- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 2YT-1265-1149/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08962-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, prašydama panaikinti 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
2. Skunde nurodoma, kad antstolis J. P. 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė VMI prie LR FM, kaip išieškotojai, procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo antstolis užbaigė skolininkės A. P. atžvilgiu vykdytą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatytos baudos išieškojimo, bei grąžino Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį raštą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su antstolio 2021 m. lapkričio 26 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas pagal aktualias ATPK nuostatas. Pagal ATPK 309 straipsnio 2 dalį VMI prie LR FM buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą tik nuo 2015 m. liepos 1 d., tuo tarpu iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas turėjo būti vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. numatytų įstatymo pakeitimų galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų - protokolą surašęs organas (pareigūnas). Taigi įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų vykdymo klausimus paveda kontroliuoti VMI prie LR FM, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendžia arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas). Šiuo atveju bauda skolininkei buvo paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 309 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 m. liepos 1 d., kur nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė buvo pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), arba protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Taigi VMI prie LR FM nebuvo pavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų išieškojimu ar jų kontrole, todėl antstolis nepagrįstai vadovavosi ANK nustatytu reglamentavimu ir anksčiau nurodytus išieškojimo negalimumo aktą, patvarkymą ir vykdomąjį raštą grąžino VMI prie LR FM. Laiko, kad antstolis skundžiamu patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), kurio kompetencijai buvo priskirta spręsti klausimą dėl tolimesnio anksčiau nurodyto vykdomojo rašto vykdymo.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2021 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Patvarkyme nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai. Atlikęs skolininkės turtinės padėties patikrinimą bei nustatęs, kad skolininkė jokio turto neturi, nedirba ir jokių lėšų negauna, 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė tos pačios dienos patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai VMI prie LR FM (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, VMI prie LR FM atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese, o antstoliui perduotas vykdymui teismo nutarimas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, konstatuoja išieškojimo negalimumą prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėjo, kad VMI prie LR FM, būdama Lietuvos Respublikos atstovė išieškojimuose į valstybės biudžetą, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, t. y. išieškotojas vykdomąjį dokumentą turi teisę ne tik pateikti pakartotiniam vykdymui, bet ir spręsti kitus iškilusius klausimus dėl vykdomojo dokumento, kuriuo asmeniui yra skirta piniginio pobūdžio nuobauda, šiuo atveju, jeigu išieškotojas sprendžia, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės nusižengimo protokolą, tai gali padaryti ir pašto siuntą gavusi valstybės institucija (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).
5. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. rugpjūčio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Vykdomąjį dokumentą vykdymui 2009 m. rugsėjo 22 d. pateikė išieškotoja, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (v. b. l. 1). Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininkės turtinės padėties, jos buvimo vietos nustatymo ir kt. veiksmus, antstolis nustatė, kad skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, skolininkė nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna, gyvena užsienio valstybėje. Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininkės negalimas (v. b. l. 168). 2021 m. lapkričio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 169).
7. CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla užbaigiama šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, ar antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, - išieškotojai VMI prie LR FM, ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. liepos 10 d. nutarimu A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą paskirta 86,89 Eur (300 Lt) dydžio bauda. Teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo valstybės naudai.
10. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, pakeitęs iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.
11. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai (2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymas Nr. XII-601). 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, - protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
12. Nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos.
13. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Tik tuo atveju jeigu yra šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 631 straipsnio 5 dalis). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
14. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai (pareiškėjai).
15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti skundžiamus antstolio veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.