Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-446/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-07
Bylos Nr.
1-100-446/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07479-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-446/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07479-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.2; 1.2.18.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 7 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Remigijai Bielskienei,dalyvaujant prokurorei Birutai Dapkuvienei,kaltinamajai E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gimusi . (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti . (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta . (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. N., turėdama nukentėjusiosios E. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, siekdama užvaldyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 13 d. . (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama E. B. banko AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos, E. B. vardu suformavo prašymus paskoloms gauti ir juos elektroniniu būdu pateikė UAB „Credit Service“, tokiu būdu, neteisėtai pasinaudojusi E. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, sudarė sutartį 300 ir 625 eurų vartojimo kreditams gauti.

Be to, kaltinamoji E. N., apgaule siekdama užvaldyti UAB „Credit Service“ priklausančius pinigus, turėdama nukentėjusiosios E. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2016 m. rugsėjo 13 d. . (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo E. B. banko AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos, E. B. vardu suformavo prašymus paskoloms gauti, juos elektroniniu būdu pateikė UAB „Credit Service“, kredito bendrovei suteikus 300 ir 625 eurų paskolas, suformavo mokėjimo pavedimus ir neteisėtai įgytas pinigines lėšas iš E. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu savo naudai, apgaule įgijo svetimą turtą - UAB „Credit Service“ priklausančius pinigus - 925 eurus.

Be to, kaltinamoji E. N. 2016 m. rugsėjo 13 d. . (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama E. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo duomenis: AB bankas "Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerį, jos identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, per kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas . (duomenys neskelbtini) ir . (duomenys neskelbtini), suteiktą interneto prieigą, pažeisdama - suklaidindama AB „Swedbank informacinės sistemos apsaugos priemones, (prisijungimo teisė buvo suteikta tik E. B., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), prisijungė prie banko AB ,,Swedbank“ informacinės sistemos.

Kaltinamoji E. N. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja E. B. yra draugės. Prieš ketverius metus Estela paprašė jos padėti paimti greitąjį kreditą, nes pati nemokėjo to padaryti. Ji daug kartų, Estelai dalyvaujant, už ją ėmė greituosius kreditus. Nuo to laiko Estelos internetinės bankininkystės duomenys -prisijungimo kodai, slaptažodis – liko pas ją. Ji buvo kalbėjusi su Estela, kad jai prireikus ji galėsianti pasinaudoti jos internetinės bankininkystės prisijungimo kodais ir kreditą pasiimti sau. 2016 m. rudenį ji niekur nedirbo, neturėjo pajamų, todėl sumanė pasiimti kreditą. Ji pasinaudojo Estelos internetinės bankininkystės duomenimis ir paėmė du greituosius kreditus sau. Vienas kreditas, kurį paėmė iš „SMS kredit“, buvo 300 Eur, kitas - 625 Eur iš „VIVUS LT“. Abu kreditus iš Estelos sąskaitos persivedė į savo banko sąskaitą. Prieš paimdama kreditus ir juos persivesdama į savo sąskaitą, Estelos leidimo neprašė, kad ima kreditus Estelai nieko nesakė. Pinigus išleido savo reikmėm. 300 Eur paskolą SMS kreditui ji padengė. Šiuo metu ji dirba, kreditą išmokės dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. N. kaltė įrodyta.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. (b. l. 24-25) parodė, kad E. N. yra jos draugė. 2014 metais, tikslios datos nepamena, E. N. paprašė jos vardu paimti greitojo kredito paskolą. Nuo tada ji pas Eriką paliko visus savo internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. Be leidimo E. N. jos duomenimis naudotis neleido ir Erika be jos leidimo nesinaudojo. 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, iš greitojo kredito bendrovės gavo laišką, kuriame buvo nurodyta sumokėti įsiskolinimą dėl paimto greitojo kredito. Ji nesuprato kas vyksta, kadangi jokio kredito neėmė ir niekam savo vardu neleido jokio kredito imti. Kadangi jos banko slaptažodžiai buvo pas E. N., ji Erikos paklausė, ar nepaėmė kreditų. Taip pat prisiminė, kad prieš kelis mėnesius E. N. jos prašė padėti, t. y. paimti paskolą, tačiau ji atsisakė ir nesutiko. Išaiškėjus, kad E. N. galėjo jos vardu paimti paskolą, Erika prisipažino be jos leidimo paėmusi paskolą - 300 eurų. Jos tarpusavyje susitarė, kad Erika sumokės pinigus už paskolą, o ji nesikreips į policiją. Šią paskolą E. N.išmokėjo per mėnesį laiko, per kelis mokėjimus. Kad E. N. yra paėmusi daugiau paskolų, jai nesakė. 2017 sausio mėnesį ji gavo dar vieną laišką iš greitojo kredito įmonės, kuriame buvo nurodyta sumokėti įsiskolinimą - apie 750 eurų. Tada ji suprato, kad E. N. yra paėmusi jos vardu dar vieną paskolą. Ir šios paskolos imti Erikai neleido. Apie šią paskolą E. N. nieko nesakė. E. N. neneigia ją paėmusi, tačiau aiškina, kad nebeturi pinigų iš ko sumokėti, todėl ji nusprendė kreiptis į policiją. Jos banko sąskaitos išklotinėje matyti, kad 2016-09-13 buvo paimtos dvi paskolos 625 eurų ir 300 eurų, viso 925 eurų. Ši suma buvo pervesta į E. N. sąskaitą. Kodėl sužinojusi, kad E. N. be jos leidimo naudojasi jos internetine bankininkyste, jos neužblokavo, nežino. Tai atliko tik 2017-02-09.

Apklausta papildomai (b. l. 36-37), E. B. parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, iš tikrųjų tarp jos ir E. N. buvo pokalbis dėl greitųjų kreditų. Erika klausė, ar galės pasinaudoti jos elektroninės bankininkystės duomenimi, kad sau jos vardu paimtų greitąją paskolą. Erika sakė, kad tą paskolą mokės pati, tiesiog klausė, ar galės pasinaudoti jos duomenimis ir vardu. Ji pasakė, kad gal. Ji Erikai leidimo nedavė, tiesiog pasakė "gal". Jos manymu, tai nėra sutikimas. Taip pat patikslina, kad Erika be jos žinios 2016-09-13 paėmė du kreditus. Vienas kreditas 300 eurų, o kitas 625 eurų. Kaip jau ir minėjo ankščiau, dėl 300 eurų kredito jos su Erika vėliau susitarė ir Erika tą kreditą grąžino, todėl dėl jo jokių pretenzijų neturi. O 625 eurų kredito Erika negrąžino, todėl ir kreipėsi į policiją. Taip pat nori pasakyti, kad šiuo metu jos su Erika jau susitarė, kad Erika grąžins ir 625 eurų greitąją paskolą su visais delspinigiais, todėl ji E. N. jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereikš.

Akistatos tarp kaltinamosios E. N. ir nukentėjusiosios E. B. metu (b. l. 31-32) nukentėjusioji patvirtino, kad jos internetinės bankininkystės duomenis E. N. pasinaudojo, jos vardu paėmė paskolas, iš jos sąskaitos persivedė pinigus be jos žinios ir leidimo.

Iš UAB ,,Credit Service" informacijos (b. l. 45-49) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. E. B. buvo suteikti 300 Eur ir 625 Eur kreditai, pervedant pinigus į E. B. asmeninę sąskaitą.

Iš E. B. banko sąskaitos išrašo (b. l. 8) matyti, kad iš šios sąskaitos į E. N. banko sąskaitą 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo pervedinėjami pinigai.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Iš atartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamoji E. N. neteisėtai, be savininko sutikimo, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo E. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus „Swedbank“ AB, neteisėtai atliko finansines operacijas. Apgaule, neteisėtai panaudojusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos indentifikavimo duomenis finansinei operacijai inicijuoti, savo naudai įgijo svetimą turtą – paskolas iš UAB „CREDIT SERVISE“, todėl jos veikoje dėl paskolų paėmimo iš bendrovės, sudaro sukčiavimo sudėtį. Kaltinamoji E. N. neteisėtai naudojo E. B. „Swedbank“ banko išduotą elektroninės mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai panaudodama šiuos duomenis atliko dvi finansines operacijas, kurių metu užvaldė svetimą turtą – pinigus, todėl kaltinamosios veika kvalifikuojama BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptimi.

Civiliniu ieškiniu UAB „Credit Service“ prašo priteisti iš kaltinamosios 771,10 Eur (b. l. 54-55), nurodo, kad šią sumą sudaro 611,34 Eur grąžintina kredito suma, 20,19 Eur komisinis mokestis, 122,74 Eur palūkanos, 16,83 Eur vėlavimo palūkanos. Kadangi UAB „Credit Service“ žala atsirado dėl neteisėtos kaltinamosios veikos, tarp kaltinamosios veiksmų ir bendrovei padarytos žalos yra tiesioginis ryšys, paskola iki šiol negrąžinta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Kaltinamoji E. N. prisipažino ir gailisi nusikaltusi, kritiškai vertina savo elgesį, pergyvena dėl nusikalstamos veikos pasekmių, todėl jos prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini nuoširdžiais ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji E. N. neteista, nusikalto ir teisiama pirmą kartą, jos padarytos trys nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, dalį neteisėtai įgytos kredito ji padengė, todėl jai skirti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. E. N. jauna, darbinga, kaip ji nurodė teisme, šiuo metu dirba, todėl jai skirtina švelniausia bausmės rūšis, kuri numatyta už sunkiausią iš jos padarytų nusikalstamų veikų, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas baudos dydis už nesunkų nusikaltimą gali siekti iki 500 MGL, už apysunkį - iki 1 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į neteisėtai užvaldytų pinigų ir nepadengtos skolos sumas, įvertinus tą aplinkybę, kad kaltinamoji padarytos veikos neigiamą reikšmę, pasekmes suprato, kritiškai vertina savo elgesį, pasižada ateityje nenusikalsti, už sunkiausią iš padarytų veikų jai skirtina 27 MGL dydžio bauda. Kadangi kaltinamoji kaltę pripažįsta, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. N.:

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 15 MGL dydžio – 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų) – bauda;

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) – bauda;

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 27 MGL dydžio – 1016,82 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 82 centų) – bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti 27 MGL dydžio – 1016,82 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 82 centų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. N. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 18 MGL dydžio – 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 centų) – baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. N. uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“ 771,10 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 10 centų) žalos atlyginimui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu taikytą nuosavybės teisės apribojimą E. N. piniginėms lėšoms sumoje 771,10 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 10 centų), esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, palikti iki civilinio ieškinio padengimo.

Nustatyti, kad E. N. paskirtą baudą privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Išaiškinti E. N., kad vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė