- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2-8509-323/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06181-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- M. L., I. L., S. L., A. L., T. L., E. L.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. L., I. L., S. L., A. L., T. L., S. L., E. L. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo, nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašo teismo pripažinti, kad atsakovė M. L. neteko teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutraukti 2004-10-06 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti solidariai iš atsakovų 4946,68 Lt nuomos mokesčio. Nurodė, kad 2004-10-06 ieškovė su atsakove M. L. sudarė neterminuotą ieškovei nuosavybės teisė priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje likę atsakovai nurodyti kaip pagrindinės nuomininkės šeimos nariai. Pažymėjo, kad atsakovai nemoka mokesčių už buto komunalines paslaugas, taip pat nuomos mokesčio už buto nuomą ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. liko skolingi 4946,68 Lt nuomos mokesčio. Laiko, kad nemokėdami komunalinių mokesčių, nuompinigių už butą atsakovai pažeidė nuomos sutartį, todėl turi būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 48-50).
Atsiliepimas
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovai nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė (b. l. 28-34, 36-41, 55-68). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio dalykas liečia garbingo amžiaus atsakovę M. L. sprendė, kad sprendimo už akių priėmimas šioje byloje yra negalimas (CPK 285 str. 4 d., b. l. 35).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. spalio 6 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. L. neterminuotai išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Be pagrindinės buto nuomininkės – atsakovės M. L. - ginčo bute gyvena jos šeimos nariai atsakovai I. L., S. L., A. L., T. L., S. L., E. L.. Atsakovai gyvenamąją vietą deklaravo ginčo bute (b. l. 17, 69). Atsakovė M. L. ir jos šeimos nariai naudojosi ieškovei priklausančiu butu, tačiau nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. nemokėjo, susidarė 4946,68 Lt įsiskolinimas (b. l. 52).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.584 straipsniu mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalies nustatyto termino, t. y. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už ginčo buto nuomą yra susidaręs 4946,68 Lt įsiskolinimas (b. l. 52), o už šildymo energiją – 11574,87 Lt skola (b. l. 18), už vandenį – 1216,14 Lt skola (b. l. 23), už dujas – 952,28 Lt skola (b. l. 24), už komunalines atliekas – 606,47 Lt skola (b. l. 25).
Pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuomotojas turi teisę teisme pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. CK 6.611 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė, remdamasi minėtu CK straipsniu, prašo nutraukti nuomos teisinius santykius su atsakovais bei iškeldinti juos iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos dėl nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose, yra išaiškinęs, jog teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų. Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2012).
Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 punktą socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Suteikiamo socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Tai reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne bet kuriam asmeniui, o tik tam, kuris atitinka tam tikras sąlygas. Pažymėtina, kad socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Atsakovai sąlygas gauti socialinį būstą atitiko ir atitinka, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad jie nebeturi teisės į socialinį būstą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiskolinimai už ginčo gyvenamosios patalpos komunalines paslaugas priteisti tik iš atsakovės M. L. (b. l. 18-23), kuri yra pensijinio amžiaus, todėl laikytina, kad objektyviai neturi galimybių apmokėti būsto, kuriuo naudojasi ir kiti šeimos nariai, išlaikymo išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad CK 6.583 straipsnyje įtvirtintos prievolės mokėti mokesčius nevykdymas negali būti traktuojamas kaip piktybinis ir savo ruožtu negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Šioje byloje svarbu ir tai, jog atsakovus su ginčo patalpa sieja ilgalaikis ryšys (b. l. 6, 17, 69), būste įstatyti nauji langai, pakeistos durys (b. l. 16), be to šių asmenų teisė į ginčo patalpą saugotina kaip teisė į būstą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Apibendrinant, darytina išvada, kad prievolė mokėti mokesčius nevykdoma, kadangi ją vykdyti reikalauta ir įsiskolinimai priteisti tik iš pagrindinės ginčo buto nuomininkės atsakovės M. L., kuri dėl amžiaus jų vykdyti neturi objektyvių galimybių. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą įsiskolinimą už buto nuomą priteisti solidariai iš visų atsakovų, kurie bylos duomenimis yra darbingo amžiaus, dirbantys (b. l. 51), todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai ateityje įsiskolinimą padengs arba įsiskolinimas galės objektyviai būti išieškomas priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, kad jos kaip ginčo būsto savininkės teisių gynyba esamu atveju galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpa yra specialios paskirties - socialinis būstas, į tai, kad susidarę įsiskolinimai už buto išlaikymą priteisti tik iš pagrindinės buto nuomininkės, kuri neturi objektyvių galimybių skolai padengti, į senyvą atsakovės M. L. amžių bei aplinkybę, kad ji neturi jokios objektyvios galimybės apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai yra praradę teisę į socialinio būsto nuomą, konstatuotina, kad šiuo atveju svarbesnis individo, o ne savivaldybės interesas, todėl nuomos teisiniai santykiai tarp šalių negali būti nutraukti ir atsakovai negali būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nes iškeldinimas nėra proporcingas ieškovės siekiamam teisėtam tikslui. Prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimas galės būti pašalintas įsiskolinimą išieškant iš darbingų pagrindinės buto nuomininkės šeimos narių, todėl nėra pagrindo taikyti griežčiausios už pažeidimą taikomos teisinės priemonės – būsto netekimo.
Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas nuomos mokestį turi mokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (CK 6.583 str. 1, 2 d.). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ginčo buto numos mokesčio nemokėjo, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4946,68 Lt nuomos mokesčio yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.6 str. 4 d., 6.588 str., 6.589 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovų priteistinas 148,00 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų M. L., I. L., S. L., A. L., T. L., S. L., E. L. 4946,68 Lt nuomos mokesčio.
Priteisti iš atsakovų M. L., I. L., S. L., A. L., T. L., S. L., E. L. po 21,14 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.