- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-1402-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00194-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Civilinis atsakovas
- UAB „G.“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovo G. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (3900 Lt (1129,52 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys ir iš UAB „G.“ L. K. priteista 22736 Lt (6584,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė civilinio atsakovo UAB „G.“ prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo dalimis trejiems metams.
Civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovas G. I. skundžia Kauno apylinkėss teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – civilinio atsakovo UAB „G.“ prašymą dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo dalimis tenkinti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė civilinio proceso teisės normų, numatančių teismo nuosprendžio išdėstymo dalimis galimybę. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir byloje pateiktų dokumentų, pagrindžiančių pateikto prašymo pagrįstumą. Kaip matyti iš UAB „G.“ preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos, preliminaraus balanso, UAB „G.“ finansinė padėtis nėra gera, todėl nuosprendžio vykdymas dalyje yra išdėstytinas, tikslu užtikrinti nuosprendžio vykdymą. Teismo nuosprendžio įvykdymas, sumokant nukentėjusiajai 6584,80 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą pilna apimtimi sukeltų civiliniam atsakovui UAB „G.“ neigiamus padarinius ir galimai lemtų civilinio atsakovo UAB „G.“ nemokumą ar netgi veiklos pabaigą. Tai sąlygotų ne tik nuostolius UAB „G.“, tretiesiems asmenims, bet teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UAB „G.“ apskritai netgi nebūtų įvykdytas. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo, civilinio atsakovo UAB „G.“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, todėl iš pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, jog civiliniam atsakovui UAB „G.“ neturtinės žalos sumokėjimas nukentėjusiajai iš karto yra neįmanomas dėl sunkios turtinės padėties. Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, jog civilinio atsakovo UAB „G.“ turtinė padėtis yra sunki, todėl teismo nuosprendžio vykdymą dalyje išdėstant dalimis, būtų užtikrintas teismo nuosprendžio vykdymas, be to, būtų užtikrinti tiek nukentėjusiosios atgauti priteistas pinigines sumas interesai, tiek ir civilinio atsakovo UAB „G.“ interesai išlaikyti stabilią įmonės finansinę padėtį bei atsiskaityti su nukentėjusiąja.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat yra naikintina dėl to, jog nutartyje nėra nurodyti motyvai, kokiu pagrindu buvo atmestas civilinio atsakovo UAB „G.“ pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą atmesti civilinio atsakovo pateiktą prašymą, nutarties visiškai nemotyvavo. Nutartyje netgi nėra įvertintas byloje pateiktų rašytinių dokumentų, pagrindžiančių civilinio atsakovo UAB „G.“ turtinę padėtį, sąsajumas su byla, taip pat visiškai neargumentuota, kokiu pagrindu buvo atmestas pateiktas prašymas. Visiškas motyvų nebuvimas pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje suponuoja prielaidą, kad nutartis buvo priimta neištyrus byloje pateiktų dokumentų, todėl yra naikintina, esant absoliutiems nutarties negaliojimo pagrindams.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovo G. I. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (atidedamas) tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Taip pat turi būti nustatyta, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai. Taigi sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.
Aukštesniojo teismo vertinimu, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymą reikėtų išdėstyti. Skunde teigiama ir teismui pateiktais dokumentais įrodinėjama, kad civilinio atsakovo UAB „G.“ finansinė padėtis nėra gera, jos vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, o veiklos apimtis sumažėjo dėl transporto sistemos pertvarkos, tačiau nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip išskirtines, trukdančias įvykdyti sprendimą dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į įmonės veiklos apimtis bei turimą turtą, nukentėjusiajai priteista suma negali būti vertinama kaip didelė, todėl apelianto teiginiai, jog visos neturtinės žalos atlyginimas iš karto gali lemti įmonės nemokumą ar veiklos pabaigą, nėra pagrįsti. Juo labiau nėra logiškas apelianto argumentas dėl to, kad įmonei atlyginus nukentėjusiajai neturtinę žalą visa apimtimi iškart, įmonė galimai taptų nemoki, todėl įsipareigojimai nukentėjusiajai nebūtų įvykdyti. Pats apeliantas savo skunde nurodo, jog pardavus įmonei priklausančias transporto priemones, atsiras reali galimybė atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą, taigi įmonė tokią galimybę turi ir jos, kaip civilinio atsakovo, pareiga yra įvykdyti jai priklausančią prievolę nukentėjusiajai kuo skubiau, juolab, kad žalos išieškojimas jau yra vykdomas antstolio.
Sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo vykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad vykdymo išdėstymas turėtų neigiamos įtakos nukentėjusiosios finansinei padėčiai ir vien civiliniam atsakovui palankių sąlygų atlyginant neturtinę žalą sudarymas pažeistų nukentėjusiosios turtinius interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, jau yra praėję daugiau kaip dveji metai, išdėstant neturtinės žalos atlyginimo vykdymą dar trejiems metams, kaip to prašo apeliantas, būtų paneigta pati neturtinės žalos atlyginimo paskirtis.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti civilinio atsakovo atstovo skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
Atmesti civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovo G. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.