į veidą. Po įvykio buvo atvykę medikai ir policijos pareigūnai. Kadangi jam iš nosies ir ausies bėgo kraujas, buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, tai medikai tiek jį, tiek L. išvežė į ligoninę, kur buvo stebimi iki ryto. Po to juos išleido į namus. Po poros dienų lankėsi poliklinikoje, kur nustatė kairės ausies būgnelio plyšimą. Visus sužalojimus, kuriuos ant jo kūno rado jį apžiūrėjęs ekspertas, jam padarė R. Iki įvykio jų tikrai nebuvo. Po įvykio jis nedarbingumo neturėjo, nes tuo metu jam buvo atostogos. Po įvykio ant L. veido, rankų, kojų, nugaros matė kraujosruvas. Iki įvykių jų nebuvo. Kas nutiko R., kodėl jis pasidarė toks agresyvus, nežino. Kai prasidėjo konfliktas, jis miegojo. Po įvykio R. nematė ir su juo nebendravo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Pretenzijų R. dėl jam padarytų sužalojimų neturi.

7. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. balandžio 30 d.) liudytojas G. V. nurodė, kad jis ir brolis R. V. grįžo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) grįžo laikinai, kadangi nori išsilaikyti sunkiasvorių automobilių vairavimo teises. Apsistojo (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 26 d. kartu su broliu R. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jų mama L. B. Jiems atvykus, viskas buvo gerai iki 2024 m. balandžio 27 d., apie 22.00 - 23.00 val., kol su broliu sugalvojo nueiti iki (duomenys neskelbtini) mieste esančio baro. Tai sužinojusi, mama pradėjo priekaištauti, sakydama, kad niekur neitų. Mama buvo pradėjusi verkti, kėlė isterijas, tačiau jis su broliu vis tiek išėjo iki baro. Bare buvo apie 30 min., o kai parėjo į namus, apie 23.00 val., buvo nusipirkę alkoholinių gėrimų, kuriuos parnešė tiek tėvams, tiek sau. Jiems grįžus į mamos namus, virtuvėje matė, kad prie stalo sėdėjo mama L. B. ir jos sutuoktinis, kuris nėra jo tikras tėvas, tai yra J. B.. Jie parnešė jiems brendžio butelį, o sau buvo nusipirkę butelį baltos degtinės. Tuomet visi kartu susėdo virtuvėje prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 00.00 val. J. B. nuėjo į lovą miegoti, o jie liko trise: jis, brolis R. ir mama. Jie pradėjo ruoštis eiti miegoti. Apie 00.00-00.30 val. mama pradėjo vadinti R. visokiais įžeidžiančiais žodžiais, neleido eiti miegoti, jį stabdė rankomis. Matė, kad R. ją pastūmė į šoną. Kiek matė, R. mamą buvo pastūmęs tik vieną kartą, viena ranka. Tuomet mama nubėgo pas J. į kambarį ir pradėjo šaukti, kad R. ją mušė. J. B. pašoko iš lovos, puolė ant R., matė, kad J. smūgį sudavė pirmas iš kumščio, tiesiai R. į kaktą, o tuomet jie pradėjo muštis tarpusavyje, buvo nukritę ant lovos. Juos bandė skirti tiek jis, tiek ir mama. Bandant juos skirti, mano, kad mamai kažkas trinktelėjo į veidą, dėl ko jai atsirado mėlynė po akimi. Kas jai sudavė ir kokiu metu, nematė. G. V. parodė, kad jis bandė atitraukti R. nuo J., įvykio metu jis nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė, niekam jokių pretenzijų neturi. Kad būtų suėmęs R. mamai už kaklo, šito nematė. Jam pavyko išskirti R. V., kadangi įlindo į tarpą tarp jų. Kuris kuriam sudavė smūgius, pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, tačiau jie mušėsi kumščiais, buvo nugriuvę ant lovos

8. Įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrėtas dviejų aukštų gyvenamasis namas bei butas, kuriame buvo smurtauta. Apžiūros metu fotografuota.

9. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. Ž. 2024 m. balandžio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad pranešėja L. B. nurodė, kad pas ją su vyru J. B. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), svečiavosi jos sūnūs R. V. ir G. V. Namuose visi keturi vartojo alkoholį. Jos vyrui nuėjus miegoti, tarp jos ir sūnų apie 00.30 val. kilo konfliktas. R. V. spyrė jai į veidą, ją smaugė. Moteris puolė žadinti vyrą. J. B. atsikėlus, R. V. pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. G. V. bandė brolį raminti. J. B. nustatytas 1,90 promilės neblaivumas, L. B. nustatytas 2,24 promilės neblaivumas. Po konflikto abu sūnūs pasišalino.

10. Asmens apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota 2024 m. balandžio 28 d., jog atlikta L. B. asmens apžiūra, kurios metu užfiksuoti jai padaryti sužalojimai – veido srityje, ties kaire akimi, stebimi patinimai ir kraujosruva; kaklo kairėje pusėje stebima vienos linija kraujosruva, ant dešinio riešo ir kairės rankos dilbio stebimi įdrėskimai ir kraujosruva. Daugiau ant L. B. kūno sužalojimų nestebima. Apžiūros metu fotografuota.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės pusės vokų-skruosto-nosies srityje, kaklo kairėje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės-dilbio srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio sėdmens-šlaunies srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinio žasto-alkūnės srityje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, intraodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, juosmens srityje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, dešinės išorinės kulkšnies srityje. L. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. L. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių metu. L. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, L. B. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių.

12. Asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota 2024 m. balandžio 28 d., jog atlikta J. B. asmens apžiūra, kurios metu užfiksuoti J. B. padaryti sužalojimai - veido srityje, ties kaire akimi, stebimi patinimai ir kraujosruva; nosies, kaktos (ties antakių linija), kairėje pusėje prie viršutinės lupos stebimos kraujosruvos; stebima kairė atplėšta ir kraujuojanti ausis; stebimi įdrėskimai, įbrėžimai, kraujosruvos ant abiejų rankų dilbių ir alkūnių. Nugaros srityje stebimi daugybiniai įbrėžimai ir kraujosruvos. Daugiau ant J. B. kūno sužalojimų nestebima. Apžiūros metu fotografuota.

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. nustatyta: kraujosruva po kairės akies jungine, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje su aplinkine poodine kraujosruva, kuri komplikavosi žaizdos supūliavimu; muštinė žaizda kairėje nosies landoje; kairės ausies būgnelio užpakalinio kvadrato perforacija; kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, dešinio žando gleivinėje, kairio žando gleivinėje; poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, pakaušyje, kairio momens srityje, kairio užausio-kaklo srityje, dešiniame žande, abiejų pusių akies vokų-paakių-skruostų-nosies-tarpantakio srityje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, krūtinėje, nugaroje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje, dešinio peties srityje, dešinėje alkūnėje; odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės alkūnės projekcijoje, dešinės alkūnės projekcijoje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, nugaroje, kairėje klubinėje srityje; intraodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniame žaste. J. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. J. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminių poveikių metu. J. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės ausies kaušelio žaizdos, kuri komplikavosi žaizdos supūliavimu, ausies būgnelio plyšimo jo sveikta sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, J. B. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių.

14. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse nurodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. 01.44 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). L. B. nurodė, kad užpuolė ir sumušė sūnūs, nuo smūgio į galvą buvo praradusi sąmonę, iš burnos alkoholio kvapas. J. B. nurodė, kad buvo užpultas ir sužalotas, žmonos sūnūs spardė kojomis, visur skauda, iš burnos alkoholio kvapas.

15. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 28 d. 01.37 val. L. B. pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) grįžę vaikai sumušę mamą, patėvį, nurodo, kad reikalinga greitoji adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sumušė rankomis, spyrė ir jai į galvą, ir patėviui sudavė, jam prakirstas antakis, visas kruvinas, ausis visa mėlyna.

16. 2024 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Protokole užfiksuota, kad moteris sako, kad juos abudu primušė grįžęs iš (duomenys neskelbtini) sūnus R. V..

18. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

21. Nukentėjusiems apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.